Papročius ir apeigas, vykstančius prieš sudarant santuoką, kurių metu partneriai susipažįsta, suderina santuokos ekonomines ir kitas sąlygas bei pasirengia jungtuvėms, vadiname piršlybomis. Seniausiame, kiek išsamesnių žinių apie lietuvininkų piršlybų papročius pateikusiame 1638 m. bažnytinės vizitacijos dokumente sakoma, kad lietuviai „pirmiausia atvyksta apžiūrėti, paskui - užsakyti, trečią kartą – piršti, o tik ketvirtą kartą – tikrai susižieduoti. Iš šio ir kitų XVII a. šaltinių matyti, kad tais laikais piršlybos trukdavo ilgokai, turėjo tradicijos nustatytą sandarą. Maža ką tepakitusi ji išliko iki XX a. pradžios:...
