Susitinka du matematikos mokslų daktarai. Vienas sako: -Einu pirkti spynos. Mano butą apvogė jau ne pirmą kartą ir nežinau ką daryti. -Tai ne bėda aš šį reikalą jau seniai išsprendžiau,- atsako kitas. -Tai ką tu padarei? -Nusipirkau 6 kiniškas spynas. -Na, nejuokauk. Taigi kiniškas spynas gali atrakinti su vienu raktu iš karto. -Aš prieš išeidamas…
-Jei dekanas neatsiims savo žodžių atgal, išeisiu iš koledžo. -O ką jis tau pasakė? -„Lauk iš koledžo!”
R.Granausko kūryboje žmogus buvo neatsiejamas nuo gyvulių ir nuo kaimo tradicijų. Poetas buvo suaugęs su namais ir kloniais. Šviesa verčia žmogų siekti vis plačiau ir daugiau. J. Marcinkevičius gąsdina skaitytoją daugtaškiu. Skaitytojas sužino apie namus, kuriuose ir tūno lyrinis subjektas. Tai, kad herojui iš tiesų sunku, parodo autoriaus įtempta remarka („geria iš butelio”). Duona –…
Iš ryto mama kelia savo sūnelį: – Kelkis, nes pavėluosi į mokyklą. – Nenoriu. -Gerai, pasakyk man dvi priežastis kodėl tu turėtum šiandien neiti į mokyklą. -1, nes manęs ten mokytojai nemėgsta. -2, manęs ten nemėgsta ir mokiniai. O tu man pasakyk dvi priežastis, kodėl aš turėčiau eiti į mokyklą. -1, nes tau yra 52…
Per chemijos pamoką mokytojas parašė lentoje formulę ir klausia mokinio: – Petraiti, ką reiškia ši formulė? – M… m… Aš ją žinau, pone mokytojau. Šis cheminis junginys man ant galo liežuvio… Čia priėjo Kindziulis ir tarė: – Vaikine, greičiau išspjauk, nes tai – sieros rūgštis!
Po matematikos kontrolinio kalbasi du bičiuliai. -Kiek užduočių išsprendei? -Nei vienos. O tu? -Irgi nei vienos. -Mokytoja vėl apkaltins, kad vienas nuo kito nusirašėme.
Šių dienų MONA LIZA: į klausimą, kaip jai pasisekė įstoti į universitetą, ji visiems atsakydavo šypsena.
Siunčia tėvai iš kaimo sūnui į miestą telegramą: „Atsakyk greičiau, kaip pasisekė išlaikyti egzaminus….” Sūnus atrašo: „Viskas labai gerai, profesoriai sužavėti, prašo pakartoti rudenį….”
Fizikas Farenheitas išrado prietaisą, kurį pavadino gyvsidabrio termometru. Vis dėlto mintis panaudoti jį žmogaus kūno temperatūrai matuoti kilo vėliau, kai Farenheitas Mokslų akademijoje pateikė šį prietaisą. Ten jam pasakė: tegu įsikiša savo išradimą į užpakalį…
Dar vakar apie mokymąsi miegant buvo kalbama kaip apie kažkokį stebuklą. Šiandien tuo nieko nenustebinsi: taip mokosi ištisos auditorijos.
Tramvajuje sėdi senutė. Šalia jos stovi liesas išvargęs studentas. -Ko gi tu,mielasis, toks sulysęs, – kreipiasi į jį senutė. -Užduoda daug,- atsako. -Tu turbūt pirmūnas? -Ne… Senutė, matydama studentą ant rankos užsimetus apsiaustą, pasiūlo: -Duok, mielasis, nors tavo apsiaustą palaikysiu, juk tau sunku. -Čia ne apsiaustas, – atsako vaikinas,- čia studentas Petraitis. Va jis- pirmūnas.
Studentas klausia: – Sakykit, profesoriau, ar guldamas miegoti jūs barzdą užsiklojat, ar paliekat virš antklodės? Profesorius sutrinka: – Kad aš apie tai nė nepagalvodavau. – Tai labai atsiprašau. Po savaitės tą studentą koridoriuje sutinka tas pats profesorius, tik labai išvargęs, paraudusiomis akimis, ir griebia už atlapų: – Oi, tu niekšeli! Jau savaitė, kai negaliu užmigti…