Bendros žinios

Egiptas – derlingojo Nilo dovana. Net ir laikas čia matuojamas Nilo potvyniais ir atoslūgiais. Jau prieš 5 tūkstančius metų Nilo slėnio gamta suformavo polinkį siekti tvarkos ir reguliarumo. Senovės Egiptiečių teiginys, jog didžiausios būties vertybės yra tvarka ir pastovumas, kiaurai persmelkia visą senovės Egipto gyvenimą, religija, mitologiją. Tai akivaizdžiai liudija visa, kas išliko per tūkstantmečius, kas ir šiandien žadina vaizduotę ir nepraranda savo mįslingo žavesio.

Lankytinos vietos, ekskursijos ir pramogos
Kairas -„Tūkstančio minaretų“ miestas – Egipto sostinė ir širdis. Tai didžiausias Afrikos miestas, kuriame gyvena beveik 17 mln. gyventojų. Gausybė mečečių su besistiebiančiais j dangų minaretais, itin judrios, su pačiomis įvairiausiomis transporto priemonėmis gatvės suteikia Kairui paslaptingą „tūkstančio ir vienos nakties“ miesto įspūdį. Kairas ir senovėje, ir dabar – stambus kultūros ir prekybos centras, kuriame susikerta Afrikos, arabiškojo pasaulio, Europos ir Azijos keliai ir interesai.

Giza. Šalia Kairo, vakariniame Nilo krante – Giza. Joje yra vienas iš septynių senovės pasaulio stebuklų, išlikęs iki mūsų dienų, Tai – Didžiosios Gizos piramidės, iškalbingi senovės Egipto tikėjimo pomirtiniu sielų gyvenimu simboliai. Prisiartinus prie piramidžių, apstulbina jų dydis – jos milžiniškos. įspūdis, tarsi būtų pusė pasaulio akmuo, kita pusė – dangus.

Didžiausia Cheopso, valdžiusio šalį 2551-2528 m. pr. Kr, piramidė, stebinanti proporcijų ir metmenų tikslumu. Jos aukštis siekia 147 m. J Cheopso piramidę tilptų Šv. Pauliaus katedra, Vestminsterio abatija, Šv. Petro bazilika, Florencijos ir Milono katedros kartu paėmus. Cheopso piramidės statybai panaudota 2,5 mln. klinties blokų, tarp jų yra sveriančių iki 15 tonų. Chefreno ir Mikerino piramidės šiek tiek mažesnės. Kiekviena piramidė buvo statoma apie 20 metų.

Šalia jų – didysis, amžinai besišypsantis, tūkstantmečiais saugantis piramidžių paslaptis sfinksas. Jam neliko abejingi Aleksandras Didysis, Cezaris, Kleopatra ir Napoleonas. Sfinksas, iškaltas iš vieno luito, yra 65 pėdų aukščio ir 187 pėdų ilgio. Dėl šios statulos sukūrimo datos diskutuojama iki šių dienų.

Egipto muziejus suteikia galimybę susipažinti su viena turtingiausių pasaulio kolekcijų. Muziejaus puošmena – unikalūs papuošalai ir brangenybės, sarkofagai, įvairūs buitiniai daiktai (iš viso apie 5000) iš faraono Tutanchamono kapo, kuriuos 1923 metais Karalių slėnyje atrado archeologas Hovardas Karteris ir lordas Karnarvonas. Auksinė inkrustuota faraono kaukė hipnotizuoja kiekvieno žvilgsnį. Kuo ilgiau j ją žiūri, tuo ji atrodo nuostabesnė ir paslaptingesnė.

Hurgada – pagrindinis turizmo centras prie Raudonosios jūros. Čia daugybė įvairių kategorijų viešbučių, atvykstančius džiugina smėlio paplūdimiai, skaidrus jūros vanduo ir kasdien šviečianti saulė.

Raudonoji jūra – ideali vieta visų rūšių vandens sportui: nardymui, burlentėms, žvejybai. Povandeninis Raudonosios jūros pasaulis tikrai unikalus. Koraliniai rifai, egzotinės tropinės žuvys stebina formų ir spalvų gausumu bei įvairove. Nardymo mėgėjams atsiveria tikras povandeninio pasaulio rojus. Netoli nuo Hurgados Raudonojoje jūroje esanti Giftuno sala – ideali vieta pirmajai pažinčiai su nuostabiu ir paslaptingu povandeniniu pasauliu.

Iškyla džipais į dykumą – puiki pramoga poilsiaujantiems Hurgadoje. Ši iškyla – tai pažintis su tikraisiais dykumos gyventojais – beduinais, jų buitimi, papročiais ir gyvenimo būdu. Jodinėjimas arkliais ir kupranugariais leidžia pajusti nepakartojamą dykumos grožį ir jos alsavimą. Įpratusiems prie saulėlydžių jūroje nepamirštama įspūdį palieka saulėlydis dykumoje.

Luksoras – senovės Egipto sostinė Tėbai prie derlingojo Nilo upės, kurioje yra vienos didžiausių Egipto šventyklų, monumentai ir statulos, simbolizuojančios XIII – XXX faraonų dinastijų laikus. Rytiniame Nilo krante – Karnako ir Luksoro šventyklos, skirtos Tėbų dievų trejybei (saulės dievui Amonui, jo žmonai deivei Mutai ir jų sūnui Chonsui), didinga sfinksų alėja, jungusi Karnako ir Luksoro šventyklas, Ramzio II laikų obeliskai ir statulos.

Vakariniame Nilo krante – Karalių slėnis, kuriame iki šių dienų ilsisi senovės Egipto faraonai. Kapaviečių freskos, nepraradusios savo spalvų ir šiandien, paslaptinga simbolika ir hieroglifai perkelia net į XV a. pr. Kr. laikus. Faraonės Chatšepsutės (XVII dinastija, XV a. pr. Kr.) atminimo šventykla – vienas gražiausių Egipto monumentų, galėjęs pelnytai papildyti pasaulio stebuklų sąrašą. Memnoso kolosai, vaizduojantys faraoną Amenhotepą III, kažkada buvo įėjimas į šiandien nebeegzistuojantį šventyklų kompleksą. Antikos laikais buvo sukurta daug legendų apie iš šių kolosų sklindančius paslaptingus balsus.

Views All Time
Views All Time
10410
Views Today
Views Today
1
0 0