Dėl žmogaus teisių gynėjų bandymo atšaukti Žmogaus Teisių Teismo teisėją
„Karšto komentaro” internetinėje svetainėje: http://www.hotcommentary.com perskaičiau ponų K. Nekvedavičiaus ir R. Nekrašo raginimą LR Seimo Žmogaus teisų komitetui dėl EŽTT teisėjos D. Jočienės atšaukimo iš pareigų: “Žmogaus teisių gynėjai ragina atšaukti Lietuvos atstovę EŽTT D. Jočienę”. Perskaitęs – nusprendžiau Gerb. skaitytojams priminti teisėjos D. Jočienės požiūrį į tarptautinės teisės taikymą posovietinėje Lietuvoje ir tuo tikslu pakartotinai paviešinti dviejų ponios D. Jočienės ruoštų dokumentų tekstus. Iš tų dokumentų tekstų teisinės prasmės akivaizdžiai matosi, kad teisininkė D. Jočienė LR piliečių nuosavybės teisių klausimu turi išankstinę – su teise ir teisingumu nesuderinamą nuomonę. Ji tų dokumentų teisinį turinį pagrindžia „istoriniu faktu” – kurio tikrovėje iš viso nebuvo – kad: sovietinės okupacijos laikotarpyje buvo įvykdyta visuotinė ir vienalaikė visų LR piliečiams nuosavybės teise priklausiusių žemės valdų nacionalizacija. Aš su savo atstovaujamais žemės savininkais dar 1996 m., suradau originalius 1940-07-22 Liaudies Seimo Deklaracijos bei jos vykdymą reglamentuojančių poįstatyminių aktų tekstus ir įrodžiau – kad tokios visuotinės ir vienalaikės nacionalizacijos nebuvo. Todėl visiškai nereikia „teisiškai atkūrinėti” tai – kas niekuomet teisiškai nebuvo nutraukta. Tai reiškia, kad posovietinių “specialiųjų įstatymų” leidėjai ir jų vykdytojai atvirai apgaudinėja Tautą.
Gerb. skaitytojų dėmesį atkreipiu į tai, kad ponios Jočienės paruoštų ir kitų Lietuvos teisės autoritetų pasirašytų dokumentų sukūrimo tikslas yra savavališkas ir neteisėtas Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pirmojo protokolo 1 str., teisinio taikymo prasmės pakeitimas Lietuvos Respublikoje (t.y. EŽTK teisinių normų „pritaikymas” lietuviškų žemės grobstytojų poreikiams).
Pirmo dokumento tekstas:
Lietuvos Respublikos Seimui 2001-10 19
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ATITIKIMO ES TEISĘ
Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą pažymime, kad 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 str. nekalba apie nuosavybės teisių atkūrimą, o įtvirtina kiekvieno fizinio ir juridinio asmens teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Todėl pateikto projekto nuostatų atžvilgiu minėtos Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio reikalavimai nėra taikomi. Pažymime, kad Europos žmogaus teisių teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnis neapima nuosavybės teisių atstatymo (restitucijos) klausimų. Europos žmogaus teisių teismas Brežny byloje prieš Slovakiją (1996) pabrėžė, kad turto nusavinimas yra vienkartinis aktas, kuris nesukuria besitęsiančios situacijos, todėl pareiškėjų nuosavybės teisės praėjus daugeliui metų po nusavinimo nebeegzistuoja. Toks pat sprendimas buvo padarytas ir Mayer and others prieš Vokietiją byloje.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 4 dalyje yra vardijami objektai, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos Respublikai, o tarp šių objektų yra minimi ir valstybinės reikšmės parkai, miškai ir kt.
Generalinis direktorius Vilenas Vadapalas
D. Jočienė, 64 90 37
2001-10-19 Europos Teisės Departamento Išvados IXP-1062 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikimo ES teisę” originalus tekstas buvo paskelbtas LR Seimo tinklapyje.
Antro dokumento tekstas:
Lietuvos Respublikos Seimui
2001-11 13
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJI TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO 12, 13 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ISTATYMO PROJEKTO ATITIKIMO ES TEISĘ
Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į, išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12,13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą pažymime, kad 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 str. nuostatos neapima nuosavybės teisių atkūrimo klausimų, o įtvirtina kiekvieno fizinio ir juridinio asmens teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Todėl pateikto projekto nuostatų atžvilgiu 1 Protokolo 1 straipsnio reikalavimai nėra taikomi. Pažymime, kad Europos žmogaus teisių teismas savo praktikoje yra pabrėžęs, kad minėto Protokolo 1 straipsnis neapima nuosavybės teisių atstatymo (restitucijos) klausimų. Europos žmogaus teisių teismas Brežny byloje prieš Slovakiją (1996) pabrėžė, kad turto nusavinimas yra vienkartinis aktas, kuris nesukuria besitęsiančios situacijos, todėl pareiškėjų nuosavybės teisės praėjus daugeliui metų po nusavinimo nebeegzistuoja. Toks pat sprendimas buvo padarytas ir Mayer and others prieš Vokietiją byloje.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 4 dalyje yra vardijami objektai, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso tik Lietuvos Respublikai, o tarp šių objektų yra minimi ir valstybinės reikšmės parkai, miškai ir kt.
Generalinio direktoriaus pavaduotoja Marija Anciuvienė
D.Jočienė, 64 90 37
Lietuviškas 2001-11-13 Europos Teisės Departamento Išvados IXP-1140 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12, 13 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto atitikimo ES teisę” originalus tekstas buvo paskelbtas LR Seimo tinklapyje.
Lietuviškai apie tai išsamiau skaitykite mano straipsnio: „Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje” II dalyje.
Vertimą į anglų kalbą skaitykite: http://www.hotcommentary.com/index.php?id=1306
