Seniausias pasaulio stebuklas – Egipto piramidės, arba Egipto faraonų kapavietės. Beje, iki 1889 m. tai buvo aukščiausi statiniai Žemėje (vėliau jas pralenkė Eifelio bokštas). Egipto piramidės buvo statomos vadinamosios Senosios karalystės (2580 – 2180 m.pr.m.e., sostinė Memfis) laikotarpiu.

Piramidės – milžiniški akmeniniai laidojimo statiniai. Jose būdavo: koridoriais sujungti faraono ir valdovės kapai, netikras kapas plėšikams apgauti ir kelios vėdinimo angos.

Stebuklų geografija gan siaura. Į visus miestus išskyrus Babiloną, kuriuose buvo stebuklai, galima buvo patekti plaukiant Viduržemio jūra. Senovės graikų keliautojas to meto transportu visą septynetą galėjo apžiūrėti per keletą mėnesių.

Piramidės buvo statomos keturiose vietovėse: Gizoje, Abusire, Sakaroje ir Dašure. Visos šios vietovės yra netoli Senosios karalystės periodo Egipto sostinės Memfio. Seniausia piramidė – III-io-sios dinastijos įkūrėjo faraono Džosero. Maždaug 3000 m.pr.m.e. šią piramidę sukūrė žymiausias to meto architektas, mokslininkas ir literatas Imhotepas. Naujos ir neįprastos kapavietės idėja Džoserui taip patiko, kad jis net nutraukė darbus jam jau statytoje mastaboje. Mastaba (arab. mastaba – akmeninis suolas), antžeminis ar požeminis stačiakampio gretasienio formos sen. egiptiečių laidojimo statinys. Imhotepas pastatė šešių pakopų, kiek žemesnę nei 70 m aukščio laiptinę piramidę. Prie piramidės Imhotepas pastatė šventyklą su savo paties statula.

Mahomedas Honeimas, egiptiečių mokslininkas, Sakaroje atrado kiek aukštesnę nei 70 m septynių pakopų piramidę. Ji įdomi tuo, kad nebuvo baigta statyti ir niekas niekada joje nebuvo palaidotas. Manoma, kad ji buvo statoma faraonui Sechemchetui. Iš daugelio Abusiro ir Dašuro piramidžių telikę griuvėsiai. Abu Ruašo piramidė yra taip sugriauta, kad iš viršaus galima įžiūrėti laidojimo kamerą, kurią kadaise slėpė daugelį tūkstančių tonų sveriantys akmenys. Hauvaros piramidė ir Ilahuno piramidė, pastatyta iš nedegtų plytų ant uolos, yra labai nukentėjusios nuo meteorologinių sąlygų.

Visiškai kitaip atsitiko su Gizos piramidėmis. Gizos vietovėje yra trys didelės piramidės, pastatytos IV-osios dinastijos (2723 – 2563 m.pr.m.e.) faraonų – Cheopso, Chefreno ir Mikerino. Prie jų yra ir mistinė statula – Sfinksas, būtybė su liūto kūnu ir žmogaus galva. Manoma. kad ta galva – Chefreno portretas. Aukščiausia piramidė – Cheopso. Jos aukštis buvo ~147 m, bet vėliau nugriuvo piramidės viršūnė, padarydama 10 kv. m aikštelę. Dabar jos aukštis – 137m, kraštinės ilgis – 233 m. Piramidė pastatyta iš 2 300 000 kalkakmenio blokų, sveriančių daugiau kaip 2 t kiekvienas; jos tūris 2 521 000 kub. m, o papėdės plotas 54 300 kv. m. Piramidės briaunos atsuktos tiksliai į keturias pasaulio šalis. Tai pirmas pastebėjo Herodotas. Herodotas (484 – 430 m.pr.m.e.), Likso sūnus, Halikarnasietis. Graikų istorikas, istorijos tėvas. Keliavo po Egiptą, Mesopotamiją ir skitų kraštą. Jo manymu, Cheopso piramidė buvo statoma 20 metų. Vienu metu ją statė 100 000 vergų; kas tris mėnesius kiekviena pamaina buvo pakeičiama nauja. Sunku pasakyti, kelių šimtų tūkstančių žmonių gyvybes „surijo“ šie „monstrai“. Kalkakmenio blokai būdavo atskeliami naudojant tik kūjus ir pleištus skaldyklose abipus Nilo, tempiami lynais ir plukdenami valtimis, galiausiai užkeliami ant piramidės nuožulnia plokštuma. Sukrauta piramidė nuo viršaus žemyn būdavo išklojama poliruoto granito plokštėmis.

Mažesnė 8 m, bet ne taip apgriuvusi yra Chefreno piramidė. Mikerino piramidė dar mažesnė, o kitų piramidžių (žemesnių nei 20 m aukščio, beveik sugriuvusių) yra apie septyniasdešimt. Šias piramides ir ypač Sfinksą niokojo arabai, bet visko sugriauti nepajėgė. Galiausiai vienas XIII a. arabų rašytojas pasakė: „Viskas žemėje bijo laiko, o laikas bijo piramidžių“.

Views All Time
Views All Time
4962
Views Today
Views Today
1
0 0