Rytų Japonijos geležinkelis savo pirmajai kelionei išleido prabangų prabangų miegamąjį traukinį „Shiki-Shima“ su įvairia prabanga – pilnai aprūpintu baru, dviaukščiais skyriais ir kipariso medienos vonios kambariais. Bilieto kaina nenuvilia – nuo 4400 USD (už įprastą liukso kambarį) iki 9300 USD (premium liukso klasės kambarys) vienam asmeniui.
Žmonės jau įprato daugelį dalykų pirkti išsimokėtinai: nekilnojamojo turto, buitinės ar kompiuterinės technikos, tačiau vis dar vengia išsimokėtinai įsigyti automobilį. Greičiausiai tokią situaciją lemia informacijos apie išperkamąją nuomą, jos galimybes ir galimus pavojus, trūkumas. Autoreviu.lt pamėgino užpildyti minėtą informacinę spragą. Mums mielai pagelbėjo „Nordea Finance Lithuania” Lengvųjų automobilių skyriaus pardavimų vadybininkas Jonas Žydelis. Taigi, kas ta baisioji išperkamoji nuoma, liaudyje geriau žinoma lizingo pavadinimu? Lietuviškas šios operacijos pavadinimas tiksliai apibūdina jos esmę: nuoma, kuri baigiasi daikto, šiuo atveju – automobilio – išpirkimu. Kreiptis į bet kurią išperkamosios nuomos bendrovę gali pilnametis, reguliarias legalias pajamas Lietuvoje turintis Lietuvos Respublikos pilietis ar leidimą nuolat gyventi ir dirbti šalyje turintis užsienio valstybės pilietis. Gali būti vertinamos kelių šeimos narių ar papildomos pajamos (nuomos, autoriniai honorarai ir kt.). Jeigu gyvenate ir dirbate užsienyje, prašymas leisti įsigyti automobilį išperkamosios nuomos būdu greičiausiai bus atmestas. Jei esate užsienio valstybės pilietis ir Lietuvoje turite terminuotą darbo sutartį, automobilį išperkamosios nuomos būdu galėsite įsigyti tik pasirašęs tokią sutartį, pagal kurią automobilis bus išpirktas greičiau, negu baigsis terminuota darbo sutartis.
Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas apdraudžia ne pačią transporto priemonę, bet vairuotojo civilinę atsakomybę prieš kitus asmenis ir jų turtą. Tai reiškia, kad nesvarbu, kokią ir kam žalą padarytų važiuojanti transporto priemonė – apgadintų kitą automobilį ar statinius, netgi sužalotų žmogų, nuostolius nukentėjusiai pusei atlygins draudimo bendrovė. Kartais klaidingai manoma, kad atlyginami tik automobiliui padaryti nuostoliai, tačiau tai nėra tiesa – Privalomasis draudimas atlygina ir žmonių patirtus nuostolius, gydantis sužalojimus, taip pat – negautas pajamas. Privalomasis transporto priemonių draudimas Lietuvoje visose draudimo bendrovėse yra vienodas, nes visos bendrovės vadovaujasi tuo pačiu Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygina nuostolius, padarytus turtui iki 100 tūkst. eurų, asmeniui – iki 500 tūkst. eurų. Šis draudimas galioja ne tik Lietuvoje bet ir visoje Europos Sąjungoje. Vykstant į kitas užsienio šalis, pavyzdžiui, Rusiją ar Baltarusiją, su savimi reikia turėti dar ir vadinamąją Žaliąją kortą. „If draudime”, apsidraudusiems privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, ji išduodama nemokamai. Nors Privalomasis draudimas ir yra vienodas, tačiau skirtingose draudimo bendrovėse gali skirtis jo kaina.
Naudojantis Europos regioninės plėtros fondo suteikta parama, Vilniuje pradėti Dariaus ir Girėno gatvės viaduko per geležinkelį rekonstrukcijos darbai. Darbų pradžios proga Vilniaus meras Artūras Zuokas ir statybos darbus atliksiančių įmonių vadovai – AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas bei UAB „Tilsta“ direktorius Vytautas Jankauskas statybos aikštelėje įkalė simbolinį žymeklį, nurodantį naujos viaduko dalies ašinę liniją. Viaduko rekonstrukcijos darbus numatoma atlikti iki 2008 m. gegužės 31 d. Statybos darbų kaina – daugiau kaip 33 mln. litų. Projektui Nr. BPD2004-ERPF-1.1.0-03-05/0046 „Dariaus ir Girėno gatvės viaduko per geležinkelį su prieigomis rekonstrukcija“ įgyvendinti suteikta Europos regioninės plėtros fondo ir LR Vyriausybės 15,5 mln. litų parama. Vilniaus miesto savivaldybė šiam projektui skiria 17,5 mln. litų. Atliekant rekonstrukciją, 116,7 m ilgio viadukas bus išplatintas nuo 3 iki 5 eismo juostų, jo bendras plotis sieks 28,5 m. Viaduko prieigose numatoma rekonstruoti dar 657 m greta esančių gatvių, išplatinant abipus viaduko esančių Švitrigailos bei Dariaus ir Girėno gatvių atkarpas. Švitrigailos gatvė nuo Panerių gatvės iki viaduko praplatės iki 4 eismo juostų. Kitoje viaduko pusėje esanti Dariaus ir Girėno gatvė nuo viaduko iki Brolių gatvės bus išplatinta iki 5 eismo juostų. Prie rekonstruojamų gatvių esančius šaligatvius pakeis nauji 3 m pločio šaligatviai ir dviračių takai.
„Tarp visų dalykų, kuriuos per skridimo mėnesį teko patirti, laukimas, matyt, yra sudėtingiausias“, – sakė Rolandas Paksas, kai jau žinojo, kad reikalingoji stabdžių sistemos detalė, kurios lakūnai laukia jau nuo šeštadienio, šiandien Okinavos nepasieks. Šį rytą pilotai sužinojo, kad per Vokietiją į Japoniją keliavusi siunta jau Kansai oro uoste, netoli Osakos. Keista, kad greituoju paštu įveikti likusį tūkstantį kilometrų prireiks daugiau kaip paros. Lakūnams pažadėta, jog siunta jiems bus įteikta ketvirtadienį apie vidurdienį. Tokiu atveju Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas, net ir per dvi ar tris valandas sutvarkę lėktuvą, nespėtų tą dieną nuskristi iki Filipinų sostinės Manilos, kuri nuo Okinavos yra už 1600 Ramiojo vandenyno kilometrų. Tarsi tikėdamiesi stebuklo, lakūnai į oro uostą laukti siuntos rytoj važiuos iš pat ryto, nors tikimybė, jog detalė bus pristatyta anksčiau, negu pažadėta, tikriausiai yra beveik nulinė.
Didesnę maršruto aplink pasaulį dalį įveikę Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas, laukdami siuntos su reikalinga lėktuvo stabdžių sistemos detale, daugiausiai laiko praleidžia prie žemėlapių ir skrydžių informacijos žinynų. Natūralu, kad globalinio skridimo metu realybė koreguoja išankstinius skaičiavimus bei planus, ir atsidūrus kitoje Žemės pusėje staiga paaiškėja, jog tęsti skrydžio numatyta trasa dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalima. Dažniausiai tai susiję su aukščiu – pavyzdžiui, lakūnams leidžiama skristi tik 9 kilometrų aukštyje, kuris jų mažam lėktuvėliui, aišku, nepasiekiamas. Su ta problema lakūnai buvo susidūrę, kai reikėjo įskristi į Japonijos oro erdvę. Jau aišku, kad šiokių tokių navigacinių galvosūkių jie neišvengs ir dabar, kai sutvarkę lėktuvą, per Filipinus ir Indoneziją skris į Australiją. Ši maršruto dalis – daugiau kaip 5000 kilometrų virš Ramiojo vandenyno. Nusileidimai – Filipinų sostinėje Maniloje bei tolimesnėje saloje esančiame Davao mieste ir Ambone, Indonezijoje.
Dėl techninių bei meteorologinių priežasčių Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas priversti vėl kelioms dienoms stabtelėti. Prieš dvi dienas nusileidę Okinavos saloje, kuri yra už tūkstančio kilometrų nuo didžiųjų Japonijos salų, lakūnai savo SM–2000 įridenti į angarą turėjo dėl artėjusio taifūno ir lėktuvo gedimo. Pilotai išsiaiškino gedimo stabdžių sistemoje priežastį – pasirodo, trūko viena iš stabdžių kamerų. Pataisyti ją Japonijoje nėra galimybių, todėl tenka atsiųsdinti iš lėktuvą pastačiusios firmos “Technoavia”. Kaip ir Chabarovske, koją pakišo savaitgalio dienos, tad reikalingoji detalė į tolimą kelią leisis tik pirmadienį. Lakūnai tikisi gauti ją trečiadienį ir per kelias valandas pataisyti lėktuvą. Taifūnas, dėl kurio pilotai irgi negalėtų nė pagalvoti apie skridimą, Okinavoje jau slopsta. Kaip sakė Rolandas Paksas, prognozuota, kad vėjo greitis sieks 90 m/sek., bet iš tikrųjų užfiksuota 70 m/sek. Kas tai per įspūdis matyti ir jausti tokį stichijos šėlsmą, sužinosime tik lakūnams užbaigus žygį.
Šiandien Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas, kelias valandas praleidę virš vandenų, pasiekė Okinavos saloje esantį Nahos miestą. Tačiau jų kelyje vėl iškilo kliūtys. Gali būti, kad šį kartą jos rimtesnės, negu iki šiol lakūnus kartas nuo karto stabdžiusios biurokratinės užtvaros. Nors Japonijoje jau pusiaunaktis, kol kas nepavyko sulaukti Rolando Pakso skambučio. Tačiau Vladimiras Makagonovas susisiekė su orlaivį SM–2000 sukūrusia firma “Technoavia” ir pranešė, kad sutriko lėktuvo oro sistema. Dėl kokios priežasties sistema negali užtikrinti reikiamo slėgio, lakūnai dabar bando aiškintis. Regis, pati gamta skyrė laiko tvarkyti lėktuvą. Mat tęsti skridimo artimiausias dvi paras lakūnai negalėtų ir dėl grėsmingų meteorologinių sąlygų. Kad tų kraštų link artėja kažkoks labai galingas sūkurys, gerai matyti palydovinėje nuotraukoje.
Aplink pasaulį skrendantys Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas pagaliau įveikė daug nervų, laiko bei pinigų kainavusias kliūtis ir jau nusileido tolimajame Japonijos pakraštyje, Fukuokos mieste. Paskambinęs iš viešbučio, kuriame apsistojo, Rolandas Paksas pirmiausiai paprašė dar kartą pasveikinti Lietuvos žmones su Valstybės diena, paklausė, ar daug vyksta visai tautai reikšmingų renginių. Po užsitęsusios priverstinės pauzės vėl galėdami tęsti skrydį, lakūnai yra puikiai nusiteikę. Pirmąją atkarpą iš Južno Sachalinsko į Niigatą beveik keturias valandas pilotai skrido aplenkdami audras, sykiais patekdavo į apledėjimo zonas. Užtat antrąją maršruto dalį į Fukuoką, kuriai įveikti prireikė beveik puspenktos valandos, Japonija iš keturių kilometrų aukščio matėsi kaip ant delno. Be puikaus gamtovaizdžio, didelį įspūdį lakūnams padarė tai, kaip išmoningai čia žmonės sugeba panaudoti kiekvieną, atrodytų, ir visai nepatogų gyvenimui žemės plotelį.
Šiandien Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas, kaip ir planavo, perskrido į Južno Sachalinską, kurį nuo Japonijos skiria tik nedidelis sąsiauris. Situacija dėl leidimo įskristi į Japonijos oro erdvę kol kas nepasikeitė. Oficialaus patvirtinimo dar nėra, tačiau lakūnai, kuriems, be abejo, jau labai įgriso priverstinė pertrauka, tikisi, jog rytoj leidimą gaus. Sulaukę leidimo, pilotai ketina per dieną įveikti dvi atkarpas. Iš pradžių skristų į Niigatą, vėliau į kitame šalies krašte esantį Fukuokos miestą. Tokiu atveju penktadienį jų lauktų grėsmingas 1600 kilometrų maršrutas virš Ramiojo vandenyno į Okinavos salą.