Ar visada žinai, ką, su kuo ir kur veikia tavo antroji puselė? Na, taip. Kai matai jį ar ją kas dieną (minutę kiekvieną…), įtarimams vietos lyg ir nebelieka. Bet jei tavo vaikinas ar panelė yra už 100 kilometrų?Ar esi tikras (-a), jog jis ar ji tau ištikimas (-a)?.. “Atstumas – iš tiesų geriausias meilės ir santykių išbandymas”,- linguoja galvas šio “Liepto” herojai Vytis ir Agnė bei Viktorija ir Vytautas, vis dėlto išdrįsę paneigti vyraujančią nuomonę, kad draugauti per atstumą neįmanoma. “Svarbiausia – pasitikėjimas,- atvirauja jie,- o šiaip prie visko priprantama”. “Kiek prisimenu, kartu mokėmės pirmoje klasėje, o vėliau – toje pačioje mokykloje, tik paralelinėse klasėse”,- pažinties pradžią prisiminė Agnė. Pasak merginos, simpatijų šviesiaplaukiui bendraamžiui ji nejuto iki lemtingo draugų vakarėlio. “Dešimtoje ar vienuoliktoje klasėje (čia porelė intensyviai bando prisiminti, kada tai buvo,- Aut. past.) bendri draugai pakvietė į vakarėlį. Na, ten mes, galima sakyti, suradom vienas kitą”,- šypteli susižvilgčioję Vytis ir Agnė, jau pusantrų metų nesidairantys į kitus vaikinus ir merginas. Baigę mokykla jie išsiskyrė, t.y. Agnė išvyko studijuoti į Vilnių, o Vytis liko uostamiestyje. “Kaip jautėmės? Na, tragedijos nebuvo. Kai įstojau į VU (Agnė Vilniaus universitete studijuoja chemiją,- Aut. past.), o Vytis liko čia, jautėmės keistai. Bet dabar jau įpratom. Atrodo, kad taip ir turi būti”,- pasakojo mergina.