Hipnozė

Beveik kiekvienas, kuriam teko patirti hipnozės poveikį ar bent skaityti apie jį, žiūri į ją skeptiškai ar su baime. Dauguma mano, kad hipnozė artima narkozės būsenai ar sąmonės netekimui, nors iš tikrųjų net giliausiai pasinėrus į hipnozės būseną to nebūna. Sąmonė ir pasąmonė visada išlieka budrios, išskyrus nebent tuos atvejus, kai organizmui taip reikia miego, kad užhipnotizuotasis pasineria į miego būseną. Niekas negali Jums hipnozės būsenoje efektyviai įteigti ar net priversti padaryti ką nors tokio, kas neatitinka Jūsų asmenybės struktūros. Dažnai manoma, jog hipnozės būsenoje gali būti išplepėti tkie dalykai, kurie jokiu būdu nėra skirti kitiems. Tačiau iš tikrųjų niekas ir niekada negali Jūsų priversti tai padaryti, nes sąmonė vis dėlto visą laiką budi. Užhipnotizuotasis visą laiką žino, ką sako ir ką daro. Visko, kas tik prieštarauja žmogaus etninėms ir moralinėms normoms, jis nepriims ir būdamas užhipnotizuotas. Gali atsitikti net taip, kas jis pats nesąmoningai nutrauks hipnozės būseną. Kiekvienas priima tik tas įtaigas, kurias yra pasiruošęs priimti. Taigi kiekviena kito hipnotizuotojo atliekama hipnozė yra ir autohipnozė, tik šiuo atveju įtaigas pateikia kitas žmogus. Jei darysime prielaidą, jog mūsų tikrovė, kitaip sakant, tai, kaip mes žiūrime patys į save ir savo aplinką, prasideda mūsų mintyse, tai pasirodys, kad mes visą savo gyvenimą esame daugiau ar mažiau gilios hipnozės būsenoje.

“Skverbtis į pasąmonę rizikinga ir visai nebūtina”, – sako psichiatras A. Slatvickis. Hipnozė apipinta įvairiais mitais ir prietarais. Manoma, kad seanso metu žmogui galima padaryti bet ką, išpešti bet kokią informaciją, įlįsti į pasąmonę… – paklaustas, kas per daiktas yra hipnozė, iš tolo pradeda psichiatras Aleksandras Slatvickis, jau trisdešimtį metų pacientams rengiantis individualius hipnozės seansus. – Hipnoterpija yra vienas iš psichikos poveikio metodų. Mano galva, naudoti jį estradai neetiška, be to, ne visus tai gali paveikti sveikai.” Prisiminkime Kašpirovskį. Ar išties hipnozės galia tokia milžiniška, kad gali sukelti masinę psichozę? Poveikis gali būti ir nedidelis, tačiau – neigiamas. Hipnozės negalima naudoti didelei auditorijai, per televiziją. Mes nežinome, kas sėdi salėje ir prie TV ekranų. Per tą Kašpirovskio bumą mokslo leidiniuose būta psichiatrų straipsnių apie tai, kad po jo seansų padaugėjo psichikos sutrikimų. Jeigu žmogus serga rimta psichikos liga, toks dalykas gali išprovokuoti paūmėjimus.

“Po to, kai ėmiau kasdien gerti, mane paliko žmona, nusigręžė draugai, bosas išvarė iš darbo. Likau vienas kaip pirštas. Kadangi nežinojau, kas kaltas dėl taip susiklosčiusio mano gyvenimo, kreipiausi į televiziją, į laidą “Kašpirovskio sugrįžimai”, kad mane užhipnotizuotų ir tai išsiaiškintų. “Čia jūs sužinosite tikrąją savo problemų priežastį” – pažadėjo laidos vedėja, ir aš ja patikėjau. Kaip patikėjo visa Lietuva. Tada kažkas atėjo ir mane užhipnotizavo. Nežinau, kas įvyko, bet po tos laidos sugrįžo visi: Elvis Preslis, Tomas ir Džeris, pokemonai…” (Iš vieno TV žiūrovo užrašų) Jūs ko nors bijote? “Čia išsivaduosite nuo neigiamų dalykų, blogų jausmų ir galėsite mėgautis gyvenimu”, – sako jums visagalė televizija. Ir parodo hipnozės šou, po kurio pasveikstama. Bingo! Televizija pasiūlė tai, ko labiausiai trokšta dvasiškai serganti visuomenė: pigiai, greitai ir neskausmingai pasveikti. Posmelį snūstelėjai – ir atsibudai laimingas. Nusikratęs blogų jausmų. Tik viens du – ir jau mėgaujiesi gyvenimu. Nebijai nei plaukti, nei skristi, nei čiuožti… Svarbiausia – jokio vargo. (Hipochondrikus į šią laidą reikėtų suvaryti per prievartą – sumažėtų eilės poliklinikose.)

Hipnozė – ne šiaip vakarėliams praskaidrinti naudojamas triukas. Ji aiškiai keičia tai, kaip veikia smegenys, išsiaiškino Didžiosios Britanijos mokslininkai. Hipnozė gerokai pakeičia tos smegenų srities, kuri atsakinga už klaidų aptikimą ir reagavimą į klaidas, veiklą, sakė Londono Imperatoriškojo koledžo psichologas Johnas Gruzelieris. Smegenų stebėjimui panaudojęs funkcinį magnetinio rezonanso metodą, šis mokslininkas taip pat išsiaiškino, kad hipnozė veikia ir aukštesniojo lygio veiksmus kontroliuojančią smegenų sritį. „Tai paaiškina dėl ko užhipnotizuoti žmonės gali padaryti tokių siaubingų dalykų, apie kuriuos būdami sąmoningi net nesvajotų“, – sakė J.Gruzelieris, savo tyrimo rezultatus pristatęs Ekseteryje vykstančiame mokslo pažangos festivalyje. Šis atradimas – vienas pirmųjų, parodančių jog egzistuoja biologinis mechanizmas, nusakantis hipnozės poveikį organizmui. Gerokai padidėjo ir lengvai hipnotizuojamų žmonių smegenų kaktinės srities dešiniosios pusės žievės veiklos aktyvumas. Ši sritis dalyvauja aukštesnio lygio pažintiniuose procesuose ir elgesio kontrolėje

Šiuo metu nemažą žmonių dalį ima kamuoti pavasarinės alergijos. Naujų tyrimų duomenimis, šienligės simptomus sumažinti, mažiau vaistų vartoti jiems padėtų savitaiga. Savanoriai, kamuojami žolės ar žiedų poveikio, buvo apmokyti savihipnozės, ir po to teigė, jog simptomai, tarkim, varvanti nosis, prislopsta. Be to, priepuoliams užklumpant jiems pakako griebtis šiek tiek mažiau vaistų. Laboratoriniai tyrimai taip pat parodė, kad hipnozė pagerino kvėpavimą. Tai paskelbta, 2 metus Šveicarijos Bazelio universitete stebėjus 66 savanorius. Manoma, kad savitaiga gali net reguliuoti imuninės sistemos veiklą. Jau senesni tyrimai buvo atskleidę, kad hipnozė skatina imuninių ląstelių gamybą. Tai buvo veiksminga studentų, išgyvenančių stresą prieš egzaminus, ir pacientų, kenčiančių nuo chroniško genitalijų herpes viruso, atvejais. Sergant šienlige, vartojami vaistai, padidinantys kraujo plūdimą į nosį – tuomet ligos simptomai prislopsta. Pastebima, jog hipnozė taip pat gali paspartinti kraujotaką, nors ir neaišku, kokiu būdu tai nutinka. Atrinktieji pacientai išklausė dviejų valandų paskaitą, kurios metu buvo ir mokomi savitaigos, ir tiesiog kalbėjo apie savo negalavimus. Jie buvo mokomi atsipalaidavimo technikos, kurios reikėtų griebtis vietoj vaistų, pajutus besiartinančią šienligės ataką. Alergiškiesiems žmonėms pakakdavo įsivaizduoti ´saugią vietelę. Tai galėjo būti malonus pasivaikščiojimas miške, sniego pusnys ar paplūdimys. Pakanka įsijautus įsivaizduoti, jog pats ten esi. Taigi ši hipnozė – ne tokia, kurios metu žmogus praranda savikontrolę.

Motina žūtbūt norėjo padėti savo dukrai dar kartą ištverti sunkią ir skausmingą procedūrą, kurios metu kateteris įkišamas į mažametės šlapimo pūslę, suleidžiama kontrastinės medžiagos ir prašoma šlapintis, tuo pačiu metu atliekant radiologinį tyrimą. Padėjo medikų pasiūlyta hipnozė. 7-erių metų mergaitė iškentė jau 4 tokias procedūras ir labai bijojo patirti dar kartą. Kai Stenfordo universiteto mokslininkai pasiūlė hipnozę, mama neprieštaravo. Ji sutiko išbandyti bet ką, kas padėtų jos dukrai arba išvengti tyrimo, arba padaryti jį mažiau kankinamą. Tyrėjai nustatė, kad hipnozė sumažino stresą mergaitei, taip pat ir kitiems mažiems pacientams, kurie dėl šlapimo takų anomalijos kasmet turi iškęsti cistoureterografiją šlapindamiesi. Procedūros tikslas – nustatyti, ar šlapimas šlapimtakiais grįžta į inkstus. Daugelio klinikinių tyrimų duomenimis, hipnozė gali padėti mesti rūkyti, sumažinti sergant vėžiu ar gimdymo metu kylantį skausmą bei padėti ištverti procedūras. Stenfordo universiteto mokslininkų atlikti tyrimai tėra tik nedidelė dalis bandymų, siekiant nustatyti, ar hipnozė gali sumažinti skausmą bei medicinos procedūrų sukeliamą stresą vaikams.

Šveicarų tyrinėtojai iš Bazelio universiteto išmokė 66 šienlige sergančius pacientus savihipnozės ir pastebėjo, kad taip jiems pavyko sumažinti varginančią slogą. Eksperimente dalyvavę savanoriai taip pat reguliariai vartojo vaistus nuo šienligės, bet dėl hipnozės poveikio vaistų jie galėjo vartoti mažiau. Tyrimų rezultatai 2005 m. pavasarį buvo paskelbti žurnale “Psychoterapy and Psychosomatics”. Profesoriaus Wolfo Langewitzo vadovaujama mokslininkų komanda taip pat bandė išsiaiškinti, kaip hipnozė veikia žmogaus organizmą. Naudojantis aparatu, kuriuo galima nustatyti, kaip stipriai žmogus įkvepia pro nosį, buvo nustatyta, kad hipnozė palengvindavo kvėpavimą net ir tuo atveju, kai tyrimo dalyvių aplinkoje būdavo šienligę sukeliančios žolės ir žiedadulkių. Pasak tyrinėtų, hipnozė turėdavo įtakos kraujotakai ir padėdavo sumažinti nosies užsikimšimą, kuris atsiranda sergant šienlige. Mokslininkai teigia, kad hipnoze galima sumažinti vėžiu sergančių vaikų skausmą. Vėžiu sergantys vaikai tvirtino, kad atliekant medicinines procedūras jie jautė mažesnį skausmą, kai jiems buvo taikoma hipnozė.

Pasak E.Laurinaičio, šiuo metu hipnozė itin populiari, tačiau docentas apgailestauja, kad žmonės neteisingai supranta jos paskirtį: “Žmonės skambina telefonu ir klausia, ar mes atliekame hipnozę, o turėtų klausti, ar mes galime padėti”. Psichoterapeutas pabrėžia, kad tik specialistas gali nuspręsti, kokios gydymo priemonės pacientui būtų efektyviausios: “O dabar akivaizdu, kad žmonės mano, jog pakanka vieno hipnozės seanso, ir visos problemos išsispręs. Tačiau hipnozė gali būti tik ilgo gydymo pradžia”. Dar didesni hipnozės pavojai tyko tada, kai žmogus įvedamas į hipnozės būseną ir po to neišvedamas, kaip yra buvę prieš daugelį metų garsiojo Anatolijaus Kašpirovskio hipnozės seansų per televiziją metu. “Mūsų greitosios pagalbos gydytojai pasakojo, kad praėjus kelioms valandoms po kiekvieno A.Kašpirovskio seanso jie turėdavo labai daug pacientų, besiskundžiančių padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies veiklos sutrikimais ar tokiais savijautos pokyčiais, kurių jie ir patys negalėdavo apibūdinti. Todėl noriu pasakyti, kad hipnozės naudojimas nekontroliuojamomis sąlygomis yra visiškai neleistinas”, – pabrėžia specialistas.

“Apmaudu, kad Lietuvoje per televiziją galima stebėti, kaip psichoterapeutas atlieka hipnozės seansą, nors Pasaulio hipnozės asociacijos nustatytas etikos kodeksas tai draudžia daryti”, – apgailestauja docentas Eugenijus Laurinaitis, buvęs pirmasis Lietuvos hipnozės asociacijos prezidentas, dabar – Lietuvos psichoterapijos draugijos prezidentas. Pasak jo, šitaip ne tik pažeidžiama paciento privatumo teisė, bet ir keliamas pavojus žiūrovams, nes niekas negali žinoti, kokį poveikį tokie seansai gali jiems turėti. “Masiškai rodomi tokie dalykai turi neišvengiamą poveikį tiems, kurie juos žiūri”, – teigia pašnekovas. Hipnozė, pasak specialistų, pavojaus nekelia tik tuomet, kai ją atlieka profesionalas, kuris žino visus žmogaus psichikos pokyčius, vykstančius tuo metu, kai pacientas įeina į hipnozės būklę, ir kuris žino, kokiais būdais iš šios būsenos išeinama. “Hipnozė – tai lengvumas, ramybė, raumenų atsipalaidavimo jausmas, atsiribojimas nuo supančios aplinkos, garsų, kvapų, spalvų išnykimo jausmas. Iš tiesų tai labai maloni būsena, po kurios žmogus jaučiasi gerai pailsėjęs”, – pasakoja psichoterapeutas E.Laurinaitis pats yra ne kartą patyręs hipnozės būseną, nes be šios patirties jis nebūtų galėjęs pažinti hipnozės taip, kad galėtų reikalui esant profesionaliai ją taikyti kitiems.

Hipnozė sena kaip pati žmonija. Aptikta įrodymų, kad šį reiškinį žinojo dar šumerai prieš 4000 m. pr. Kr. Tačiau iki šiol dar nėra moksliškai pagrįsto paaiškinimo, kokia gi tikrojo hipnozės prigimtis. Beveik kiekvienas, kuriam teko patirti hipnozės poveikį ar bent skaityti apie jį, žiūri į ją skeptiškai ar su baime. Dauguma mano, kad hipnozė artima narkozės būsenai ar sąmonės netekimui, nors iš tikrųjų net giliausiai pasinėrus į hipnozės būseną to nebūna. Sąmonė ir pasąmonė visada išlieka budrios, išskyrus nebent tuos atvejus, kai organizmui taip reikia miego, kad užhipnotizuotasis pasineria į miego būseną. Niekas negali Jums hipnozės būsenoje efektyviai įteigti ar net priversti padaryti ką nors tokio, kas neatitinka Jūsų asmenybės struktūros. Dažnai manoma, jog hipnozės būsenoje gali būti išplepėti tokie dalykai, kurie jokiu būdu nėra skirti kitiems. Tačiau iš tikrųjų niekas ir niekada negali Jūsų priversti tai padaryti, nes sąmonė vis dėlto visą laiką budi. Užhipnotizuotasis visą laiką žino, ką sako ir ką daro.