Kaip teigia legenda, už šią šventę turime dėkoti dvasininkui Valentinui. Romos imperatorius Klaudijus II Gotas griežčių griežčiausiai uždraudė savo legionieriams vesti, kad per žygius netrauktų namo. Kariams į pagalbą atskubėjęs Valentinas ėmė slapta tuokti legionierius su jų mylimosiomis. Apie tai sužinojęs imperatorius liepė įmesti kunigą į belangę, o auštant 270 metų vasario keturioliktajai jis buvo nužudytas. Beje, istorikai mano, kad visa tai tik graži legenda, nors šaltiniuose ir iš tiesų minimi du kankiniai Valentinai. Vienas – Romos kunigas, žuvęs 269 metais. Kitas – Ternio (Italija) vyskupas, nužudytas 273 metais. Tačiau nė vienas mus pasiekęs dokumentas neįrodo, kad kuris nors iš jų būtų globojęs įsimylėjėlius. Vis dėlto kartą per metus, o būtent vasario 14-ąją, visi pageidaujantys gali išvysti “to paties Valentino” palaikus, kurie ilsisi Madride, šv. Antano bažnyčioje. Jie buvo aptikti 18 amžiuje Romos katakombose, o kiek vėliau pervežti į Ispanijos sostinę. Seniau buvo nemažai papročių ir prietarų, susijusių su “visų įsimylėjėlių diena”. Štai 17 amžiuje kai kurių šalių merginos šv. Valentino dienos išvakarėse prieš eidamos miegoti suvalgydavo kietai virtą kiaušinį, o prie pagalvės prisegdavo penkis lauro lapus. Ir tikėdavosi sapne išvysti sau skirtąjį… Kaip teigia nesena apklausa, du trečdaliai amerikiečių mano, kad tinkamiausias užsiėmimas šv. Valentino dieną – seksas.

Valentino diena yra ypatinga ne tik įsimylėjusiems ar visiems, kas turi antrąją pusę, bet ir kiekvienam iš mūsų. Juk Valentino diena iš esmės yra labai teigiama ir graži šventė, kurią galime paminėti kiekvienas. Tačiau jei Valentino dieną švenčiame, dažniausiai norisi ir pasipuošti. Taigi kaip rengtis Valentino dieną, kad atrodytume šventiškai, tačiau ne pernelyg iššaukiančiai? Juk ši šventė dažniausiai yra ir darbo diena, taigi negalime darbe išsišokti ypač seksualiais ar atvirais rūbais, nors tokiai dienai idėjiškai jie ir tiktų. Iš tikrųjų tai yra labai paprasta. Valentino diena mums asocijuojasi su meilės spalvomis: raudona, rausva, purpurine. Taigi pirma gairė, pagal kurią galima rinktis aprangą šiai ypatingai dienai, yra būtent tų trijų spalvų koloritas. Turbūt beveik kiekviena moteris savo garderobe turi raudonos, rausvos ar purpurinės spalvos drabužėlį. Taigi Valentino diena yra pats tinkamiausias metas jį apsirengti, nes kiekvienas, pamatęs jus su tokios spalvos drabužiu, supras, kad jūs švenčiate! Taigi prie įprastinės aprangos priderinkite raudoną palaidinę ar rausvą megztinuką. Taip pat galite rinktis purpurinį švarkelį ar net visą tokios spalvos kostiumėlį. Kita aprangos galimybė – tiesiog raudonos, rausvos ar purpurinės spalvos aksesuaras. Tai gali būti masyvūs karoliai, skarelė, šalikėlis ar pirštinės. Taip pat nepamirškite ryškaus lūpdažio ir nagų lako ir jūs jau atrodysite šventiškai.

Uždekite daugybę įvairiausių formų ir dydžių raudonų žvakučių. Nepamirškite raudonų gėlių – ne tik rožių, bet ir tulpių, gvazdikų bei kitokių. Po vieną ar puokštėmis pamerkite jas visame kambaryje. Gėles, užuolaidas, baldus ir visa, ką tik norite, papuoškite raudonais kaspinėliais bei balionais. Visas arba kelias lemputes pakeiskite raudonomis. Raudonų mirksinčių lempelių girliandą nutieskite palube prie užuolaidų, aplink didelius gėlių vazonus. Kambaryje pridėliokite sausų kvepalų gražiose vazelėse. Iškirpkite raudono popieriaus širdelių girliandą ir pritvirtinkite prie sienos, durų, gal net lubų. Virš lovos pakabinkite raudonos krentančios medžiagos baldakimą. Paklokite švarią patalynę ir ant savojo Valentino pagalvės padėkite rožę ar paberkite jos žiedlapių. Apsirenkite seksualiais raudonais apatiniais. Stalą uždenkite raudona staltiese, baltas servetėles perriškite raudonais kaspinais. Į susuktą jo servetėlę įdėkite raudoną rožę ir kelis žiedlapius padėkite vidury stalo. Stalą uždenkite raudona staltiese, baltas servetėles perriškite raudonais kaspinais. Į susuktą jo servetėlę įdėkite raudoną rožę ir kelis žiedlapius padėkite vidury stalo.

Kaip šv. Valentino dieną švenčia visame pasaulyje? Dabar šv. Valentino dieną visame pasaulyje laikraščių puslapiai mirga paslaptingais įsimylėjėlių rašteliais, pašto dėžutės pilnos šv. Valentino atvirukų su gėlytėmis ir paukšteliais – vaisingumo ir romantikos simboliais. Tą dieną dažniausiai dovanojamos rožės ir šokoladai. Nors… Anglijos metraštininkas S. Pepypsas rašo, kad Jorko hercogas savo poniai šv. Valentino dieną dovanojo papuošalų už 800 svarų sterlingų ( mūsų laikais tai būtų maždaug 47 svarų sterlingų). Kai kuriose Anglijos vietose gerbėjai dovanas padėdavo ant slenksčio, pasibelsdavo ir pabėgdavo. Toks paslaptingumas išlikęs iki šių dienų. Kadaise šv. Valentino atviruko siuntimas reiškė piršimąsi. O ir šiais laikais toks atvirukas reiškia šį tą daugiau negu flirtą, taigi gal ir nevertėtų užmiršti, kad šv. Valentino diena – puiki diena pasipiršti. Australai, ispanai, anglai, prancūzai šv. Valentino dieną švenčia vienodai – savo slaptiems mylimiesiems siunčia atvirukus, o sutuoktiniams ir mylimiesiems – dar ir dovanų. Amerikiečiai atvirukus siunčia visiems, ką myli – sutuoktiniams, draugams, draugėms, sūnums ir dukterims. Vokiečiai ir belgai nesiunčia anoniminių atvirukų, tačiau savo sutuoktiniams ir mylimiesiems dovanoja gėlių ir saldumynų. Japonijoje priimta dovanoti šokoladą. Švedai ir italai (išskyrus Veneciją) šv. Valentino dienos visai nešvenčia.

Vasario – 14-oji su Valentinu buvo susieta pirmaisiais mūsų eros amžiais. Nuo tada ir atsirado graži tradicija išreikšti savo jausmus atviruku su širdelėmis, balandžiukais ar amūriukais. Šią dieną žmonės visame pasaulyje savo mylimiesiems siunčia ne tik romantiškus atvirukus, bet ir dovanėles. Ant atviruko siuntėjo vardo dažniausiai nebūna, nes jie skirti slaptai meilei. Paprastai atvirukuose vyrauja rožinė spalva, piešiamos širdys, rožės, amūriukai ir pan. Į atvirukus rašomos eilės. Sentencijos, aforizmai ir žodžiai; “Būki mano Valentinu (-a)”. Iš kur atsirado šis paprotys? Pavadinta ši diena krikščionių šventojo vardu. Šventojo statusą krikščionių Bažnyčia mirusiajam suteikė už ypatingus nusiuntė mylimajai laiškelį, kuriame užrašė: “Nuo tavo Valentino”. Gerokai prieš šventojo Valentino laikus meilę, santuoką ir vaisingumą romėnai pagarbindavo pavasario šventėmis. Viena tokia šventė, vadinama Luperkalijomis, buvo rengiama vasario 15 dieną. Šios vaisingumo šventės metu aplink miestą lakstydavo nevedę apsinuoginę vaikinai, jaunamartes čaižydami gyvulio odos diržais. Moterys nevengė kirčių, kadangi tikėjo, jog taip lengviau susilauks vaikų. Luperkalijų išvakarėse vykdavo Junonos šventė. Junona romėnų mitologijoje buvo laikoma ne tik vyriausiąja deive, bet ir gimdymo bei santuokos globėja. Tą dieną jauni vyrai iš dėžutės traukdavo merginų vardus, su išrinktąja visą šventę šokdavo.

Didžiausios Lietuvoje viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės “TNS Gallup” duomenimis, Šv. Valentino dieną Lietuvoje švenčia net 66 proc. šalies gyventojų. Trečdalis (31 proc.) apklaustųjų vasario 14-ąją įvardijo kaip jiems labai svarbią datą. Pasak “TNS Gallup” marketingo direktoriaus Edmundo Bražėno, vasario 14-osios šventė labiausiai populiari tarp jaunimo. Net 90 procentų 15-29 metų amžiaus apklaustųjų teigė, kad ši diena jiems “šiek tiek svarbi” arba “labai svarbi”. Tyrimo duomenimis, Šv. Valentino dieną labiau linkusios švęsti dailiosios lyties atstovės. Tai, kad ši šventė yra labai svarbi, atsakė 35 procentai moterų ir 27 procentai vyrų. “Nors Lietuvoje švęsti Valentino dieną tampa vis populiariau, ši tradicija dar nėra paplitusi tarp kaimo gyventojų”,- sakė E. Bražėnas. Net 40 proc. iš jų teigė, niekada šios dienos nešvenčiantys arba net nežinantys tokios šventės. Šį tyrimą “TNS Gallup” atliko 2006 metų vasario mėnesį. Tyrimo metu buvo apklausta per 500 šalies gyventojų.

Pasakojama, kad Valentinas išgydė kalėjimo prižiūrėtojo Asterijaus aklą dukterį. Sujaudintas Asterijus iš pagonybės perėjo į krikščionybę. Romos imperatorius Klaudijus labai supyko ant Valentino ir įmetė jį į kalėjimą. Ten jį visokiais būdais kankino ir galiausiai jam buvo nukirsta galva. Valentinas drąsiai atlaikė visus kankinimus ir net rašė laiškus kitiems kankinamiems krikščionims, drąsino juos ištverti ir neatsisakyti savo tikėjimo. Tie paguodos laiškai buvo vadinami valentiniais (valentines). O bausmės išvakarėse Valentinas savo išgydytai mergaitei (ją buvo pamilęs) nusiuntė laiškelį, kuriame buvo pasirašyt: “ Nuo tavo Valentino”. Pasak antros legendos, Romoje pagonybės laikais gyvenęs šv. Valentinas labai mylėjęs vaikus, dovanojęs jiems skanėstų, gėlių. Valentinas atsisakė garbinti senuosius romėnų dievus, už tai buvo surakintas ir įmestas į kalėjimą. Vaikai, ilgėdamiesi savo mokytojo ir bičiulio, rašydavo ir kaišiodavo jam per grotas laiškelius. Iš čia ir atsirado tradicija tą dieną keistis atvirukais. Trečioji legenda byloja, kad vienuolis Valentinas į kalėjimą buvo įmestas už tai, kad nepaisydamas imperatoriaus draudimo, slapta alyvų giraitėje, Meilės klonyje, kur ant marmuro plokštės stovėjo sidabrinis kryželis su erškėtrožių puokšte, tuokė įsimylėjėlius. Pasak kitos istorijos, šv. Valentinas slapta tuokdavo kariuomenėje tarnaujančius jaunuolius, nors imperatorius Klaudijus tai griežtai draudė.