| | | | | |

Balio katės

Išvestos 1963 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose po Siamo kačių mutacijos, tarsi savotiškos ilgaplaukės Siamo kates. Jos pusilgio plauko, elegantiškos, lengvos, raumeningos. Galva vidutinio dydžio, pleišto pavidalo, ausys ilgos, stačios. Akys migdolo pavidalo, mėlynos. Kaklas (taip pat ir galunės) plonos, ilgas, letenelės mažos, apvalios. Uodega ilga, smailiagale. Ant kaklo nėra ,,apykaklės”. Kailio spalva – kaip ir Siamo kačių. Tai protinga, žvali, tvirto charakterio katė. Balio katės žaismingos iki pat senatvės. Jos gali visą dieną dūkti su žaislais, o stulpą nagams galąsti irgi drožia be atvangos. Balio katės mėgsta žmonių draugiją ir liūdi. paliktos vienos. Jei jūsų dažnai nebūna namie, įsigykite savo augintinei draugę. Balio katės gražiai sutaria su kitomis katėmis, be to, priešingai nei kitoms veislėms, joms nereikia savos teritorijos. Šių kačių šeiminikai teigia,kad jos reiklesnės už dvi ar tris paprastas kates. Tai labai prieraišios katės. todėl jas galima išmokyti visokių gudrybių, kaip antai atnešti popieriaus gniužulėlius. Dauguma Balio kačių nejaučia jokios neapykantos pavadeliui. Balio katės kačiukai gimsta balti. Tipiškas himalajinis raštas išryškėja vėliau. Kailiukas įgyja suaugusios katės spalvą tik po metų.

|

Chanuka – suspindėjusios šviesos stebuklas

Š.m. gruodžio mėn. 16-23 d. švenčiama viena svarbiausių žydų kalendoriaus šventė – Chanuką. Norint pajusti šio šviesaus įvykio nuostabią paslaptį, būtina įsigilinti į jo istoriją ir išnagrinėti pagrindinius šventimo aspektus. “Kas yra Chanuką? Kislevo mėnesio 25 dieną prasideda aštuonios Chanukos dienos. Chanuką – tai šventė, kuria pažymima tai, kuomet graikai įžengė į Šventyklą ir išniekino visą aliejų, tai vėliau, kada Chasmonėjų namas juos nugalėjo, ir ieškojo aliejaus, kad uždegtų Menorą (Šventyklos aliejinė lempa), ir rado tik vieną indelį, kuriame aliejaus buvo tik vienai dienai, – įvyko stebuklas, nes aliejus degė visas aštuonias dienas (būtent tiek, kiek reikia pagaminti naują). Kitais metais šios dienos buvo paskelbtos šventėmis, kurių metu buvo skaitomi,s padėkos maldos ir Psalmės, garbinančios Dievą” (Talmudas, Traktatas Šabatas, 21) Pats žodis “Chanuką” reiškia “įkurtuves”; kaip šventės pavadinimas “įkurtuvės Šventykloje”. Tačiau šis žodis taip pat susijęs su kitais iškilmingo minėjimo aspektais — karo pergale, tautinės savimonės atgimimu ir išsilaisvinimu iš graikų įtakos. Aštuonerių dienų Chanukos šventė į žydų kalendorių buvo įtraukta 165 m. prieš m.e., sugrąžinus pamaldas Jeruzalės Šventykloje, kurią buvo užgrobęs ir atėmęs iš judėjų Graikijos ir Sirijos valdovas Antiochas IV Epifanas 170 m. prieš m.e. 165 m. p.m.e. Judas Makabėjas nugalėjo Antiocho kariuomenę ir išvadavo Jeruzalę. Jis iš naujo pašventino Šventyklą.

| |

Liberalcentristai ragina Prezidentą ryžtingai spręsti aplink VSD sukurtas problemas

Nuosekliai laikydamiesi principinės pozicijos, jog svarstant su Valstybės Saugumo departamentu susijusius klausimus reikia vadovautis dalykiškumu ir nacionalinių šalies interesų viršenybe prieš bet kokius kitus problemos tyrimo aspektus, liberalcentristai ragino panašios pozicijos laikytis ir šalies vadovą. “Nuolat pakurstoma ir vis labiau emociškai kaitinama atmosfera aplink VSD neprisideda prie racionalių problemos sprendimo būdų. Prezidentas turi parodyti visą savo patirtį ir išmintį, kad šios išskirtinės bei ypatingos institucijos veikla kuo skubiau būtų stabilizuota. Metas ryžtingai stabdyti prieš VSD nukreiptą politinę psichozę”- įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys liberalcentristas Vytautas Bogušis. Liberalcentristai mano, kad laikas apmąstymams ir analizei išseko, todėl ragina šalies vadovą kuo skubiau pareikšti aiškią ir tvirtą poziciją bei imtis konkrečių žingsnių sprendžiant šią problemą.

| |

Liberalcentristai prašė Prezidento paramos dėl esminių permainų partijų finansavimo sistemoje

Šiandien susitikę su Prezidentu Valdu Adamkumi, Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nariai dar kartą kreipėsi į šalies vadovą prašydami paramos kompleksiniam Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo projektui. Liberalcentristų su partneriais pateiktų pataisų tikslas – maksimaliai išskaidrinti partijų ir rinkimų kampanijų finansavimą. Šio tikslo siekiama panaikinant galimybę juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, sumažinant fizinių asmenų paramos partijoms dydį bei visiškai uždraudžiant politinę reklamą per televiziją, kartu suteikiant galimybę gyventojams pasirinktai partijai skirti 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio. “Vieša paslaptis, kad daugiau nei 2/3 partijos rinkimų kampanijos lėšų “suvalgo” TV reklamų gamyba ir transliavimas. Kasmet vis labiau didėjančios išlaidos TV reklamoms, skatina populistines, vienadienes partijas slėpti realius transliacijų kaštus, o tai rodo, kad politinė reklama tampa tiesiogiai susijusi su korupcija.”, – susitikime su šalies vadovu pastebėjo Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Raimundas Palaitis. Liberalcentristų įsitikinimu, uždraudus daugiausia išlaidų partijoms kainuojančią TV reklamą, būtų galima atsisakyti ir paramos iš verslo, paliekant vien tik biudžetinį partijų finansavimą.

| | | | | |

Briard (briaras)

Kilmės šalis: Prancūzija. Veislės paskirtis: bandšunis, sargšunis. Dydis: patino aukštis ties gogu – 62*68cm, kalės – 56*64. Kailis: briaro plaukai ilgi, sausi ir banguoti, pavilnė reta. Būna įvairių spalvų, išskirus baltą ir kaštoninę, vienspalvis. Dažniausiai juodi arba gelsvai rudi briarai. Priežiūra: briarą reikia kas savaitę šukuoti šukomis ir šepečiu. Valykite ausis, iškarpykite iš jų plaukus, patrumpinkite plaukus tarpupirščiuose. Budas: nuovokus, sumanus, ištvermingas, valyvas, narsus, budrus, ištikimas, šiek tiek užsispyręs. Neturi humoro jausmo, todėl geriau neerzinti. NETINKAMAS LAIKYTI BŪDOJE! Dresūra: briarą auklėti reikia nuosekliai ir kantriai, meiliai ir griežtai. Šuo laimingiausias namie su jį mylinčiais šeimininkais. Dresūros pasekmės: neteisingai ir šiurkščiai dresuojamas šuo neišmoks nieko. Netinkamai auklėjamas ir dresuojamas briaras tampa baikštus ir net agresyvus. Elgesys su kitais gyvūnais: tinkamai išauklėtas brianas – fantastiškas šeimos šuo! Puikiai sutaria su kambariniais gyvūnėliais. Nepažįstamais nepasitiki. Kitų šunų nelabai mėgsta, bijodamas, kad jį pakeis. Mankšta: briaras turi daug mankštintis. Gali pakakti pasivaikščiojimų po apylinkę, bet plaukimas ir bėgimas šalia dviračio jam labai patinka. Puikiai pasirodo tarnybinių šunelių parodose. Pastabos: visose šalyse, išskyrus Prancūziją, briaras naujovė. Jus ir jūsų šeimą jis pasiaukojamai gins.

| | | | | |

Berno zenenhundas

Kaip buvę aviganiai ir galvyjų varovai, Berno zenenhundai ir sendien yra uolūs, megstantys dirbti šeimos šunys, nors nepasižymi per kraštus trykštančiu nenuoramų temperamentu kaip mažieji giminaičiai – Apencelio ir Entlebucho zenenhundai. Jis yra daug jaukesnis, panašus į lokį – dėl stambesnės kuno sandaros ir ilgesnio kailio. Tačiau jis jautresnis karščiui negu jo giminaičiai. Geriausiai jaučiasi, kai temperatūra normali arba žema. Jis mieliau renkasi būti lauke, o ne šiltoje troboje, tačiau labiausiai šis šuo vertina žmonių draugyją! Nereikėtu apsirikti manant, kad Berno zenenhundai, kaip buvę darbinai šunys, geriausiai jaučiasi, kai atlieka užduotis ir yra nuolat užsiėmę. Jų veiklos pobūdis priklauso nuo kūno sandaros: yra lengvų, vikrių Berno zenenhundų, kuriuos galima išmokyti vikrumo arba atlikti gelbėjimo darbus, ir sunkių, didelių šunų, kurie yra nerangūs, bet puikiai gali atlikti sarginio arba kiemo šuns užduotys. Pagal savo būdo savybes šis šuo yra draugiškas su žmonėmis ir jo dirglumo slenkstis yra labai aukštas, jį reikia anksti pradeti pratinti prie bendruomenės – antraip užaugęs jis gali būti baukštus ir stresinėje situacijoje kąsti. Kadangi pastaraisiais metais ju populiarumas sparčiai didėjo, tai is nelegalių veisyklų vis daugiau pasirodydavo blogai išaukletų ir nepakankamai bendruomeniškų šunų, kurie gadino šios veislės gerą vardą. Agresyvūs Berno zenenhundų patinai gali sukelti problemų. Šveicarijos zenenhundų draugijos patvirtino šių šunų veisimo intstrukc

| | | | | |

Amerikiečių Koker spanielio priežiūra ir auklėjimas

Amerikiečių koker spanielis viena iš labiausiai paplitusių ir populiariausių šunų veislių daugelyje šalių. Mėgėjai įsigiję amerikiečių koker spanielio veislės šuniuką dažnai nežino nuo ko pradėti : kaip prižiūrėti, kaip auklėti. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad viskas paprasta. Mažas nuostabiai dekoratyvus šuniukas tai ne rotveileris ir ne aviganis – specialaus dresavimo nė nereikia : antsnukio įsigijimas nebūtinas, stipri grandinė taip pat nereikalinga. Atrodo vaikščiok su malonumu ir džiaukis savo „stebuklu“. Bet viskas ne taip. Tam, kad išauginti amerikiečių koker spanielį tokį, kokį jūs jį sau įsivaizduojate, ir koks jis apibudinamas veislės standarte, būtina skirti laiko ir daug pastangų. ŠUKAVIMAS – Pirmiausiai apie kailį. Atrodo, kad pusantro mėnesio šuniuko nereikia nė šukuoti, bet šepetys ir šukos turi kasdiena būti jūsų rankose. Labai svarbu jau mažame amžiuje išmokyti šuniuką ramiai elgtis kai jį šukuojame. Pasiguldykite šuniuką ant kelių tada, kai jis bus prisižaidęs, pavargęs ir pradės snausti. Paglostykite pilvuką, nugarytę, aprimus šuniukui imkite šukas. Pradžioje, tai gali būti paprastos plastmasinės šukos su trumpais dantukais, vėliaus masažinės šukos, galiausiai specialus, labai švelnus, nestringantis kailyje metaliniais lenktais šereliais šepetys. Dar prireiks kelių šukų: „Grėbliai“- metalinės šukos turinčios skirtingo tankumo dantukus iš abiejų pusių, pūko pešimui- trimingavimo šukelės.

| | | | | |

Škotų terjeras

Škotų terjero tėvynė – Škotija. Apie tolimą jų praeitį tikslių žinių nėra. Yra žinoma, kad škotų terjerai šimtmečiais buvo naudojami kaip medžiokliniai šnys, o senovinėse pilyse jie buvo laikomi smulkių graužikų naikinimui. Tikslesnės žinios nuo 1833 metų. Kryptingos atrankos pradžia – Šiaurės Škotijoje, Aberdyno mieste. Škotų terjero pavadinimą šios veisės šuneliai gavo 1882 metais. Ilgainiui šios veislės šunų atsirado Europos šalyse bei Amerikoje. Dabartinis škotų terjeras yra išsaugojęs medžioklines ir sargybines savybes, vikrumą ir ištvermingumą, ištikimybę ir inteligentiškumą. Gyvendamas bute, jis visiškai nereiklus. Jam pakanka mažo kampelio. Visada geros nuotaikos, paslankus, santūriai reiškia savo jausmus, nepripažysta neteisybės ir reikalauja, kad su juo būtų elgiamasi sąžiningai. Pasivaikščiojimo metu niekada nepavargsta. Tai tvirto sudėjimo, trumpakojis šunelis. Galva, palyginti su nedideliu ūgiu, ilga. Liemens plaukai ilgi, prigludę, stangrūs. Nors kojos trukpos, tačiau šunelis judrus ir guvus. Judesiai lengvi, lyg plaukiantys, galūnių judesiai taisyklingi. Ūgis ties ketera – 25,4 – 28,0 cm. Svoris – 8 – 10 kg. Nosies veidrodėlis stambus. Akys ovalo formos, tamsios, toli viena nuo kitos, giliai po antakiais. Ausys stačios, plonos, su aštriais galiukais. Dantys stambūs, sukandimas žirklių principo. Kaklas raumeningas, aukštai iškilęs, ilgas. Krūtinė plati, su iškilusiais šonkauliais irkrūtinkauliu, atsikišusiu į priekį. Nugara trumpa.

| | | | | |

Čiau-čiau

Daugelį šimtmečių čiau – čiau buvo auginami Kinijos imperatoriaus rūmuose ir visoje Kinijoje. Iki šiol neišaiškinta, ar jų tėvynė Kinija, ar atvežti iš Tibeto arba Mandžiūrijos. Iš Kinijos čiau – čiau pateko į Angliją, kur šunų mylėtojai, naudodami grynaveislį veisimą ir atranką, išvedė veislę, netrukus paplitusią Europoje ir net Jungtinėse Amerikos Valstijose. Čiau – čiau būdinga liūto išvaizda, mėlynas liežuvis, savitas charakteris ir elgsena. Tai stiprių nervų, ramus, neagresyvus, bebaimis šuo, labai atsidavęs šeimininkui, tik juo pasitikintis ir pasirengęs jį pasiaukojamai ginti. Čiau – čiau savarankiškas, nepriklausomas ir nedresiruojamas. Tai rimtas, nesuprantantis juokų, neturintis jumoro jausmo, nemokantis žaisti šuo. Jis puikus ramybę mėgstančio žmogaus palydovas ir bendražygis. Čiau – čiau vengia triukšmo, draugystės su kitais ir nori turėti šeimininką, kuris jį supratų ir neįsakinėtų. Čiau – čiau veislės taisyklingų proporcingų ir harmoningo kūno sudėjimo, išdidžios laikysenos ir didingos elgsenos. Uodegą visada laiko užriestą ir prigludusią prie nugaros. Minimalus aukštis ties ketera – 45,5 cm. Galvos kaukolė plokščia ir plati, palaipsniui pereinanti iš kaktos į snukį. Skruostai po akimis iškilę. Snukis normalaus ilgio ir platus nuo akių iki nosies veidrodėlio. Nosies veidrodėlis stambus ir platus, visada juodas, išskyrus šviesius arba baltus šunis, kurių nosies veidrodėlis gali būti ir šviesesnės spalvos.

| | | | | |

Vidurines azijos aviganis

Tai sena aviganių veislė, Vidurinės Azijos avių augintojų išvesta bandai saugoti ir ginti nuo plėšrūnų bei apsaugos tarnybai. Tie šunys didesni nei vidutinio ūgio, tvirtai sudėti, stiprūs, drąsūs, nepasitikintys svetimais, nereiklūs, lengvai prisitaikantys prie įvairių klimato sąlygų. Dėl šių sąvybių jie plačiai paplitę. Vidurinės Azijos aviganis grubaus, konstitucijos tipo, neretai turintis tendenciją į purumą. Patinų aukštis ties ketera – ne mažiau kaip 65 cm, patelių – ne mažiau kaip 60 cm. Formato indeksas: patinų – 100 – 105, patelių – 102 – 108. Šios veislės aviganiai – stipraus, pusiausviro, ramaus nervinės veiklos tipo, aktyvios gynybinės reakcijos. Lytinis dimorfizmas ryškus. Kaulai masyvūs, raumenys stiprūs. Oda stora, pakankamai elastinga, kartais nuo kaulo susiraukšlėjusi. Plaukas tiesus, šiurkštus, tankus poplaukis, ant galvos ir priekinėje kojų dalyje trumpas, prigludęs. Pasitaiko šunų su ilgesniais plaukais (7 – 8 cm) ant ausų, kaklo, užpakalinėje priekinių ir užpakalių kojų pusėse bei ant uodegos. Kiti – su trumpesniais (3 – 5 cm), prigludusiais plaukais. Vidurinės Azijos aviganiai būna balti, juodi, pilki, palši, rausvi, tigriniai margi ir dėmėti. Galva masyvi, kaukolės dalyje plati, skruostikauliai stiprūs. Kakta plokščia, perėjimas į snukį vos pastebimas. Galva, žiūrint iš priekio ir iš viršaus, lygiašonio trikampio formos, o iš profilio – buka su stora kabančia viršutine lūpa. Šviesaus atspalvio šunų nosies veidrodėlis gali būti rudas.