| |

Pelninga verslo niša Airijoje – naujieji emigrantai

Airijoje gyvenantys tautiečiai ne tik užpildo laisvas darbo vietas, bet ir tampa kai kurių paslaugų teikėjų, prekybininkų pajamų šaltiniu. Lietuvos trispalvės, įdarbinimo agentūrose ir kitose bendrovėse lietuvių kalba pateikiama informacija, šalyje pagaminti maisto produktai, lietuvių kalbos mokyklos – tai ne kurio nors Lietuvos miesto vaizdas. Tai Airija, Dublinas. Miestas, kuriame lietuviai be vargo gali išgyventi nemokėdami nė žodžio anglų kalba. Kone 100 tūkst. žaliojoje saloje gyvenančių lietuvių kuria mūsų šalies įvaizdį. Koks jis? Daugelis “Kauno dienos” kalbintų airių pateikė panašius atsakymus. Darbštūs, besistengiantys pritapti, bet mieliau linkę bendrauti su savo tautiečiais. Airiai žino apie lietuvius, bet ne apie Lietuvą. Daugeliui jų Lietuva – naujas Rytų Europos kraštas, neseniai tapęs Europos Sąjungos dalimi. Oro uoste paaiškėja, kad Lietuva Airijoje nėra nežinomas kraštas. Vietiniai darbuotojai žino, kad atvykstantieji iš Lietuvos kalba lietuviškai, o daugelis jaunimo nebemoka rusų kalbos. Atvykimo ir išvykimo salėse informacija pateikiama lietuvių kalba. Keleivių teiraujamasi, ar jie nesiveža draudžiamų daiktų, ar patys susikrovė bagažą. “Atvažiavote dirbti? – nenustemba oro uoste užkalbintas airis. – Dirbau su dviem lietuviais, iki šiol susitinkame alaus baruose”. Transporto įmonėje iki šiol sunkvežimį vairuojantis airis Styvas Bukernas leidžia suprasti, kad lietuviai jau kelerius metus Airijoje jaučiasi visaverčiais piliečiais.

Bus supaprastinta skyryba ir rašyba arba Neūžauga ąžuolas pavirs neužauga ažuolu
| |

Bus supaprastinta skyryba ir rašyba arba Neūžauga ąžuolas pavirs neužauga ažuolu

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė sako, kad vasarą darbo grupė baigė rengti kai kurių skyrybos taisyklių pakeitimo projektą. “Teko nemažai važinėti po Lietuvą, bendrauti su mokytojais ir mokiniais. Daugelis tvirtino, kad reikia keisti skyrybos taisykles”, – kodėl imtasi tokio projekto, aiškino I.Smetonienė. Pagal parengtą projektą, skyryba bus skirstoma į privalomąją bei tokią, kai žodžių junginio skyrimas arba neskyrimas nelaikomas klaida. “Trečiąją dalį sudaro tokia skyryba, kuri yra asmeninis autoriaus reikalas”, – sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė. Pripažįstama, kad rengiamiems skyrybos taisyklių pakeitimams prieštarauja nemažai akademinės bendruomenės narių, mokytojų. “Jie pateikia pagrindinį argumentą: aš išmokau, tegul mokosi ir kiti”, – sakė I.Smetonienė. Pastaruoju metu išleistose sintaksės knygose skyrybos taisyklių gerokai padaugėjo, o tai, anot I.Smetonienės, negatyvus dalykas, nes kiekvienam atvejui sugalvojama atskira taisyklė. Vytauto Didžiojo universiteto docentė Virginija Vasiliauskienė taip pat įsitikinusi, kad būtina supaprastinti lietuvių kalbą. “Reformų reikia ne tradicinei, mokyklinei sintaksei. Manau, kad visų pirma lietuvių kalba turėtų būti moderniai aprašyta moksliniuose darbuose ir vadovėliuose, – įsitikinusi docentė. – Dabar susiklostė tokia situacija, kai studentai nesuvokia paprasčiausių dalykų – sakinio struktūros ir pan. Kaip jie gali rašyti kablelius?”

Prezidento dukra linksminosi Daktaraitės vakarėlyje
|

Prezidento dukra linksminosi Daktaraitės vakarėlyje

Inga Paksaitė kartu su savo draugu Aivaru Stumbru dalyvavo savaitgalį vykusioje Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu vadinamo Henriko Daktaro dukters Živilės gimtadienio šventėje. Prezidento Rolando Pakso duktė Inga Paksaitė nevengia artimų ryšių su Kauno nusikaltėlių autoritetu tituluojamo Henriko Daktaro dukterimi Živile. Spalio 19 dieną Ž.Daktaraitė šventė gimtadienį, kuriame dalyvavo artimiausi Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos studentės draugai, tarp jų – ir Prezidento duktė Inga. Gimtadienio vakarėlyje dalyvavo tik Živilės Daktaraitės draugai, nes su pačiais artimiausiais žmonėmis ir šeima šią sukaktį Ž.Daktaraitė paminėjo tėvų namuose Užliedžiuose.