Spaudoje dažnai tenka skaityti, kad žvejyba dugnine meškere yra tinginių užsiėmimas. Atseit užmetei meškerę ir sėdi “atsipūtęs” sau ant kranto – žuvis pati užkibs. Taip gali kalbėti tik tas, kas nežvejojo upėje kylant vandeniui. Žvejyba Neryje po staigaus ir smarkaus lietaus, žūklė Nemune žemiau Kauno HE arba Nevėžio žemupyje reikalauja ne tik daug nervų, bet ir fizinių jėgų. Staiga pakilęs vanduo pasroviui neša įvairias vandens žoles ir visokį pakrančių šlamštą. Visos šios šiukšlės kliūva už valo, traukia dugnu svarelį arba lenkia dugninės meškerės viršūnę. Kartais žūklė dugnine darosi panaši į spiningavimą. Ypač naktimis, nes pasitaiko, kad tenka net keletą kartų paeiliui permesti meškerę, kol įsitikini, kad svarelis atsigulė reikiamoje dugno vietoje, o už valo užsikabino tik minimalus žolių kiekis.