| | |

Savivaldybių rinkimai – geras būdas užsidirbti politinių taškų

Yra manančiųjų, kad visavertės savivaldos nebus, kol Lietuvoje neatsiras stiprių vietos bendruomenių, kol jos netaps reikšmingu savivaldos veiksniu. Žinoma, bendruomenių kūrimasis vyksta gana vangiai, tačiau juk negalima laukti dešimtmečių ir tiktai tada keisti atstovavimo vietiniams interesams mechanizmus. Diskusijos dėl merų tiesioginių rinkimų pakilo į konstitucinį lygmenį, yra žinovų, aiškinančių, kad tokie rinkimai prieštarautų dabartinės politinės santvarkos principams. Gal tai išties kelia problemų, tačiau kas turėtų kam tarnauti: piliečiai principams ar principai piliečiams? Sveiku protu, atrodo, suvokiama, kad tiesioginiai merų rinkimai kai kam apsunkintų įvairių korupcinių schemų įgyvendinimą ir Lietuvos politikos vaiduoklis „Abonentas“ būtų priverstas keisti gyvenimo būdą. Savivaldybių tarybų lygmeniu partijoms reikėtų keisti taktiką, kadangi netektų prasmės kai kurie koaliciniai žaidimai. Matyt, ne vien konstitucinės teisės problemos, bet permainų baimė verčia marinuoti realią savivaldos reformą. Tiesiogiai merų rinkimai buvo vienas iš dabartinės valdančiosios koalicijos pažadų. Ir prezidentas Valdas Adamkus ragina tiesiogiai rinkti merus bei seniūnus. Bet reikalai krypsta link to, kad per šiuos savivaldybių rinkimus tokių dalykų dar nesulauksime.

| | |

Tomas Viluckas. Tiesioginiai mero rinkimai kaip grožio karalienės konkursas

Artėjantys savivaldybių rinkimai kelia diskusijas dėl savivaldos ateities. Praėjusią savaitę dienos šviesą išvydo valdančiųjų projektas įgyvendinti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kurios numato įteisinti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Socialdemokratų vizijos esmė yra ta, kad meras būtų renkamas iš kandidatų į savivaldybės tarybos narius. Tiesa, savivaldybės taryba gyventojų išrinktą merą dar turėtų patvirtinti paprasta balsų dauguma. Jei to nepadarytų, meras slaptu balsavimu būtų renkamas iš tarybos narių, pritarus ne mažiau kaip trims penktadaliams tarybos narių. Liberalų sąjūdis siūlo mišrią rinkimų sistemą, kad viena dalis savivaldybės būtų renkama tiesiogiai, o kita – pagal partijų sąrašus. Akivaizdu, kad savivaldos reforma – pribrendęs reikalas, kaip ir akivaizdu tai, jog apie tai buvo kalbėta daug, o nuveikta mažai. Jau per pirmąją kadenciją prezidentas Valdas Adamkus teigė, kad sieks tiesioginių mero rinkimų. Tačiau Lietuvą apkrėtęs populizmo virusas, atrodo, ilgam palaidojo šią gražią idėją. Politines partijas tenkina susiklosčiusi padėtis, tad jos pasisako tik už kosmetinius savivaldos sistemos pokyčius.

Signatarai kviečia parlamentarus nutraukti bado akciją
| | |

Signatarai kviečia parlamentarus nutraukti bado akciją

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų grupė kviečia parlamentarus Petrą Gražulį ir savo kolegą signatarą Egidijų Klumbį nutraukti bado akciją ir neišspręstą Lietuvoje KGB problemą spręsti kitomis, civilizuotomis, formomis. Kaip Eltai sakė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė, buvusių KGB bendradarbių problema Lietuvoje neišspręsta iki galo, ir ji tebeegzistuoja. “Turime kuo greičiau išspręsti šią problemą ir padėti tašką. Pagrindinis sprendimo kelias yra viešumas. Manau, kad badaujantys Seimo nariai teisingai išryškino problemą, o dabar eilė Lietuvos Respublikos Seimui valstybiškai išspręsti šią problemą”, – sakė B. Valionytė. Kalbėdama apie galimus sprendimo kelius, B. Valionytė teigė, kad jie turėtų būti pagrįsti valstybės etiketo, moralės ir garbės principais. “Nieko nedarymas ir nuolatinis šios temos eskalavimas yra tiesiog žalingas Lietuvos valstybei. Ir tai privalo suvokti kiekvienas politikas”, – pažymėjo B. Valionytė.

| | |

Rinkimai baigėsi – prasideda politika!

Ar tikėjomės sulaukti laikų, kai, regis, natūralus klausimas „kas laimėjo rinkimus“ taps senamadiškas ar net politiškai nekorektiškas. Kadaise vienas humoro jausmą išsaugojęs Centrinės Amerikos diktatorius prasitarė: „Rinkimuose jie gal ir nugalėjo, tačiau balsus skaičiuojant laimėjau aš“. Mūsų pažengusiai demokratijai tarsi netiktų tokios tiesmukos rinkiminės technologijos – čia Europa, čia dera veikti subtiliau: „Jūs gal ir pelnėte didžiausią rinkėjų pasitikėjimą, tačiau koalicijai vadovauti labiau nusipelnę mes“. Koalicijai, sudarytai iš spalvų, kurios paėmus atskirai, du triskart blausesnės už ryškiausiąją, tačiau visos kartu viliasi sudaryti akiai patrauklų derinį. Ar ilgam? Žavu, kai prognozės pasitvirtina. Ir liūdna. Kaip ir buvo teisingai prognozuojama prieš rinkimus, balsavimas tėra pirmasis valdžios pasidalijimo etapas. Pagaliau išsirinkome politikus, kurie demokratiškai ir baigs tai, ką pradėjo 2 mln. 646 tūkst. 873 balso teisę turintys piliečiai. Arba tiksliau – kiek daugiau kaip 40 proc. registruotų rinkėjų, kurie dėl įvairių priežasčių nusprendė dalyvauti antrajame Seimo rinkimų ture.

Atviras laiškas Europos Runkeliui
| | |

Atviras laiškas Europos Runkeliui

Kai tau norima įsiteikti, nupirkti tavo balsą, pavogti tavo protą, pasisavinti tavo prakaitu pastatytus rūmus, tave pagarbiai vadina Mažuoju Žmogumi. Kai ateina atpildo už juodus darbus valanda, tave pataikūniškai vadina Rinkėju, tauta. Tau sako, kad atėjo tavo valanda, Mažojo Žmogaus epocha. Tačiau tu palik tuos sakymus jiems – bankininkams ir prekybos centrų prezidentams, valstybės vyrams, profsąjungų bosams ir politologams. Tegul ją vaizdingai aprašinėja žurnalistai – tie amžinai alkani šunys, laižantys kraują, lašantį iš tavo širdies. Ta valanda priklauso tiems, kas tave mušė ir plakė, sunkė tavo prakaitą, gėrė tavo kraują ir triūsė bergždžią triūsą, „lengvindami“ tavo dalią. Tai jų valanda, tai jų šventė ir sportas – susižvejoti runkelių balsus ir nauja malonia kompanija susėsti prie gražiai padengto vaišių stalo. Jie piešia gražią ateitį, kuri tavęs laukia. Tu būsi laisvas, sotus, mylintis ir mylimas, turėsi daug pinigų ir vaikų, būsi laimingas. Tegul jie sau kalba. Tegul jie kalba apie gražią ateitį. Tačiau vardan jos tu mokėsi naujus mokesčius, atsisakysi duonos kąsnio, tenkinsiesi elgetišku atlygiu ir kantriai mirsi badu iš dar skurdesnės pensijos.

Savęs atradimas Lietuvoje (arba apie pagrindinius mūsų skirtumus)
| | |

Savęs atradimas Lietuvoje (arba apie pagrindinius mūsų skirtumus)

Šiais visuotinio savasties neigimo, praradimo ir net išsižadėjimo laikais vėl iškeldami garbingo Tautos atstovavimo vėliavą, neišvengimai esame įpareigoti aiškiai paskelbti, kas mus vienija ir kas mus skiria nuo kitų. Sakydami, kad “vienija”, turime omenyje ne tik tris skirtingų krypčių politines sroves, kurios šiandien pasiryžo vieningai bendradarbiauti, atkuriant ir stiprinant pašlijusį pasitikėjimą savo valstybe, bet ir kiekvieną Lietuvos pilietį, kuris supranta, kad rinkdamas Tautos atstovus, jis ne tik ir ne tiek įgyvendina asmeninę teisę išreikšti savo asmeninę valią, bet atlieka Tautos valios ieškojimo veiksmą ir įgyvendina savo pareigą bendriems Tautos reikalams. Taigi, mes vienijamės su visais Lietuvos piliečiais, kurie sąmoningai renkasi Lietuvą, t.y. visų pirma savo šalies ir Tautos ateitį, koks bebūtų jų pasirinkimas visais kitais atžvilgiais. Sakydami, kad “skiria”, turime omenyje ne tik politines jėgas, kurios sąmoningai ar iš savanaudiško bejėgiškumo jau stumia Lietuvą pilietinės beprasmybės ir tautinio bei valstybinio susinaikinimo kryptimi, bet ir kiekvieną Lietuvos pilietį, kuris valstybiniame gyvenime ir šiandieną vis dar vadovaujasi aklu pasitikėjimu ar pykčiu, o rinkdamas įstatymų leidžiamąją valdžią kiekvieną kartą tik ieško naudos sau asmeniškai. Aiškiai suprantame, kad tai yra gili žmogiška takoskyra tarp sąmoningo noro būti, gyventi, kurti bei nesuvokiamo troškimo prapulti, numirti, išnykti. Kiekvienas žmogus yra laisvas prisiimti arba neprisiimti savo atsakomybės naštą ar visuotinio gėrio paskirtį. Tačiau valstybė ir jos institucijos nėra ir negali būti kaip nors atleistos nuo atsakomybės už visuotinius reikalus, o tuo pačiu ir už sąlygas, kurios kiekvienam žmogui suteiktų galimybę rinktis.

Pirmajame Prezidento rinkimų ture laimėjo V.Adamkus ir K.Prunskienė
|

Pirmajame Prezidento rinkimų ture laimėjo V.Adamkus ir K.Prunskienė

Pirmajame pirmalaikių Prezidento rinkimų ture laimėjo kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus ir Valstiečių bei Naujosios demokratijos partijų sąjungos kandidatė Kazimira Prunskienė. Šie du kandidatai dėl šalies vadovo posto varžysis antrajame rinkimų ture po dviejų savaičių – birželio 27 dieną. Pirmajame rinkimų ture preliminariais duomenimis balsavo per 46 proc. visų balso teisę turinčių šalies gyventojų. Pagal išankstinius duomenis už V.Adamkų balsavo beveik 363187 (30,58 proc.), už K.Prunskienę – 253215 (21,32 proc.) rinkėjai. V.Adamkus pirmauja daugelyje miestų ir rajonų apygardų, daugiausia balsų kandidatas surinko Vilniaus mieste, Kauno mieste ir rajone, Birštono, Neringos, Palangos miestų bei kitose apygardose. Už K.Prunskienę daugiausia balsavo Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Švenčionių, Zarasų, Kretingos, Plungės, Telšių, Mažeikių, Akmenės, Šiaulių, Joniškio bei Radviliškio rajonų gyventojai. Daugiausiai – net 71 proc. balsų K. Prunskienė surinko Visagino rinkimų apylinkėje. P.Auštrevičius pagal naujausius balsavimo duomenis nuo K. Prunskienės atsiliko vos keliais procentais. Jis surinko 229119 rinkėjų balsus (19,29 proc.) ir užėmė trečiąją vietą. Aktyviausiai už šį kandidatą balsavo Kėdainių rajono ir Kalvarijos savivaldybės gyventojai.

Nenaudėlių draugija ir liberali Vilniaus spauda pirmaisiais XIX a. dešimtmečiais
|

Nenaudėlių draugija ir liberali Vilniaus spauda pirmaisiais XIX a. dešimtmečiais

Triukšminga Šubravcų („Nenaudėlių”) draugija veikė Vilniuje nuo 1817 ligi 1822 m. Ta draugija taip pat turėjo švietėjiškų tikslų. Ji stengėsi kelti visuomenės dorovę, satyra pliekti jos ydas. Šubravcai smerkė baudžiavą, išjuokė bajorijos tamsumą, prietaringumą, didžiavimąsi titulais, nuolatinį bylinėjimąsi, propagavo darbą, mokslą, švietimą, rūpinosi krašto ekonominės gerovės kėlimu. Jie pasirašinėjo tokiais iš J.Lasickio mitologinio veikalo paimtais pseudonimais, kaip Sotvaras (J.Sniadeckis), Vaižgantas (I.Chodzka), Litvanis (L.Sobolevskis), Aušlavis (M.Balinskis), Gulbis (I.Šidlovskis), Perkūnas (J. Šimkevičius), Pergrubius (L.Borovskis), Poklius (K.Kontrimas) ir pan. Šubravcai buvo įsipareigoję rinkti mitologinę medžiagą, susijusią su savo pseudonimu. Lietuvių nacionalinę kultūrą ir jos kūrėjus jie vertino neigiamai. Savo idėjas šubravcai skleidė per satyrinio laikraščio „Wiadomosci brukowe” („Gatvės žinios”) satyras. Negailestingą puolimą prieš seimelių politiką pradeda vieno žemaičių bajoro laiškas vienam šio satyrinio laikraščio herojui Šlėktai ant Lyžės, kuriame prašoma stebuklingos lyžės, ant kurios šeimininkas gali visur žaibišku greičiu keliauti ir likti nematomas, pagalba sutvarkyti jo gausius priešrinkiminius reikalus. Atsilyginti žada garantuodamas Šlėktai ant Lyžės pergalę rinkimuose į bet kurį postą.

|

Kam patikėsime praverti Seimo rūmų duris?

Kam patikėsime praverti Seimo rūmų duris
Rudenį — rinkimai į Seimą. Atrodytų, laiko svarstyti ir apsispręsti, už ką balsuoti, turime į valias, tačiau nepajusime, kaip prabėgs keletas mėnesių ir mums į rankas įspraus rinkėjo pažymėjimą. Pastaruoju metu visi taip aktyviai įsijungė į Prezidento apkaltos procesą ir tarsi pamiršo, kad viską lemiančius sprendimus vis dėlto priima Seimas. Nuo to, ką išrinksime į valdžios Olimpą, didžia dalimi priklausys ir mūsų gerovė. Laikas pabusti iš žiemos miego ir pasižvalgyti į, redakcijos duomenimis, svarstančių apie galimybę dalyvauti Seimo rinkimuose veidus. Ar jų akyse nežybsi melo kibirkštėlės? O gal smilkiniuose išvysime supratingumo raukšlę? Pasvarstykite, apie kurį kandidatą norėtumėte paskaityti plačiau mūsų laikraščio puslapiuose. O gal apie ketinančius tapti seimūnais patys turite žinių, kuriomis galėtumėte pasidalyti su „Telšių ŽINIŲ” skaitytojais? Jeigu telšiškiams daugiau ar mažiau pažįstami žmonės ryšis kandidatuoti į Seimą, tegul nesibijo viešo plakimo rykštėmis — doresni ateis Lietuvos valdyti. Telšių vienmandatėje apygardoje Lietuvos socialdemokratų partijos Telšių skyrius savo kandidatu į Seimą ketina iškelti dabartinį rajono merą Vytautą Urbanavičių.

|

“Rinkimai – mūsų teisė rinktis?” – apie V.Adamkaus ir R.Pakso rinkimų programas

Ekonomikoje jau senokai įpratome prie tokių santykių, kai turime teisę rinktis, o jei nerandame, ko ieškome, laikome tai nesusipratimu. Politikoje teisė rinktis taip pat lyg ir yra. Štai per šiuos rinkimus prezidentą galėjome rinkti net iš septyniolikos kandidatų. Tarp jų buvo visokiausių: kairiųjų ir dešiniųjų, populistų ir realistų, linksmų ir rimtų. Šiandien likę tik du pretendentai. Dar ryškiau matyti, kad pasirinkimas yra labai svarbus. Juk renkamės žmogų, kuris turės mūsų atžvilgiu valdžią, pasirinkimo penkerius metus negalėsime atsisakyti, rinksimės ne tik už save, bet ir už savo draugus, gimines, kaimynus, visus piliečius. Taigi labiau nei turguje ar parduotuvėje tenka rūpintis, ar ne katę maiše perkame.