Author: Saulė Videikaitė

Andrius Mamontovas buvo to pradininkas, užsirašydamas ant savo marškinėlių: „Popsas užkniso juodai”. Paskui jį kopijavo kiti. Vėliau atsirado toks užrašas: „Mamontovas užkniso juodai”. Tačiau aš norėčiau ir tikrai ne vienas Lietuvoje gyvenantis paprastas pilietis, ne vienas valdininkas dabar norėtų marškinėlių su užrašu: „Emigrantai užkniso juodai”. Bet nevalia. Čia jau būtų plaukimas prieš srovę. Net ne prieš srovę, o prieš visą milžinišką meilės emigrantams bangą, gal net cunamį. Lietuvos emigrantai Lietuvoje dabar yra beveik šventi. Tobuli. Jie patys teisingiausi, puikiausi, protingiausi tautos atstovai. Jau seniai praėjo tie laikai, kai buvo sakoma, kad emigravo padugnės arba mažaraščiai. Ne, dabar sakoma, kad būtent tokie liko Lietuvoje – „lūzeriai”, bijantys rizikuoti, tinginiai, seniai, alkoholikai, netikšos, banditėliai. O visas šviesiausias tautos žiedas žydi emigracijoje, kuri, beje, prilyginama vos ne tremčiai, žinoma, kai tai patogu. Matyt, nebeliko tokios žiniasklaidos priemonės, kuri neturėtų laidos, rubrikos, skyrelio, skilties ar dar kažko emigrantiško. Visi laikraščiai, TV, radijo stotys, internetiniai portalai kaip skaniausius kąsnelius čiumpa žinias apie emigrantus. Girdėjau, kad pavyzdžiui Airijon emigravusi žurnalistė laikas nuo laiko parašinėdama vienam Lietuvos laikraščiui gauna už tai tūkstančius litų. Vien todėl, kad ji rašo iš Dublino, kur daugybė mūsų beveik šventųjų emigrantų.