Sėkmę lemia emocinis intelektas
|

Sėkmę lemia emocinis intelektas

Emocinis intelektas – patikimesnis profesinio ir asmeninio gyvenimo sėkmės rodiklis nei darbo patirtis arba IQ (intelekto koeficientas). Pastaruoju metu vis labiau populiarėja terminas „emotional intelligence” – emocinis intelektas. Tačiau mokslas vis dar neatrado tikslaus šios sąvokos apibrėžimo. Emocinė kompetencija apibūdinama kaip gebėjimas suvokti savo jausmus, emocinę kitų būseną, teisingai vertinti ir kontroliuoti savo emocijas bei konstruktyviai jas reikšti, taip pat daryti įtaką kitų žmonių elgesiui. Emocinis intelektas leidžia valdyti savo emocijas. Daugybė tyrimų rodo, kad intelekto lygis yra svarbi žmogaus charakteristika. Tačiau ji nenusako, ar žmogui sekasi gyvenime. Amerikiečių psichologų tyrimai parodė, kad būtent emocinio intelekto dėka žmogus kyla profesijos srityje, jam sekasi asmeninis gyvenimas. Siekiant didesnių laimėjimų darbe, emocinės kompetencijos reikšmė keturis kartus didesnė nei intelekto. Emocinė kompetencija leidžia užmegzti ir palaikyti santykius su draugais, giminaičiais, kolegomis. Tokie žmonės socialiniu požiūriu atrodo sėkmingesni, juos rečiau apninka depresija. Kiekviename žmoguje slypi emociniai sugebėjimai, iš kurių susideda emocinė kompetencija. Juos galima ugdyti visą gyvenimą. Harvardo universitete atlikto tyrimo duomenimis, vadovo darbo efektyvumą 15 procentų lemia jo intelektas, 85 procentais – emocinė kompetencija. Kai vadovas emociškai nestabilus, kompanijoje prasideda destabilizacija.

Jausmų patvirtinti žodžiais vyrai neskuba
| |

Jausmų patvirtinti žodžiais vyrai neskuba

Vyrai ir moterys iš prigimties yra skirtingi. Šių skirtumų nepaisymas dažnai sukelia bėdų, kurių galėtų ir nebūti. Pagal senovės ezoterinius simbolius vyras – tai linija, tiesė, moteris – apskritimas, sfera. Virve neįmanoma išmatuoti rato. Apskritimo arba sferos viduje nėra net orientyrų. Linija – nuosekli, turi pradžią ir pabaigą. Sferoje to nėra. Todėl moters veiksmai nenuspėjami. Moteris – „taip“ ir „ne“ vienu metu. Kai moteris sako „taip“, kartu ji galvoja ir „ne“ arba atvirkščiai. Vyras savo tiesiu, racionaliu protu to negali suprasti, todėl šią moters savybę vadina gudrumu, vėjavaikiškumu, nenuoseklumu, nepastovumu. Tai vyriškas moters apibūdinimas. Vyro veiklą skatina pritarimas ir palaikymas. Jis turi jausti, kad jo pastangos sėkmingos. Bet jeigu vyras mato, kad viskas, ką jis daro, priimama kaip savaime suprantamas dalykas, jis nustoja stengtis. Moteris privalo vyrui parodyti vertinanti tai, ką jis jai daro. Norėdamos kuo geriau išreikšti savo jausmus, moterys dažnai griebiasi hiperbolizacijos ir apibendrinimų. Jos sako – „mes niekada niekur neiname“, „daugiau niekas manęs nesiklauso“. Vyrai šiuos teiginius klaidingai supranta pažodžiui. Neteisingai suvokę jų prasmę, reaguoja taip, kad jų veiksmuose paramos net nematyti. Psichologė Lidija Večer siūlo konstruktyvaus lyčių bendravimo būdų. Tai trys vyrų ir moterų bendravimo taisyklės.

Nuotaiką galime keisti patys
| |

Nuotaiką galime keisti patys

Jei atsibudote blogos nuotaikos, tai dar nereiškia, kad nieko negalite pakeisti. Keli pratimai ir teigiamos mintys daro stebuklus. Šiais neramiais laikais gana nesunku prarasti normalią psichologinę pusiausvyrą. Juolab jei darbas susijęs su itin dideliu informacijos srautu. Galutinai neprarasti dvasinės pusiausvyros ir sėkmingai darbuotis gali padėti rūpinimasis savo nuotaika. Nė vienas nenorime rytą į darbą ateiti nesiprausę ir nesišukavę. Visi pasirūpiname savo išvaizda. To reikalauja mūsų savimeilė. Tačiau tvarka privalo vyrauti ne tik išorėje, bet ir mūsų viduje. Tai vadinama vidine higiena. Rūpintis savo nuotaika taip pat svarbu, kaip ir prižiūrėti kūną. Jausmai neretai tampa mūsų pasąmonės išraiška. Žmogus dažniausiai stengiasi slopinti nepasitenkinimą, pyktį, pavydą. Bet šie jausmai neišnyksta, jie lieka ir kaupiasi pasąmonėje, darydami įtaką savijautai, išsiliedami priekabumu, dirglumu ir nuolatine bloga nuotaika. Taip pažeidžiama medžiagų apykaita, sutrinka kraujotaka, kyla kitos ligos. Taigi rūpindamiesi nuotaika iš tikrųjų rūpinamės sveikata. Gera nuotaika pasiekiama treniruojantis. Tai daryti reikia tik atsibudus. Rytais medžiagų apykaita nėra sparti, kūno temperatūra minimali, kraujyje mažas gliukozės kiekis. Tai nulemia daugelio iš mūsų rytais jaučiamą neviltį bei nusivylimą. Napoleonas yra pastebėjęs, jog nė karto nesutiko kareivio, kuris būtų narsus trečią valandą ryto. Todėl rytinį nusiminimą daugeliui sukelia biologiniai reiškiniai.

Sėkminga ir laiminga santuoka nėra vienas ir tas pats
|

Sėkminga ir laiminga santuoka nėra vienas ir tas pats

Jau seniai įrodyta, kad puiki emocinė ir fizinė žmogaus savijauta priklauso nuo asmeninės laimės. Tos, kurią patirti lemta ne kiekvienam. Daugelis gyvendami ramų šeimyninį gyvenimą mano, kad jų santuoka stabili ir sėkminga. Tačiau ar laiminga? O gal laiminga ir sėkminga šeima yra vienas ir tas pats? Pasirodo – ne. Susituokusiems ir skirtis neketinantiems žmonėms psichologai pasiūlė anoniminę anketą. Pagrindinis klausimas sutuoktiniams buvo toks: „Jeigu šiandien vėl rinktumėtės savo antrąją pusę, ar pasirinktumėte tą patį žmogų, su kuriuo dabar gyvenate?“. Tyrinėtojų nuostabai, tik pusė apklaustųjų atsakė teigiamai. Kiti arba negalėjo atsakyti, arba pareiškė, kad rinktųsi kitą. Nors jų šeimos buvo pakankamai stabilios. Paaiškėjo, kad šeimos stabilumas dar nereiškia, kad žmonės patenkinti santuoka, tačiau skirtis nesiruošė, nes įprasta, kad skyrybos – visiškos nesėkmės simptomas. Skyrybų griebiamasi kaip chirurginio įsikišimo, kai nebėra vilties kitaip išgyti. Tiesa, kai kada žmogus pasirengęs metų metus kęsti įkyrų skausmą, kad tik nereikėtų kreiptis į chirurgą. Šeimos išsaugojimas bet kokiomis sąlygomis kai kada atrodo mažesnė blogybė. O ar šeimos gerovė prilygsta šeimos laimei? Juk mes esame pratę laimę vertinti kaip pakilią ekstazę. Panaši būklė apima įsimylėjėlius ir jaunavedžius. Tačiau susižavėjimas negali trukti amžinai. Vis dėlto žmogų šildo ne liepsnojančios meilės aistros, bet rami namų židinio šiluma.

Rudeninis liūdesys aplanko be priežasties
| |

Rudeninis liūdesys aplanko be priežasties

Atėjus rudeniui daugelį žmonių be priežasties apima liūdesys, ilgesys, nusiminimas. Tai suprantama, juk baigėsi vasara. Atostogos praėjo, prieš akis – ilga šalta žiema. Kur čia neliūdėsi! Šiuolaikinis mokslas tai vadina rudenine depresija. Ši liga labai paplitusi. Įsivaizduokite, kad šiuo metu Žemėje rudeninė depresija kamuoja maždaug 110 milijonų žmonių. Depresija kaip liga žinoma jau labai seniai, apie ją rašoma Biblijoje. Garsusis Dovydas depresija sergantį karalių Saulių gydė grodamas arfa. Šią ligą žinojo didieji senovės gydytojai Hipokratas, Avicena, Halenas. Nė viena liga nebuvo taip vaizduojama mene – muzikoje, tapyboje, prozoje – kaip depresija. Pasiklausykite venecijiečio Tojazo Verleno garsiojo „adažio in sol monori“ („Širdis sudirgusi, ir lyja nuo ryto. Iš kur tu tokia, melancholija?“). Didysis P. Čaikovskis kentėjo dėl dažnų depresijos priepuolių. Savo baletą „Gulbių ežeras“ jis sukūrė apimtas depresijos, kai suprato, kad jo santuoka žlugo. Per pastaruosius 30 metų depresijų ypač padaugėjo. Ne mažiau nei 40 proc. visų jos apraiškų gali būti galvos skausmas, miego, virškinimo sutrikimai, širdies skausmai ir kt. Depresija gali būti kaip atsakas į stresą, psichinę traumą. Tačiau dažniausiai ji kyla be priežasties, spontaniškai. Rudenį žmones dažnai apima liūdesys, susimąstymas, ramybė. Tokia būsena labai palanki produktyviai kūrybinei veiklai.