| |

Olandija

Olandija nėra visiškai tikslus šios šalies pavadinimas, nes Olandija yra vakarinės šalies provincijos, pietų ir šiaurės Olandija; tikslus pavadinimas yra Nyderlandai, Nyderlandų Karalystė. Amsterdamas yra šalies konstitucinė sostinė, o Haga – administracijos ir vyriausybinių įstaigų sostinė. Mastrichte, seniausiame ir labiausiai į pietus nutolusiame Olandijos mieste, pasirašyta Mastrichto sutartis, kuria įkurta Europos Sąjunga. Žemės ir jūros tema olandui amžina. Tai tauta, kuri myli jūrą, be jos neįsivaizduoja savo gyvenimo ir sunkiai atsikovoją erdvę iš jos. Olandija laikoma jūrine tauta, nes ji visada garsėjo savo jūrininkais, žvejais ir dokininkais. Didelė dalis šalies gyventojų gyvena nusausintoje ir sukultūrintoje teritorijoje. Jau prieš 2 tūkst. metų olandai pylė pylimus, norėdami apsisaugoti nuo potvynių. Po 10 amžių Šiaurės jūros pakrantėje pasirodė apsauginės dambos (užtvankos) – dam. Šiandien šis žodis yra daugelio Olandijos miestų pavadinimų sudedamoji dalis (Amsterdamas, Roterdamas, Zandamas). Olandija – tankiausiai gyvenama Europos šalis. Spartus urbanizacijos procesas čia suformavo vakarų Olandijos konurbaciją – Randstadą. Tai vientisas žiedinis miestas, kuris jungia net 9 miestus.

| |

Prancūzija

Prancūzijai, didžiausiai Vakarų Europos šaliai, priklauso ir Korsikos sala Viduržemio jūroje. Dvi didžiausios kalnų grandinės – Pirėnai pietuose ir Alpės rytuose – yra gamtinė siena su kaimyninėmis valstybėmis. Prancūzijos simbolis – Eifelio bokštas – pastatytas 1889 m. Jo konstruktorius – G. Eiffel, bokšto aukštis – 324 m. Per metus jį aplanko vidutiniškai 6 mln. žmonių. Prancūzijos sostinė Paryžius taip pat garsi savo įspūdingais statiniais katedra Notre-Dame, Triumfo arka, Luvru. Tai pasaulio madų sostinė. Prancūzija yra viena iš vyno gamybos lyderių pasaulyje. Jam pagaminti naudojama apie 300 įvairių rūšių vynuogių, dauguma auginama šalies pietuose. Aukštos kokybės vynuogės auginamos tam tikruose regionuose: Elzase, Bordo, Burgundijoje, Luaro slėnyje ir Šampanėje – tai vienintelė vieta pasaulyje, kur auginamos vynuogės tikro šampano gamybai. Beveik kiekvienas Prancūzijos regionas siūlo savo specifinių patiekalų: Burgundija – sraigių ir varlių kojelių, Bretanė – omletų, šalies pietvakariai – triufelių… Prancūzijoje gaminama daugiau kaip 360 rūšių sūrių. 70% eksportuojamo sūrio pasaulyje yra iš čia.

| |

Vokietijos istorijos apžvalga

Vokietijos istorijos pradžia galima laikyti 843 metus, kai Karolio Didžiojo įpėdiniai pasirašė Verdeno sutartį, pagal kurią Romos imperija buvo suskaidyta į tris dalis. Teritorija į Rytus nuo Reino iki Elbės ir Dunojaus atiteko Liudvikui I Vokiečiui. Nuo to laiko ši imperijos dalis, vadinama Rytų Frankonija, tapo daugiau ar mažiau savarankiška ir vėliau vietoj jos susikūrė Vokietija. Iš pradžių iškilo kelios hercogystės: Lotaringija, Frankonija, Švabija, Tiūringija, Saksonija ir Bavarija. Jų hercogai buvo nepriklausomi savo giminių valdose, tačiau hercogystes vienijo priešų grėsmė (slavų, vengrų, vikingų). 911 metais, mirus Liudvikui IV Vaikui, išnyko Karolingų dinastija, ir karaliumi buvo išrinktas Konradas I, artimas Karolingų giminaitis, Frankonijos hercogas. Tačiau jam nepavyko įtvirtinti savo valdžios už hercogystės ribų. Gulėdamas mirties patale savo įpėdiniu jis paskelbė buvusį savo priešą, Saksonijos karalių Henriką I. Tiesa, karaliumi jį pripažino ne visi hercogai, tačiau 919 metai, kai Henrikas I pakilo į sostą, laikomi pirmosios vokiečių imperijos įkūrimo metais.

| |

Lenkija

Lenkija – tai reti kaimai ir didingi viduramžių miestai. Ši lygumų šalis didesnė nei negu kitos trys Vidurio Europos valstybės kartu paimtos. Vienas nuostabiausių Lenkijos miestų – Krokuva, 1040-1609 m. buvusi šalies sostinė. Čia puiki viduramžių architektūra primena, kad XV-XVI am. Lenkija buvo didelė ir stipri valstybė, kurią vėliau pasidalino kitos šalys. Visa Lenkija turi daug senų bažnyčių, rūmų ir valstybinių pastatų, kurie vieni iš gražiausių Europoje. Daugelis buvo sugriauti per Antrąjį pasaulinį karą, bet Krokuva palyginti nenukentėjo. Deja, šis miestas – vienas labiausiai užterštų Europoje, visų pirma dėl Nova Hutos plieno liejyklos. Krokuva – antro didžiausio Europoje universiteto ir Vavelio pilies bei vavelio katedros – Lenkijos nepriklausomybės simbolio – miestas. Pasak legendos, kadaise oloje po Vavelio kalva gyveno slibinas, kurį nužudė didvyris Krakas, Krokuvos įkūrėjas, ėmęs jį šerti dervos su siera prikimštais gyvulių kailiais. Vavelio katedroje laikoma priešistorinių kaulų kolekcija. Kaip varnai saugo Londono pilį, taip ir šie kaulai, sakoma, saugo katedrą, kurioje beje yra kelių žymių Lietuvos valdovų kapai. Lenkijoje verta aplankyti Veličkos druskos kasyklas, kuriose gausu puošnių požeminių salių ir koplyčių.

| |

Tibetas – kita realybė

Nuo to laiko, kai pirmą kartą perskaičiau A.David-Neel knygą „Magija ir Mistika Tibete“, trys šio pavadinimo žodžiai man tapo neatskiriamai susiję. Nepamiršdama, kad Tibetas šiandien yra okupuota, iškankinta, išniekinta šalis, visada apie jį galvoju dar ir kaip apie mistinę Kitą realybę. Nesu profesionali fotografė, todėl dažniausiai pamirštu apie nuotraukos kompoziciją ar meniškumą, o tiesiog stengiuosi užfiksuoti tai, kas man asmeniškai simbolizuoja ribą tarp dviejų tikrovių – kasdienės ir magiškosios. Šventyklų durys, ilgi haliucinogeniškai ryškių spalvų koridoriai, šviesos salos tamsiuose griūvančių vienuolynų labirintuose, nuožmių dievybių koplyčios, atsiskyrėlių būstai, akmenų altoriais pažymėtos Jėgos vietos mėnuliškame gamtovaizdyje man visada atrodo kaip ta slaptoji erdvės ir laiko sankirta, kurioje staiga gali prasidėti pasaulius perkeičiantis vyksmas. Tokio virsmo vieta gali būti žmogus: maldininkas, piligrimas, vienuolis, jogas.

| |

Budizmas Tibete

Tibetas (kiniet. Xizang, Tibeto Autonomis regionas, Kinija): budizmas ir valstybės istorija. Budizmas Tibetą pasiekė maždaug VII a. ir, karaliui padedant, pamažu pasklido visuose visuomenės sluoksniuose. Formavosi jis iš dviejų mokymo srovių: Mahajanos ir Vadžrajanos (tantrizmo). Indijoje budizmui išnykus, Tibetas tapo jo skleidimo židiniu ir nuo XVI a. jo tibetietiškoji jo atmaina užkariavo visas Himalajų šalis bei Mongoliją. “Pirmasis pasklidimas” vyko VI a. pabaigoje suvienijus šalį bei pradėjus veiksmingą ekspansijos politiką. Budizmo pradžia Tibete siejama su valdovo Songtseno Gampo laikais ir dviem Budos mokymą išpažinusiom jo žmonomis: Nepalo princese Brikuti Devi ir Kinijos Tangų dinastijos imperatoriaus dukra Veng Čen. Valdant Songtsenui Gampo (617-698), Tibetas tapo viena stipriausių Azijos imperijų. Iki to laiko ji neturėjo savo rašto ir tik Songtsen Gampo įsaku į Indiją mokytis kalbų buvo pasiųsti vienuoliai, kurie grįžę sukūrė tibetietišką abėcėlę indiškosios pagrindu.

| |

Geografija ir klimatas

Švedijos plotas yra 450 000 kvadratinių kilometrų – panašus į Kalifornijos, Kamerūno, Irako, Ispanijos arba Tailando. Pusė visos teritorijos apaugusi miškais. Mažiau negu 10 proc. yra dirbama žemė. Gana lygus kraštovaizdis nusėtas ežerais -jų yra beveik 100 000. Ilga kalnų grandinė, nusidriekusi šiaurės vakaruose, siekia 2111 metrų aukštį, o palei išraižytą pakrantę yra tūkstančiai salų. Dėl šiltosios Golfo srovės Švedijos klimatas švelnesnis negu kitose šiaurinėse valstybėse. Šalies sostinė Stokholmas yra tokioje pačioje platumoje kaip ir pietinė Grenlandija, tačiau jo vidutinė liepos mėnesio temperatūra yra +18°C. Žiemą temperatūra nukrenta šiek tiek žemiau nulio, o sniego kiekis yra vidutinis. Šiaurinėje Švedijos dalyje žiemos ilgos ir šaltos, o vasaros šviesios ir vėsios. Birželio ir liepos mėnesiais nesutemsta ištisą parą.

| |

Stokholmas

Švedijos sostinė Stokholmas yra vienas patraukliausių pasaulio miestų, kartu — vienas sunkiausiai apibūdinamų. Vanduo supa beveik trečdalį salų ir septynis miesto kvartalus. Tad miestas išraizgytas molų, kanalų, tiltų voratinkliu ir dažnai vadinamas Šiaurės Venecija (šis pavadinimas reliatyvus, nes susisiekimas daugiausia vyksta keliais), Melareno gražuole ar vandenų karaliene. Įsikūręs rytinėje pailgos Švedijos žemės pakrantėje, Stokholmas yra viena iš nedaugelio pasaulio sostinių, kurioje ramybė ir tyla, grynas oras, aiškus dangus ir erdvės dera su didžiulio miesto gyvenimu. Miestas mozaika išsidėstęs keturiolikoje salų, senamiestis užima tris salas. Miestas sostine tapo 1252 m. karaliaus Gustavo Vazos, išvadavusio šalį iš danų okupacijos, pavedimu.

| |

Parlamentinė demokratija

Švedija yra konstitucinė monarchija, turinti parlamentinę valdymo formą. Karalius Karlas XVI Gustavas atlieka tik formalią valstybės vadovo funkciją. Parlamentas susideda iš vienerių rūmų, kurių nariai renkami tiesiogiai pagal proporcingo atstovavimo sistemą ketverių metų laikotarpiui. Švedai visuotinę rinkimų teisę įgyja sulaukę 18 metų. 1998m. įvykusiuose rinkimuose dalyvavo 81,4% balsuotojų. Valdančioji socialdemokratų partija buvo valdžioje viena arba sudariusi koalicijas 1932— 1976m. bei 1982-1991m., taip pat nuo 1994m., o nesocialistų partijos valdė 1976-1982m. ir 1991-1994m.. Po 1998m. rinkimų socialdemokratų partija suformavo mažumos vyriausybę turėdama 131 iš 349 vietų Parlamente. 10 ministerijų ruošia naujus vyriausybės įstatymų projektus. Įstatymų įgyvendinimu (teisėsauga) rūpinasi apie 100 santykinai nepriklausomų centrinės administracijos institucijų ir 21 apskričių administracija. Kiekviena apskritis turi balsų dauguma išrinktą tarybą, kuri įgaliota apmokestinti pajamų mokesčiu ir atsakinga daugiausia už sveikatos priežiūrą savo regione.

| |

Užsienio politika ir krašto apsauga

Nuo 1995m. Švedija yra Europos Sąjungos narė ir dirba demokratiškos, solidarios ir atviros Europos vardan. Nuo 2001m. Švedija pirmininkauja ES Parlamente tuo sutvirtindama savo dalyvavimą Europos Sąjungos veikloje. Švedija nėra jokių karinių aljansų narė, tačiau ji aktyviai dalyvauja kuriant naują Euro-Atlanto saugumo sistemą visai Europai, įskaitant ir Rusiją. Jos tikslas – paruošti geresnius nuostatus, kaip spręsti nesiliaujančius vietinius ir regioninius konfliktus Europoje. Svarbiausia šios veiklos dalis yra Švedijos dalyvavimas Partnerystės taikos labui ir Euro-Atlanto partnerystės tarybos veikloje. Švedija yra nusiuntusi savo karinius dalinius į Jungtinių Tautų taikos palaikymo pajėgas bei tarptautines taikos palaikymo pajėgas buvusioje Jugoslavijoje. Šalis dalyvauja Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), Europos Tarybos, taip pat Vakarų Europos sąjungos (VES) veikloje, siekdama didesnio saugumo Europoje. Dideli dešimtojo dešimtmečio pokyčiai Europoje privertė Švediją pakeisti visą savo krašto apsaugos sistemą atsižvelgiant į naujas grėsmes ir rizikas. Padidėjo šalies karinių pajėgų galimybės dalyvauti humanitarinėse ir taikos palaikymo akcijose.