Dovanos

Pirkti dovaną vyrui visada yra tam tikras išbandymas. Kadangi švenčių laikotarpis nenumaldomai artėja, jau pats laikas būtų pradėti galvoti, kokią dovaną jam galėtumėte padovanoti, kad jam ir patiktų, ir jis ją įvertintų, rašo Sixwise.com. Nesvarbu, ar kalbėtumėme apie viską turintį jūsų vyrą, kuriam iki pilnos laimės trūksta pusę milijono dolerių kainuojančio „Lamborghini“, ar apie jūsų brolį, kuris kasdien keičia savo pomėgius, ar net apie tėvą, kuris sako, kad jam nieko nereikia, išrinkti dovaną vyrui, ypač tokią, kuri jam patiktų, yra tikras išbandymas. Nors ir neįmanoma padovanoti idealios dovanos, pasinaudojus šiais patarimais, kurie sukurti remiantis vyrų psichologija, galima išrinkti unikalią dovaną, kuri jam tikrai patiks. „Heteroseksualiuose santykiuose vyrai apie dovanojimą daugiau galvoja kaip apie ekonominius mainus, skirtingai nei moterys“, – sako profesorė Margaret Rucker, kuri specializuojasi vartojimo psichologijoje. Taigi, jeigu moteris galima pritrenkti namus išpuošus gėlėmis, vyrai labiau mėgsta dovanas, kurias jie gali panaudoti. Todėl užuot pavadinusios žvaigždę jo vardu, geriau padovanokite jam abonementą į sporto klubą ar vietoje nepanaudojamo niekučio – praktiškesnį daiktą, pavyzdžiui, naujas šlepetes. Nors moterys mėgsta staigmenas, vyrai dažniausiai yra linkę pasakyti tiesiai, ką norėtų gauti dovanų. Todėl užuot dariusios staigmenas, geriau nupirkite tai, ko jis iš tiesų nori. Nepamirškite, tai, ko nori JIS, o ne tai, ko norite JŪS.

Dovanojimas – stebėtinai daugialypė ir svarbi žmonių socialinės sąveikos dalis, padedanti apibrėžti tarpusavio santykius ir stiprinti ryšius su šeima ir draugais. Tie, kurie nusprendžia nepasiduoti vartotojiškoms nūdienos madoms ir nedovanoti nieko, iš tikrųjų labiausiai nuskriaudžia patys save, nes praranda galimybę patirti dovanojimo džiaugsmą ir sulaukti aplinkinių šilumos, dėmesio ir meilės. Šventinio šurmulio, spūsčių ir įkyrių reklamų išvargintiems žmonėms išties gali kilti pagundų apskritai neprasidėti su dovanomis. Kaip teigia atsakingą vartojimą propaguojantis Naujosios amerikietiškos svajonės centras, 2005 m. atlikta sociologinė apklausa parodė, jog kas penktas JAV gyventojas mano, kad šventės per daug sumaterialėjo. Tačiau nors ir kaip protinga atrodytų per šventes apriboti išlaidas, psichologai perspėja, kad nesikeisti dovanomis su mums brangiais žmonėmis – anaiptol ne pats geriausias sprendimas. Tie, kas nenori per šventes priimti dovanų ar jomis keistis, anot jų, netenka svarbaus ryšio su šeima ir draugais. „Toks sprendimas – jokia paslauga tarpusavio santykiams, – mano Elen Langer (Ellen J. Langer), Harvardo psichologijos profesorė. – Jei aš neleisiu tau įteikti man dovanos, tuomet neskatinsiu tavęs galvoti apie mane ir tai, kas man patinka. Aš neleisiu tau patirti džiaugsmo. Nesuteikdami žmonėms dovanos dovanoti, jūs darote jiems meškos paslaugą.“ Žmonija seniai suprato dovanojimo proceso socialinę svarbą.

Kalėdinės dovanos darbuotojams – ir viena iš motyvacinių priemonių, ir dėmesio parodymas. Jų forma – pati įvairiausia: šventiniai vakarai, piniginės premijos, čekiai, dovanos. Būtent jas renkantis patariama gerai apgalvoti, ar dovana, tegul ir originaliausia, neįstums darbuotojo į nepatogią padėtį. Nors daugelis įmonių apsiriboja darbuotojams surengdamos kalėdinius pobūvius ar kitokias linksmybes, tačiau dovanas teikti irgi madinga. Asmeniniame gyvenime mes dovanojame kalėdines dovanas žmonėms, kuriuos mylime ir gerbiame, su kuriais norime pasidalinti šventine nuotaika ir vidine šiluma. Jei įmonė vertina darbuotojus, švenčių proga ji turėtų tai parodyti. Nebūtinai tai turi būti brangūs daiktai, pagrindinis tikslas – parodyti dėmesį ir užkrėsti šventine nuotaika. Naivu būtų tikėtis, kad Kalėdinių dovanų įteikimas tiesiogiai turės įtakos darbo rezultatams, bet tai yra puiki priemonė didinti darbuotojų pasitenkinimą darboviete ir ugdyti lojalumą. Anot specialistų, dovanų pasirinkimas yra intymus procesas, ir įmonė turėtų atsižvelgti į darbuotojų asmenybes ir poreikius. Jie atkreipia dėmesį, kad jeigu dovanos vertė viršija 20% darbuotojo mėnesinio atlyginimo (10% – jei darbuotojas gauna mažas pajamas), ji turi būti parenkama atsižvelgus į jo asmeninius poreikius ir turėti praktinę naudą. Kitu atveju darbuotojas gali net įsižeisti, nes tuos pinigus būtų išleidęs galbūt naudingiau. Brangios dovanos negarantuoja sėkmės, jos pirmiausia turi būti tinkamos darbuotojams.

Jei norite Kalėdoms ką nors padovanoti artimiausiems kolegoms, svarbu nepersistengti ir nepriversti jų jaustis nejaukiai. Kalėdos – dovanų metas. Tačiau įsijausti į Kalėdų senelio vaidmenį darbe yra pavojinga, nes ne visi bendradarbiai gali jus suprasti. Ypač jei dovanas įteiksite tik keliems kolegoms. Žinoma, visiems bendradarbiams jų pirkti nebūtina, bet tuomet savo išrinktuosius pasveikinkite neatkreipdami aplinkinių dėmesio, pataria www.monster.de. Dar geriau, jei su artimiausiais kolegomis iš anksto apsitartumėt, ar keisitės dovanėlėmis. Nes antraip jie gali pasijusti nejaukiai, kad jūs jiems ką nors dovanojate, o jie dovanos jums neturi. Jei jau susitarėte keistis dovanomis, griežtai laikykitės sumos, už kurią susikalbėjote pirkti dovanas. Nes ar smagiai jaustumėtės gavę prabangų daiktą, o patys dovanodami smulkmeną už kelis litus. Beje, rankų darbo dovana visada liks mielesnė už pirktinę. Argi nepasidžiaugtumėte, jei kolegė jums įteiktų maišelį su pačios keptais kalėdiniais sausainiais? Kitas klausimas – ar sveikinti savo šefą? Atsakymas – ne. Paprastai dovanos turi būti dalijamos iš viršaus į apačią, o ne atvirkščiai. Jeigu jau vadovas visiems įteikė dovanas ir norite jam atsidėkoti tuo pačiu, geriausia išeitis – susimesti visam kolektyvui it nupirkti jam bendrą dovaną. Tačiau kiekvienam pirkti po atskirą ir paslapčiom ją nešti vadovui būtų keistoka. Ypač jei netrukus kas nors sulauktų paaukštinimo.

Rinkdami dovaną, turime atsižvelgti į žmogaus, kuriam ji skirta, individualybę. Viena iš tipiškų psichologinių klaidų, kurias darome, – dovanojame kitiems tai, kas mums patiems patinka. Turbūt jums patiems teko gauti porcelianines vazeles su bareljefine rožele iš tetulės? Verslininkui padovanoti Z. Froido knygą – labai rizikinga! Bet ir plaktuko tekintojui niekas nedovanoja. Kodėl? Todėl, kad dovana – tai visuomet ženklas, į kurį jautriai reaguoja tas, kam jį dovanojame. Kamilė K. rašo: „Praeitiems Naujiems metams tėvai mums padovanojo didžiulę odinę žirafą, parvežė iš Indonezijos. Mūsų butas nedidelis, pastatyti nėra kur, na ir prie mūsų stiliaus netinka – nunešėme į rūsį. O paskui tėvai klausinėja, kur jų dovana, nežinau, ką atsakyti, kad neįsižeistų. Kvaila situacija, nežinai, kaip elgtis. O draugė man padovanojo žalią suknelę, voliojasi spintoje. Žalios spalvos tiesiog „nevirškinu“. Ir pati bijai žmonėms nupirkti nereikalingą daiktą. Naujiems metams einame pas skyriaus viršininką, pas kurį vyras dirba. Laužome galvą, ką nupirkti. Kaip teisingai išrinkti dovaną, kad žmogus liktų patenkintas, neįsižeistų? Ar galima dovanoti sportinę avalynę (vyro viršininkas – aktyviai užsiima sportu)? O pinigus? Neseniai mane nustebino duktė. Norėjau nupirkti jai kokią nors knygą Naujiesiems, bet ji paprašė „geriau duoti pinigais“. Pas mus šeimoje pinigų niekas nedovanodavo. Mano galva, tai – ne dovana. Bet šiuolaikinis jaunimas dažnai teikia pirmenybę „vokeliui su pinigais“.

Norite – tikėkite, norite – ne, tačiau pinigai – ne tik visų prekių, darbų bei paslaugų ekvivalentas. Pinigai – tai energija. Nuo seno pinigai asocijuojasi su žodžiu “valdžia”. Šis prasminis ryšys tvirtai įsispaudė į kultūrinį – istorinį kontekstą, kuriame gyvename, ir nieko čia nepaveiksi: šiuo atveju kolektyvinė sąmonė stipresnė už asmeninę nuomonę. Kodėl už kieno nors dovanotus pinigus būna sunku sėkmingai išsirinkti dovaną, o jei tokią įsigyji, – ji ne itin džiugina? Ir kodėl dovanoti pinigus laikoma blogu tonu? Piniginės dovanos nedžiugina dėl vienos paprastos priežasties: pinigai turi specifinę energiją, o ji nėra adekvati sumai. Todėl, kad tie pinigai uždirbti ne jūsų. Jūs įdedate į pirkinį svetimą energiją, todėl nepajaučiate, kaip tas pirkinys tampa savas. Juk būtent toks ir yra esminis bet kurio pirkinio įsigijimo malonumas – daikto tapsmas savu. Dovana – subtilus dalykas. Ji turi būti ne tik reikalinga ir įteikta iš tyros širdies. Suma, išleista jai, turi būti adekvati sveikam protui. Ypač brangi dovana gali sugadinti santykius lygiai taip pat, kaip ir labai pigi. Pirmuoju atveju žmogus pasijunta įsipareigojęs dovanotojui, antruoju – kyla mintis, kad jis nebranginamas. Įsivaizduokite, kad kokį eilinį studenčioką programuotoją likimas suveda į draugystes su pačiu Bilu Geitsu. Prieš šventes jie tikrai patektų į keblią padėtį… Piniguose jūsų energijos nėra, ir tai provokuoja kaltės jausmą.

Vestuvės – viena iš gražiausių ir įsimintiniausių švenčių, dviejų žmonių bendro gyvenimo pradžia. Tai diena, kuriai reikia didelio pasiruošimo ne tik jauniesiems, bet ir jų sveikinti ateisiantiems svečiams. Dažniausia problema, su kuria susiduria svečiai – ką padovanoti jaunavedžiams? Kaip originaliai nudžiuginti porą ir palikti ilgalaikį vestuvių prisiminimą? Jau nuo senų senovės vestuvių puotoje nebuvo apsieinama be dovanų. Lietuvių liaudies vestuvių papročiai pasižymi nepaprasta įvairove. Dovanų teikimas per vestuves – tradicijomis apipintas ritualas. Pagrindinės dovanos buvo audiniai. Tekstilė buvo simbolis, kuris rodė įvairius užsimezgančius tarp žmonių ryšius. Jaunieji ne tik gaudavo dovanas, bet ir patys turėdavo apdovanoti tėvus, piršlius, pamerges ir pabrolius, šeimininkes ir muzikantus bei kitus artimus giminaičius. Ir dabar jaunavedžiai, gavę dovanų iš artimųjų, jiems atsidėkoja nedidelėmis dovanėlėmis. Tai ne tik gražus gestas, bet ir meilės, dėkingumo įrodymas. Šiandien gražu ir netradiciška vestuves švęsti pagal senas liaudies tradicijas. – Dovanojimo papročių tąsa išliko. Tiktai rankų darbo audinius pakeitė pirktinė tekstilė. Ir dabar jauniesiems dažnai dovanojami rankšluosčiai, patalynės komplektai, lovatiesės. Dovanos, kurios ir praėjus nemažai laiko po vestuvių, džiugina santuokinius ir primena artimuosius.

Mada per krikštynas dovanoti kūdikiui sidabrinį šaukštelį į Lietuvą atkeliavo neseniai. Matyt, ši tradicija lietuviams pasirodė įdomi ir finansiškai prieinama, nes retai kurios krikštynos dabar apsieina be sidabrinio šaukšto. Bet kurioje didesnėje juvelyrinių prekių parduotuvėje rasite sidabrinių šaukštelių nuo mažyčio suvenyrinio iki natūralaus dydžio valgomojo (kainos nuo 60 iki 300 Lt, priklausomai nuo dydžio). Populiariausi – arbatiniai šaukšteliai, ant kurių kojelės yra vietos linkėjimams išgraviruoti. Juvelyrai-graveriai pasakys, kad dedikacijas ant šaukštelių dabar graviruoja net dažniau nei ant vestuvinių žiedų. Beje, ši paslauga irgi nėra brangi – už 20 litų galima išgraviruoti visą posmą. Tradicija žavi, bet kodėl reikia dovanoti būtent sidabro, o ne kokio nors kitokio metalo šaukštą? Nors žavimės sidabro grožiu, retai kuris žinome, kad šis metalas dar ir gydo. Pavyzdžiui, senovės Egipte sidabrines plokšteles dėdavo ant žaizdų, kad jos greičiau gytų. Daugelyje tautų šventindami naujus šulinius į juos primėtydavo sidabrinių monetų, nes sidabras naikina mikrobus. Sidabru valytas vanduo negenda ir nežydi. Mokslininkai ištyrė, kad sidabras gali sunaikinti 650 įvairiausių bakterijų, bet nepažeidžia organizmo mikrofloros. Atskleidus šias unikalias sidabro savybes, buvo imta gaminti vandens filtrus su sidabro jonais, juos įdiegti į skalbimo mašinų gamybą. Simboliška, kad kūdikiams dovanojami daiktai iš šio tausojančio ir gydančio metalo.