“Kabala liaudžiai” – tokiais žodžiais kartais apibūdinamas XVIII a. Rytų Europoje kilęs chasidų sąjūdis. Jeigu ir yra šiame pasakyme nors kiek tiesos – tai kokios kabalos pėdsakų galima aptikti tuose chasidų mokymuose? Ir dar įdomiau – kokių chasidų? Rabiniškojoje literatūroje chasidais vadinami tie, kurie laikosi gerokai aukštesnių religinio gyvenimo ir moralės standartų nei kiti žmonės. Ir istorijoje būta ne vieno chasidų sąjūdžio, kaip ir pavienių asmenų, laikytų chasidais. Vilniaus Gaonas, kaip žinoma, taip pat buvo vadinamas chasidu. Plačiai žinomas XII–XIII a. germaniškose žemėse egzistavęs chasidei aškenaz sąjūdis. Pirmieji chasidei aškenaz centrai buvo įkurti Rėgensburge ir Maince prie Reino. Iš šių centrų judėjimas išplito beveik po visą Vokietiją. Palietė šiek tiek ir Prancūzijos žydus. Jo kilimą, kaip manoma, lėmė bent du veiksniai: prisiminimas kryžiaus žygių, per kuriuos Vokietijos žydai, ypač Reino slėnyje, buvo masiškai žudomi ir verčiami krikštytis, ir pietistiniai viduramžių Europos krikščionių judėjimai.