Gamtos žmogaus romantika
Vos per 11 dienų Vyžuonų miestelio vienkiemyje Stasys Masionis surentė rąstų namelį, per keletą metų išpuošė jį paties kurtais dirbiniais, pasidirbo kankles, o dabar sėdi sau netoliese ant kalnelio ir dainuoja. Visą gyvenimą S.Masionis dirbo Kaune, tačiau tėviškės trauka buvo stipresnė. Prieš dešimt metų, kai neteko darbo, sumanė įsikurti gimtosiose Vyžuonose (Utenos raj.). Juolab kad pavyko susigrąžinti senelių žemę. Nuo tol gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis – vyriškis įsitraukė į miestelio saviveiklą, pradėjo kurti paveikslus ar veikiau savotiškus asambliažus, tarsi gidas vedžioja atvykėlius rodydamas apylinkių gamtos stebuklus. Vyžuonos turtingos kvepiančių pušynų, vaizdingų kalvų ir laukų, čia yra keletas ežerų ir vikriai sruvenanti upė. Vietos gamta įkvėpė ne vieną iš šio Aukštaitijos miestelio kilusį menininką. Romantikos šiam Lietuvos kampeliui prideda ir pagonybės laikus siekiančios legendos. Pasakojama, kad šiose vietose kadaise karaliavo dievaitis Vyžas, turėjęs žalčio pavidalą. Ne veltui įvažiuojant į miestelį šiandien pasitinka menininkų Algirdo Indrašiaus ir Henriko Orakausko išdrožta ąžuolinė žalčio figūra. Šis gyvis vinguriuoja gyvenvietės herbe, žalčio Vyžo galva įmūryta ir į vienos pirmųjų Lietuvoje – Vyžuonų bažnyčios sieną. Kartą į akis kritusi vingiuota šaka, primenanti žaltį, įkvėpė imtis menų ir S.Masionį. Vėliau jis sumanė pasidirbti patį Vyžuonų simbolį.