Kiekvieno konkretaus eterinio aliejaus vartojimo paskirtis, būdai ir dozės yra nurodomos jų vartojimo instrukcijoje, pridėtoje prie aliejaus pakuotės. Atidžiai ją perskaitykite ir tiksliai laikykitės tų nurodymų, tačiau būtina laikytis ir bendrųjų pagrindinių saugos sveikatai reikalavimų: 1. Nevartoti neskiesto eterinio aliejaus. Aromaterapinių aliejų niekuomet negalima naudoti tiesiai ant odos. Visuomet naudokite juos su kitu, pavyzdžiui, kviečių gemalų, migdolų ar netgi alyvų ar saulėgrąžų, aliejumi. Bendrai galima patarti skiedžiant į šaukštą aliejaus – pagrindo pilti tris lašus eterinio aliejaus. 2. Eterinių aliejų, esančių kituose preparatuose, kiekis ribojamas iki 3-5%. 3. Reikia žinoti, kad kai kuriems aliejams (citrusiniams, bergamočių) būdingas fitotoksinis poveikis. 4. Vaikams vartoti tik levandų, ramunėlių ar garais distiliuotų rožių eteriniai aliejai, ne daugiau kaip 1-2 lašai į 10 šaukštelių aliejaus. 6. Pirma kartą vartojant eterinį aliejų būtina atlikti to aliejaus toleravimo testą. 7. Jei vartojant preparatą su eteriniu aliejumi buvo sudirginta oda ją reikia valyti ne vandeniu, o augaliniu (kukurūzų, saulėgrąžų, sojų) aliejumi.

Patiriamos traumos sunkumas tiesiogiai proporcingas elektros srovės tekėjimui per kūną trukmei. Kuo ilgiau vidinius audinius ir organus veikia srovė, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogus liks gyvas. Pirmoji pagalba. Pirmiausia reikia nutraukti kontaktą tarp aukos ir srovės šaltinio. Geriausias būdas – išjungti srovę, jei tą galima atlikti labai greitai. Jei elektros srovės greitai išjungti neįmanoma, tokiu atveju reikia nukentėjusįjį atitraukti nuo kontakto su srove. Tačiau BŪTINA ŽINOTI, KAD NEGALIMA LIESTI ŽMOGAUS, JEI JĮ VEIKIA AUKŠTOS ĮTAMPOS SROVĖ. (Prie nukentėjusiojo, veikiamo aukštos įtampos elektros srovės (elektros srovės perdavimo linijos, transformatoriai) negalima nei artintis, nei jo liesti – elektros srovė veikia kelių metrų atstumu, lyjant – keliolikos metrų. Nemėginkite gelbėti – tai pavojinga jūsų gyvybei!). Jeigu srovė žemos įtampos (110-220V) bandantysis padėti, turi gerai izoliuotis nuo žemės ir naudoti izoliuojamąją medžiagą (drabužius, sausą medį, gumą, odinį diržą), kad nustumtų nukentėjusįjį nuo srovės šaltinio. Kirvis mediniu kotu tinka perkirsti laidą, kurį laiko auka. Liesti nukentėjusįjį saugiau mūvint pirštines ar apvyniojus rankas drabužiais, stovint ant guminio pagrindo ar sausos lentos. Rekomenduojama visus izoliavimo nuo elektros šaltinio veiksmus atlikti viena ranka.

Kramtant gysločio šaknį, stiebą arba lapą, gysločio nuoviru skalaujant burną, dantų skausmas išnyksta.
Iš skaudančio danties pusės į ausį įdėti gysločio šaknį ir laikyti ten tol, kol skausmas išnyks.
Šventagaršvės lapų sultys, užpiltos ant skaudančio danties, nuima skausmą.
Sumankyti šalpusnio lapus ir pridėti prie skaudančio danties.
Po lygiai sumaišyti druską, svogūnus ir česnakus. Gautą mišinį uždėti ant skaudančio danties ir iš viršaus uždengti tamponu 10-15 min.
Jei dantis skauda iš kairės, tada ant nykščio prie nago uždėti perpjautą svogūną, česnako skiltelę arba iš česnako padarytą košelę skudurėlyje ir tvirtai pririšti. Jei dantis skauda iš dešinės, tvarstį uždėti ant kairės rankos.
Uždėti ant skaudamos vietos tarp dantenų ir žando gabalėlį kiaulės lašinių (jei sūdyti – nubraukti druską). Laikyti 15-20 min., kol skausmas išnyks.
Nemalonų burnos kvapą galima pašalinti skalaujant burną susmulkinta antžemine žemuogių dalimi, surinkta žydėjimo metu. 4-5 šaukštus žaliavos užplikyti 1 litru verdančio vandens ir palaukti 30 min. Taip pat galima skalauti burną saliero antpilu: 2 arbatinius šaukštelius salierų užpilti stikline degtinės ir palaukti 14 dienų. 20 lašų užpilo sumaišyti su 50 ml vandens ir skalauti burną.
Nemalonus burnos kvapas naikinamas skalaujant burną mėnesio senumo arbatinio grybo užpilu.
Svogūnų arba česnakų kvapas iš burnos greit dingsta, jei pakramtyti petražolės arba ajero šaknį.

Metams bėgant atmintis neišvengiamai silpsta, tačiau su užmaršumu galima ir reikia kovoti. Nustebsite sužinoję, tačiau atmintis silpsta ne tiek dėl amžiaus, kiek dėl blogos nuotaikos. Todėl dažniau reikia prisiminti viską, kas buvo gera, – seniai įrodyta, kad teigiamos emocijos daro stebuklus. Tai galioja ir atminčiai. Nuo netaisyklingos mitybos mūsų smegenys kenčia ne mažiau kaip skrandis. Nuo maisto priklauso atminties kokybė ir intelektinio gyvenimo trukmė. Smegenys sudarytos iš vadinamosios pilkosios masės, o jų molekulės savo ruožtu – iš elementų, kurių esama maiste. Pirmiausia maiste turi būti pagrindinių riebalų rūgščių. Iš lipidų – nesočiųjų riebalų rūgščių – sudaryta trečdalis smegenų struktūros. Jeigu jų nepakanka arba jos blogos kokybės, neuronai – savotiškos smegenų „plytelės” – prastai funkcionuoja ir net visiškai sunyksta, išdildydami mūsų prisiminimus. Šios rūgštys skatina ir gerą kraujotaką. O kuo geriau kraujas cirkuliuoja, tuo daugiau maistingųjų medžiagų patenka į smegenų ląsteles. Riebiųjų rūgščių tiekėjai – žuvų taukai ir kai kurios augalinių aliejų rūšys – alyvų, sojų, rapsų, saulėgrąžų, žemės riešutų. Atmintis pagerės, jeigu valgysite mažiau mėsos ir daugiau riebios žuvies: silkės, tuno, skumbrės. Geležies trūkumą papildo mėsa, bulvės, ankštinės daržovės. Jūros gėrybės taip pat stiprina atmintį.