2001 metų ekonomikos apžvalga

Straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai 2001 m. ekonominiai įvykiai bei problemos, jų įtaka Lietuvos ekonomikai ir žmonėms. Straipsnyje kalbama apie ekonominės politikos pokyčius pasikeitus valdžioms, apie ypač intensyvų įstatymų leidybos procesą, apie perdėtą vaikų teisių gynimą naujajame Civiliniame kodekse, apie deklaruojamą meilę smulkiajam verslui ir priekaištus stambiesiems. Taip pat aptariama metų pabaigoje įsiplieskusius priekaištus prekybos tinklams dėl darbuotojų ir tiekėjų išnaudojimą. Šios vasaros pabaigoje Lietuvos valdžia kurį laiką pamindžikavusi perkėlė svorį nuo dešinės ant kairės, stengdamasi galvą išlaikyti oriai nepajudintą, su Eurointegracijos, NATO, demokratijos, rinkos ekonomikos ir kitomis ideologiškai subalansuotomis veido išraiškomis.

|

Kas ir kiek turi mokėti už kelius?

Europos Sąjungos bendrosios rinkos idėja remiasi keturių laisvių principu: laisvo kapitalo, prekių, paslaugų bei asmenų judėjimu. Transportas yra veiklos rūšis, kuri šį judėjimą – bent jau žmonių ir prekių atveju – realizuoja fiziškai. Transportas taip pat yra paslauga, kurios laisvas judėjimas yra vienas pagrindinių ES bendrosios transporto politikos tikslų. Šiuo metu ES yra panaikinta daugelis barjerų, trukdžiusių atsirasti bendrai transporto paslaugų rinkai, pvz., kvotos, skirtingi techniniai reikalavimai, muitinės bei tikrinimai ant šalių-narių sienų. Transportas neįmanomas be kelių, o ES įprasta, kad keliai yra valstybės nuosavybė. Būtent todėl, kad “kelių rinka” yra kone absoliučiai valstybinė, iškyla klausimas – kaip finansuoti kelius ir kokia turi būti jų kaina. Kadangi nesant privačios nuosavybės nėra galimybių atsirasti rinkos kainai, svarbu užtikrinti vienodą apmokėjimą už kelius. Kitaip šio mokesčio skirtumai sudarytų kliūtis laisvam prekių, žmonių ir kapitalo judėjimui Bendrijos teritorijoje.

|

Pensijų reforma. Ką rengiamasi reformuoti?

Primenu, kad dabartinė einamosiomis įmokomis finansuojama valstybinė privalomojo socialinio draudimo sistema yra finansiškai negyvybinga, nes „Sodros“ įmokos yra didelės, o išmokos santykinai mažos, ir šis santykis blogėja dėl Lietuvos demografinės padėties, be to, „Sodra“ yra perskirstanti sistema, todėl egzistuoja nuolatinė rizika, jog politiniais sprendimais didinant išmokas bus sugriautas sistemos finansų balansas. Kadangi ši sistema finansiškai negyvybinga, žmonės nemato paskatų joje dalyvauti ir stengiasi jos vengti. Tai ne tik blogina „Sodros“ biudžeto padėtį, bet ir demoralizuoja visuomenę – žmonės privalo mokėti įmokas sistemai, kuri jiems neduoda patenkinamos grąžos.

Apie gydymą ir taupymą

Skolos – nemalonus dalykas: gadina gyvenimą kiekvienam žmogui ir verslui. Kartais – kai labai didelės – net ir valdžios institucijoms. Valstybinių ligonių kasų (VLK) įsiskolinimai vaistinėms šių metų balandį pasiekė 200 mln. litų. Tada buvo nuspręsta imtis priemonių šioms skoloms sumažinti ir visų pirma – jų tolesniam augimui sustabdyti. Ministerija su VLK parengė planą, per kelis mėnesius didelę dalį priemonių įgyvendino ir birželį jau džiaugėsi rezultatu – „subalansuotu biudžetu”. Sėkmingos politikos pavyzdys. Ar tikrai?