Europos Sąjungos (ES), taigi ir Lietuvos, piliečiai lyg ir turėtų jaustis saugūs. Aukšti Briuselio valdininkai skambiomis frazėmis nuolat deklaruoja “didelį susirūpinimą” visų mūsų sveikata. Štai ir paskutinis ES Komisijos sprendimas išduoti leidimą auginti genetiškai modifikuotas bulves buvo “pridengtas” gerai organizuota viešųjų ryšių kampanija. Naujosios bulvės “Amflora”, kaip tvirtinama, bus parduodamos tik specialiems augintojams, o pastarieji jokiu būdu savo GMO produkcijos negalės tiekti į parduotuvių lentynas. Bulves naudosime tik celiuliozės gamybai ir … gyvulių pašarams. Štai ties šiuo sakiniu ir norėčiau stabtelėti. Oficialiai labai griežtai kontroliuojame ir ribojame GMO naudojimą maisto gamyboje, tačiau gyvulininkystėje be didesnių skrupulų šeriame modifikuotomis sojomis, rapsais, kukurūzais ar bulvėmis. Importuotomis ar jau pačių užaugintomis. Ne vienas Lietuvos gyventojas nustebtų sužinojęs, kad jau šiandien daugelyje gyvulininkystės ūkių pašarų pagrindą sudaro GMO produktai. Nereikia būti dideliu žinovu, kad suprastum pašarų įtaką mėsos kokybei ir ją valgančių žmonių sveikatai. Kas yra ragavęs natūraliais produktais kaime užaugintos mėsos, tas ir be laboratorinių tyrimų pasakys, kad ji skiriasi nuo pramoninės produkcijos. Bet juk kalbame ne tik apie skonio savybes. Logika paprasta: jeigu ES neleidžia bulvių pardavinėti tiesiogiai vartotojams, vadinasi vis dar yra abejonių dėl tų bulvių patikimumo ir įtakos sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje.