Jungtiniame XXII­XXIII “Geografijos metraščio” tome (1986 m.) jo redaktoriai G. Pauliukevičius ir N. Eitmanavičienė stengėsi atspindėti geoekologinius landšaftų tyrimus. G. Pauliukevičiaus ir R. Pakalnio straipsnyje apie ekologijos ir geografijos kooperaciją nušviečiama ekologinių idėjų evoliucija ir aptariamas ekologijos ir geografijos mokslų giminingumas. Toliau šiame tome galima rasti konceptualius P. Kavaliausko, A. Knabiko, A. Basalyko straipsnius apie geografines sferas ir jų tyrimo metodus bei daugelį kitų mokslinių publikacijų apie skirtingo rango landšafto elementų tyrimus ir ekologinio optimizavimo aspektus. Lietuvos geografų draugijos ekskursijoje
1976 m. XXIV tomas (1988 m., red. Č. Kudaba ir V. Minkevičius) buvo skirtas 1986 m. amžinybėn išėjusio profesoriaus Alfonso Basalyko atminimui. “Geomorfologiniai ir landšaftiniai tyrimai Lietuvoje” ­ tai ir XXIV “Geografijos metraščio” tomo pavadinimas, ir tos geografinių tyrimų Lietuvoje sritys, kurių dabar jau neįmanoma įsivaizduoti be profesoriaus A. Basalyko.

Biržų rajonas yra šiaurinėje Lietuvos dalyje, ribojasi su Rokiškio, Kupiškio, Panevėžio, Pasvalio rajonais, šiaurėje – su Latvijos Respublika. Beveik visa Biržų rajono teritorija įeina į didžiausios rajono upės Nemunėlio (ilgis – 191 km.) baseiną. Šiam baseinui priklauso kairieji Nemunėlio upės intakai: Apaščia (ilgis – 88 km.) su jos intaku Rovėja (ilgis – 35 km.) ir kitais mažesniais intakais – Perkaso, Aukštosios Gervės, Žemosios Gervės, – ištekančiais iš Biržų girios. Pietinėje rajono dalyje teka Agluona (ilgis – 20 km.) ir Tatula (ilgis – 66 km.) su daugybe intakėlių, iš kurių paminėtini Smardonė (teka per Likėnų kurortą), Juodupė, Upytė, Juodlepšė. Iš viso rajone yra 28 upės ir upeliai ilgesni kaip 5 km. Visi didesnieji rajono miškai išsidėstę teritorijos pakraščiuose. Didžiausias masyvas – Biržų giria – dešimtas pagal dydį miškų plotas Lietuvoje. Pietinėje rajono dalyje prie didelių Panevėžio Žaliosios girios plotų prieina Vabalninko šilas, pietrytinėje dalyje yra nedideli Salamiesčio ir Galvokų miškai, rytuose – Pariškių miškas.