Tikras jausmas nebijo atstumo
|

Tikras jausmas nebijo atstumo

Lėkti paskui mylimąjį užmiršus savo darbus, draugus ir pomėgius. O gal išleisti jį vieną į svečią šalį ir laukti sugrįžtant? Pasirinkimas priklauso nuo santykių tvirtumo. Apie tai, ar kilometrai skiria įsimylėjėlius, ar suartina, kalba žmonės, kurie patyrė, ką reiškia būti toli nuo mylimojo. LNK laidos “Kaip gyveni?” vedėjas Egidijus KNISPELIS virkdo savo laidų žiūrovus. Jis pasakoja graudžias žmonių istorijas, o žiūrovai braukdami ašaras spėlioja, kodėl Egidijaus žmona Palmira Galkontaitė pabėgo į LRT? Nejaugi ji neištvėrė nuolatinių vyro kelionių po svečias šalis? “Atstumas gali pakenkti meilei. Bet jei taip nutinka, reikia klausti, ar iš tikrųjų myli. Išsiskyrimas yra išbandymas, kurį ne kiekvienas gali ištverti. Mūsų šeimai atstumas netrukdo, gal net padeda. Nes būdamas toli pasiilgsti mylimo žmogaus, o šiaip kasdienybėje gali to ir nepastebėti”, – teigė pašnekovas. Egidijus tikino, kad visos jo kelionių dienos būdavo suplanuotos ir tokios užimtos, kad net pietums laiko ne visada likdavo, o apie nuotykių ieškojimus nebuvo nė kalbos. Anot Egidijaus, su žmona jiedu puikiai sutaria. Atstumas gali sutrukdyti, bet jeigu laikysi paukštelį uždarytą narvelyje, jis negalės gyventi. Tai – gerai ar blogai lėkti paskui savo antrąją pusę? “Nemanau, kad normalu, kai moteris nuolat persekioja vyrą. Tokių moterų reikia saugotis. Persekiojimo manija labiau pagrįsta didžiuliu nepasitikėjimu, o ne ilgesiu. Tai egoizmas.

Ar padės gerumas pasitaisyti blogiui
| |

Ar padės gerumas pasitaisyti blogiui

Supratimas ir agresija, švelnumas ir šiurkštumas. Šiuose žodžiuose telpa labai daug – viskas priklauso nuo to, kurį pasirinksime. O ko mūsų kasdienybėje yra daugiau? Tik gamtoje visada laimi stipriausias. Gyvenime fizinė jėga nėra pagrindinė laimėjimo sąlyga. Štai pasakose gėrį beveik visuomet įkūnija silpnesnis, bet švelnus personažas. Gyvenime irgi taip nutinka. Mažomis ir švelniomis smulkmenomis galima pasiekti labai daug, pamažu nugalėti begalę negerų dalykų. Ne veltui sakoma, kad gyvenimas – pasaka. Nors nesiginčijame: gėrio ir blogio varžybos jame amžinos. Tačiau net rudenį gali pražysti medis, sušildytas švelnios rankos, ir priešingai – vasarą nugeibti nuo žmogaus agresijos. Baltijos televizijos laidos “Tarp miesto ir kaimo” vedėja Vilma Čereškienė, atrodo, net musės negalėtų nuskriausti. Ji tokia miela ne vien ekrane, bet ir gyvenime. Paklausta apie švelnumą ir šiurkštumą visuomenėje, Vilma emocingai kalba, kad žmonės netoleruoja smurto ir patyčių, tačiau kai kuriais atvejais tam pritaria: “Gyvename pagal įstatymus, kurie draudžia įžeisti ar užgauti kitą žmogų. Bet agresija egzistuoja. Plačiai nuskambėjo atvejis, kai krepšininkas Šarūnas Jasikevičius nesuvaldė emocijų ir užgavo žurnalistę. Tai “auksinio berniuko išėjimas iš krašto”. Jeigu taip būtų pasielgęs kas nors kitas, būtų buvęs pasmerktas, o dabar – ne. Juk krepšininkas – dievaitis.” Vilmos nuomone, toje situacijoje tiesiog buvo galima maloniai paprašyti, kad tas ar anas nesigilintų į asmeninį gyvenimą.