Lietuva lietuviams
|

Lietuva lietuviams

Valstybinių švenčių fone kiekvieną pavasarį viešumoje pradedami įvairiausiais balsais linksniuoti Lietuvos nacionalistai ir ypač jų šūkis „Lietuva lietuviams“. Patys susivokę ar pažangesnių vakariečių paprotinti Lietuvos politikai ir visuomenės veikėjai kone unisonu pasmerkė šį šūkį kaip diskriminuojantį Lietuvos tautines mažumas, keliantį įtampas ar net skelbiantį susidorojimo su kitataučiais šalyje siekį. Simboliškai visą šį dėmesį vainikuoja neeilinis svečias – garsiausias nacių medžiotojas, S.Wiesenthalio biuro Jeruzalėje direktorius dr. Efraimas Zuroffas, oficialiai atvykęs stebėti nacionalistų eitynių Kaune. Kovo 11-osios eisenai Vilniuje leidimas taip ir nebuvo išduotas, nors pats reikalavimas prašyti leidimo viešam susibūrimui prieštarauja tarptautinei teisei ir Konstitucijai, ką pernai teismas išaiškino vadinamojoje signatarų byloje (2012-09-28 naujiena „Sąjūdininkai išteisinti galutinai“). Suvokdami savo konstitucinę teisę tik informuoti apie viešuosius susirinkimus eitynių organizatoriai greičiausiai nepabijos dar vieno teismo proceso ir neatsisakys planų žygiuoti Gedimino porspektu, o tai leidžia pagrįstai tikėtis dar didesnio ažiotažo ir provokacijų eisenos metu Vilniuje.

Privatiems darželiams Jeruzalėje ir Fabijoniškėse jau šešeri metai!
|

Privatiems darželiams Jeruzalėje ir Fabijoniškėse jau šešeri metai!

2012 m. rugsėjo 3 dieną Fabijoniškių “Namų darželyje” pradėjo veikti pradinė mokykla “Pažinimo medis! Kuo unikalūs “Namų darželiai”?: Vaikų poreikiams pritaikyta erdvė: namai pilnai rekonstruoti, su atskiru kiemu; įrengime naudotos ekologiškos, natūralios medžiagos, dauguma žaislų gaminti mūsų pačių rankomis. Grupės nedidelės, jaukios, sukurta šviesi, šilta namų aplinka. Daug judame, būname gryname ore, sveikai maitinamės, gyvename ir galvojame; Unikali ugdymo metodika. Laikomės humanistinės pedagogikos principų, esame artimi skandinaviškai intuityviosios pedagogikos linijai, naudojame daug valdorfo metodikos elementų. Laikomės bendrų vertybių ir požiūrio į vaiką, tačiau kiekviena grupė unikali, dirba pagal savo programą, sukurtą tos grupės auklėtojų ir pritaikytą vaikų amžiui ir poreikiams; Mūsų kompetencija. Į komandą subūrėme stipriausius savo srities specialistus. Visos auklėtojos yra profesionalios ikimokyklinio ugdymo specialistės, kvalifikuotos, išsilavinusios, patyrusios. Nuolatos organizuojame vidinius mokymus, kviečiame išorės konsultantus bei giliname savo kompetenciją. „Namų darželyje“ dirba profesionali psichologė, kuri konsultuoja tėvus, pedagogus, organizuoja mūsų vidinius mokymus bei rūpinasi bendru klimatu. Neretai imamės ir sudėtingesnių pedagoginių uždavinių – konsultuojame šeimas, kurios susiduria su gana rimtomis problemomis augindamos vaikus: padedame tiek tėvams, tiek vaikams, turintiems raidos sutrikimų, kur į pagalbą įsijungia ne tik psichologai, bet ir specialieji pedagogai. Dalinamės savo patirtimi, kartu ieškome kūrybiškų sprendimų, emociškai palaikome tėvus bei realiai padedame vaikams. Konsultuojame ir padedame ne tik “Namų darželio” šeimoms – į mus kreipiasi šeimos iš visos Lietuvos.

Vaikų darželis „Jūrų žvaigždutė“
|

Vaikų darželis „Jūrų žvaigždutė“

„Jūrų žvaigždutė“ – tai privatus vaikų darželis, įsikūręs nuosavame name su uždaru kiemu, netoli dviračių treko ir Studlendo. Pirmieji Klaipėdoje siūlome itin kokybišką ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei vaikų priežiūrą. Sukūrėme namus primenančią estetišką, erdvią ir saugią aplinką jūsų vaikučiams. Didelę reikšmę teikėme darželio aprūpinimu kokybiškais baldais, saugiausia Europoje sertifikuota lauko įranga, sūpynėmis (gamintojas „Ksil pasaulis“), žaislais ir ugdymo priemonėmis. Atsakingos ir kompetentingos auklėtojos ugdo pagal individualią programą, parengtą vadovaujantis švietimo ir mokslo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programų nuostatomis, norminiais teisės aktais, „Gera pradžia” metodikos principais bei kitų įstaigų patirtimi, atsižvelgiant į vaikų raidos ypatumus bei poreikius. Suteikiame galimybę nemokamai lankyti papildomo ugdymo būrelius, kurie puikiai praplečia ir praturtina pagrindinę ugdymo programą bei skatina vaikus visavertiškai tobulėti.

Vaikų priežiūros centras “Vėžliukas”
|

Vaikų priežiūros centras “Vėžliukas”

Vaikų priežiūros centras “Vėžliukas” yra ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaiga įsikūrusi 2009 metų vasarą vienoje gražiausių ir patogiausių Vilniaus vietų – Žvėryne. Vaikų priežiūros centras įsikūręs nuosavame naujos statybos dviejų aukštų name su uždaru kiemu, todėl vaikučiams galime užtikrinti kuo puikiausias sąlygas žaisti, mokytis, bendrauti, kuo dažniau keliauti pasivaikščioti. Vasaros metu, kiemelyje, vaikučiai gali žaisti baseinėlyje. “Vėžliukas” – tai jaukus vaikų priežiūros centras, kuriame vaikai prižiūrimi, kūrybiškai lavinami bei ugdomi. Mūsų auklėtojų tikslas sukurti ypatingą atmosferą, kad vaikai jaustųsi kaip namuose, tačiau ir socializuotųsi su aplinka, bendrautų su kitais vaikais, išmoktų pasakoti ir klausytis, dalintis bei įgyti pasitikėjimo. Auklėtojos ugdo ir lavina vaikus pagal individualią programą, kuri yra kūrybinės krypties. Priežiūros centre yra sustiprinta muzikinė veikla. Du kartus per savaitę ateina profesionali muzikos mokytoja, kuri moko vaikus dainavimo.

Neapykanta emigrantams – “melo ekonomikos” pasekmė?
|

Neapykanta emigrantams – “melo ekonomikos” pasekmė?

Neapykanta – emocija arba jausmas, kai jaučiamas stiprus pasibjaurėjimas, pasišlykštėjimas, priešiškumas, antipatija, paprastai siejama su suvokiamu noru vengti, apriboti, pašalinti ar sunaikinti neapykantos objektą. Pasak evoliucinės psichologijos, neapykanta yra racionali reakcija į kitą žmogų, kurio interesai smarkiai kertasi su savais. Tai traktuojama kaip apsauginė reakcija: žmonės, kurių elgesys yra numanomai grėsmingas paties išlikimui, turi būti nekenčiami, o žmonės, kurie padidina išlikimo šansus, mėgstami arba mylimi, nes gebėjimas greitai atskirti draugus nuo priešų yra saugumo pagrindas. Iš anksto apsidraudžiu visų papiktintojų ir nedorėlių puolimams: straipsniu nesiekiu nieko kaltinti, suvedinėti sąskaitų ar banaliai viešintis. Esu piktas, tad pasistengsiu kalbėti švelniau, nei mėgsta tam tikrų tinklaraščių veikėjai, vedini “puikibės” ir “tuštibės”. Kiek galima leisti emocijoms temdyti protą? Neretai susimąstau, kodėl docentė Aušra Maldeikienė puolama, esą yra labai pikta (“Vėl ana rėkauja”, – pagalvojate, ar ne? Taip ir žinojau). Patikėkite, ji ne viena yra pikta. Samdomo darbo jėgai Airijoje atstovauja 12% imigrantų (2012 gruodžio mėn.). Iš jų – apie 20 000 lietuvių ir “tik” 120 000 lenkų. Tokią masę žmonių, neskaitant kitų tautybių atstovų, pagrįstai galime vadinti respublika respublikoje, darančia pastebimą įtaką ekonomikai. Tad didžiausią piktumą sukelia mąstymas principu “Man gerai, o po manęs – nors ir tvanas”. Deja, nemažai imigrantų (turiu omenyje lietuvius ir brolius lenkus) sapnuoja itin saldžius nuobodžius sapnus, tikėdamiesi, jog gyvenimas atsukant bendruomenei nugaras yra naudingas tai bendruomenei.

Vaikų Ugdymas. Kriaušių metas
|

Vaikų Ugdymas. Kriaušių metas

Mokyklos yra sugalvotos tam, kad vaikus išmokinti skaityti, skaičiuoti, rašyti.Laikams keičiantis, dar prisidėjo ir bendras supažindinimas su pasauliu, kad vaikai būtų paruošiami jų profesinei ateičiai.Mokytojai yra skirti mokinimui. Auklėjimas ar ugdymas visada buvo tėvų,guvernančių, giminės ar draugų, religijos ir etikos pavyzdžių iš klasikinių tekstų reikalas.Tik socializmo laikai – išimtis, kai tėvais nebuvo pasitikima, kokia kryptim jų auklėjimas suks, todėl mokykla buvo skirta ir auklėjimui – ugdyti žmones su aukšto lygio moralinėm savybėm. Tas visas moralinis grožis, žinoma, buvo iliuzija, paremta knygom, filmais ir kitais supropagandintais pavyzdžiais – už tą melą galima pykti, bet tai, ką iliuzija vaizdavo, nėra negerai ar negražu ar nesiektina ! Atvirkščiai. Pasaulis taptų geresnė vieta, jei tada socialistiniame fasade vaizduota iliuzija būtų įgyvendinta… Ir tų laikų mokytojo idealas taptų tikrove. Nes kapitalizmas nieko panašaus mums nesiūlo: suaugusiuosius lygiai taip rekrutuoja darbui, o vaikus palieka televizijai, reklamų propagandai ir internetui… patyliukais.O kas už jų ugdymą ir moralę atsakingas oficialiai ? Tikrai ne mokykla ar mokytojai – kapitalistinė sistema jiems turi kitą kryptį: kaip ir visi kiti, su žmonėm dirbantys specialistai, nori nenori, turi vis labiau imti panašėti į komputerius – skatinamas tik šaltas, objektyvus profesinis kontaktas ir siaurėjanti specializacija, nes tai yra efektyviau, pasiduoda apskaitai ir lengviau juorodomis iš viršaus valdoma… Galėtų, tai ir visai, komputerius mokytojų vietoj pastatytų.

Vaidybinė veikla viena iš vaiko kūrybiškumo ugdymo formų
|

Vaidybinė veikla viena iš vaiko kūrybiškumo ugdymo formų

Visi vaikai yra unikalios ir nepakartojamos asmenybės. Vaikų darželyje, grupės veikla, kurioje dalyvauja vaikai, skiriama asmenybės tobulėjimui bei plėtotei. Joje ugdosi saviraiška, vaikai atsiskleidžia kaip kūrybiškos asmenybės. Vaikų darželis lyg antrieji namai, kuriuose mažieji žmogučiai praleidžia ištisas dienas. Čia vaikai mokosi skirti kas yra gera ir kas bloga, čia jie ugdosi, žaidžia, ilsisi, gyvena dideliame triukšmingame kolektyve. Darželyje vyksta įvairi veikla, užsiėmimai, tačiau vaikams greitai viskas nusibosta, jie nenustygsta, nori vis naujos veiklos. Vaidyba, įvairios lėlės geriausias ir veiksmingiausias būdas, priemonė sudominti vaikus, patraukti jų dėmesį. Vaikams patinka, kai jų grupėje svečiuojasi pamėgtų pasakų herojai (kiškis-piškis, meškiukas-rudnosiukas, katinėlis-rainakėlis…), lėlės, mėgstamiausi žaislai. Menas turi didžiulį poveikį auklėjant žmogų. Vaidyba – viena iš meno formų, padedančių atsiskleisti vaiko saviraiškai, kūrybiškumui, fantazijai, vaizduotei. Ši veikla vaikams suteikia daug teigiamų emocijų.

Vaikų auginimo klaidos

Vaikų auginimo klaidos

Šitas įrašas, bus esamiems, būsimiems tėveliams. Visą tai, rašysiu iš savo asmeninies patirties, ką manau mano tėvai padarė blogai, augindami mane. Ir kaip aš manau, jog kitaip auginsiu savo ateities vaikus: Jeigu vaikas turi, kokių neįprastų sveikatos problemų ar dalykų, kurie juos vargina ar įtariat, kad gali vargint. Skirkit kiek galit laiko ir investicijų, tai išspręsti. Galbūt jūs jam pakeisit gyvenimą. Nepamirškit pasirūpint vaiko dantimis. Pats vaikas pas dantistą nesiverš niekad. Jei yra kreivų dantų, ar panašių problemų, sutvarkykit vaikystėj. Estetinis plombavimas užaugus, tikrai brangus malonumas. Tėveliams ir mamytėms. Jeigu mamytė, yra labai sauganti vaiką. Ypač berniukus. Tarkim nedaryk to, neik ten, gali susižeisti. Geriau būk namie. Pasiklysi ir taip toliau. Nedarykit to! Jūs tik sukursit vaikui papildomas baimes ir jos gali trukdyti ilgai gyvenime. Vaiką reikia skatinti, būti savarankiškesniam jau nuo vaikystės. Neleiskit vaikui mirkti prie televizoriaus. Mokslininkai įrodė, kad vaikai žiūrėję ilgai televizorių, intelektiškai būna 30% žemiau, nei tie, kurie laiko prie televizoriaus tiek daug neleido. O tai yra tikrai labai didelis skaičius.

„Meilės neįveikia net laikas“
|

„Meilės neįveikia net laikas“

Perfrazuojant galima būtų retoriškai paklausti – o kas padaro meilę amžina? Vienas dalykų, apsaugančių meilę nuo laiko poveikio, gali būti meilės išsižadėjimas. Skamba paradoksaliai, bet tame slypi daug tiesos. Visų pirma, pats, savo noru, žmogus niekada neišsižadės meilės, tačiau kartais taip pasielgti priverčia aplinkybės. Vien todėl, kad tai nėra laisvas žmogaus pasirinkimas, jis atsisako mylimo žmogaus ne todėl, kad nustojo jį mylėti. Atsižadėta meilė vis tiek lieka meilė, ir dažnai šis jausmas būna puoselėjamas net gi dar labiau. Tokia susiklosčiusi situacija lemia, kad meilė yra idealizuojama ir ji tampa amžina, nes nei laikas, nei kiti veiksniai negali daryti įtakos tam jausmui, kurio per prievarta buvo būtina išsižadėti. Tokia situacija aprašoma Antano Škėmos romane „Balta drobulė”. Pagrindinis veikėjas Antanas Garšva dar pačioje jaunystėje buvo pažadėjęs vesti savo pirmąją ir vienintelę meilę Jonę. Dėja, jo paveldėta liga progresavo ir Garšva, būdamas bejėgis prieš ligą ir daktaro patartas, nusprendė, kad Jonės niekada neves. Jam teko atsižadėti meilės dėl to, kas nuo jo nepriklausė, bet mylimosios prisiminimas visados liko Garšvos širdyje kaip pirmoji ir vienintelė meilė. Šios meilės negalėjo niekas pakeisti, nesvarbu kiek laiko praėjo. Tokia meilė aprašyta ir Roizijaus epitafijose. Jie byloja apie amžiną, laiko neįveikiamą Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilę. Juos išskiria mirtis, tačiau tyra ir nuoširdi meilė žmonai visados ruseno Žygimanto širdyje. Tad meilės praradimas per prievarta dažniausiai ją tik sustiprina, paversdamas nepamirštama ir amžina.

Meilė
|

Meilė

Žmogui vystantis, meilės išgyvenimas ir jos raiška keičiasi. Vienaip ją išgyvena kūdikis, kitaip – vaikas, dar kitaip – jaunuolis ir suaugęs asmuo. Jos pradžią žymi jausminio ryšio užmezgimas; tolimesnę eigą – jo plėtojimas, individualizavimas bei įvairių sentimentų – žmonėms, aplinkai, tautai, dievybei – užsimezgimas. Nors tie sentimentai išsirutuliojęs gali būti stebėtinai skirtingi, vis dėlto juos riša pirminės meilės šaknys, įgytos šeimoje. Mes paklausti ar mylime, iš karto atsakome, kad taip. Mes mylėti galime bet ką, draugą /-ę, knygą, bet manau mus dominanti meilė yra ta kurią jaučiame vaikinui, merginai. Meilę patiria kiekvienas žmogus, tačiau kiekvienas ją išgyvena skirtingai. Ji gali atsirasti kaip simpatija, susižavėjimas ar draugystė, augti kartu su artimo žmogaus supratimu, drovumu, pavydu, švelnumu, galų gale virsti nuostabiu jausmu, ne įmanoma paslaptimi, savotišku stebuklu, įsikūnijančiu ištikimybę, dievinimą, pasiaukojimą ir aistrą. Ji gali išnykti ir vėl sudrįžti. Kartais ji išnyksta tik drauge su žmogumi, o kartais pergyvena žmogų ir amžiams tampa pavyzdžiu kitiems.