Ar Naujojo Testamento „vynas“ toks pat kaip šių dienų vynas?
Prielaida, kad lietuviško žodžio „vynas“ reikšmė Biblijoje tiksliai atitinka verčiamo graikų ar hebrajų žodžio, yra aiškus nesusipratimas. Ar tai, ką turime omenyje, sakydami „vynas“, tiksliai atitinka tai, ką senovės rašytojai manė vartodami šį žodį? Ar vynas, apie kurį kalbama Biblijoje, toks pat kaip tas, kurį šiandien pilsto broliai krikščionys? Atsakymas į šį klausimą – „ne visai“. Akivaizdu, kad Biblijoje „vynas“ nereiškia nesusifermentavusių vynuogių sulčių, nes įsakymas „Ir nepasigerkite vynu“ (Ef 5,7) ir daugelis perspėjimų dėl vyno Šventajame Rašte (pavyzdžiui, Kun 10,9; Pat 20,1; 21,17; 23,29–35) neturėtų jokios prasmės, jei šis žodis kalbėtų apie nealkoholinį gėrimą. Kita vertus, taip pat aišku, kad šis žodis neatitinka tiksliai to, ką šiandien vadiname vynu. Senovės graikų kultūroje vynas paprastai buvo saugojamas dideliuose ąsočiuose, vadinamuose amforomis. Prieš vartojimą jis būdavo supilamas į didelius dubenis, vadinamus krateriais, ir skiedžiamas vandeniu. Man teko garbė lankytis didžiuosiuose archeologiniuose muziejuose Atėnuose, kur mačiau tuzinus tokių kraterių. Iš tų kraterių vėliau būdavo pripildomi kilikai, arba taurės. Svarbu pastebėti, kad prieš geriant vyną, jis buvo atskiedžiamas vandeniu. Kilikai buvo pripildomi ne iš amforų, bet iš kraterių.