Pornografija, smurtas ir žiniasklaida
Leidėjo leidžiamas rašytas maras štai
Visam pasaulyje pasklinda kaip nuodai.
K. Donelaitis „Tamsybių Dievas”
Kultūros ir pilietinių iniciatyvų fondas „Naujoji banga” praėjusio pavasario pabaigoje surengė forumą „Žiniasklaida ir pilietinė Lietuvos visuomenė”. Šio susitikimo organizatorius – dailininkas, žurnalistas bei „Naujosios bangos” įkūrėjas Vaidotas Žukas. Forume taip pat dalyvavo Baltijos institutas, gausių šeimų bendrija „Šeimyna”, Lietuvos verslininkų darbdavių konfederacija, Lietuvos moterų lyga bei kitos, žinomos Lietuvoje organizacijos. Forumo tikslas – atkreipti Vyriausybės bei visuomenės dėmesį į tai, jog per žiniasklaidą vis labiau plinta pornografija bei smurtas.
„Dauguma įtakingos žiniasklaidos pateko į negausaus, bet morališkai ir kultūriškai pažeisto, etiškai nepatikimo elito rankas,” – sakė Vaidotas Žukas, nurodydamas, jog žiniasklaidos vadovai, siekdami komercinių tikslų, apeliuoja į mažiausiai mąstantį vartotoją. „Niekur pasaulyje bendruose dienraščiuose nebūna tokių erotinių nuotraukų ir straipsnių kaip savaitgalio ‘Lietuvos ryte' ar ‘Respublikoje'”, – tvirtino V. Žukas.
Svarbiausias dalykas, dėl kurio subruzdo visuomenė, – apsaugoti nuo panašaus pobūdžio vaizdų bei literatūros mūsų vaikus. Gal sulauksime laikų, kai kiekvienas dienraštis, publikuojantis netinkančią vaikams skaityti literatūrą, bus paženklintas užrašu: „Atsargiai! Erotiškas! Laikykite vaikams nepasiekiamoje vietoje”. Bet kol tai įvyks, su naujausiu laikraščiu gausime naują meilės pamoką kiekvieną savaitgalį. „Ar ne pernelyg noriai dauguma laikraščių imasi vaikų seksualinio švietėjo vaidmens? – susirūpinęs klausė rašytojas Vytautas Rubavičius, išsakydamas forume Lietuvos intelektualų poziciją. – Lytinis auklėjimas tapo sargio švente. Suaugusiųjų kultūra primetama vaikams. Taip palaipsniui jie pratinami tapti suaugusiųjų partneriais”. Šiuos rašytojo žodžius patvirtina laikraščiai. Štai tokia paantrašte publikuotas šeštadieninis „Respublikos” priedas „Julius”: „Sekso klubai, kuriuose renkasi… vaikai. Žaisdami gydytojus, slauges, jie patiria pirmąjį orgazmą” (ištrauka iš T. Langfeldo knygos „Seksologija”). Tame pačiame laikraštyje, tik puslapį ar du pervertus – „Respublikos” priedas vaikams „Tukas”. Kas gali garantuoti, jog vaikas atsivers būtent jam skirtą puslapį?
„Žiniasklaidos neatsakingumas kelia pavojų vaiko sielai”, – forumo metu išreiškė savo susirūpinimą ir Seimo narys Arimantas Raškinis. Paberžės Verdenės mokyklos mokytoja Marija Mažeikienė netgi pareikalavo, jog valstybė griežčiau kovotų prieš jaunimo tvirkinimą. Ji pastebėjo, jog auklėjamoji žiniasklaidos galia yra milžiniška. Todėl dažnai nemažos mokytojų pastangos dėl vieno leidėjų godumo padiktuoto straipsnio nueina niekais.
„Nereikia abejoti, jog ir žiniasklaidos priemonių savininkas yra tos pačios visuomenės narys: jis taip pat nesuinteresuotas, kad ta visuomenė būtų sugriauta”, – informavimo priemonių savininkų adresu po gausios kritikos pasakė „Akistatos” redaktoriaus pavaduotojas Saulius Keturakis. Visi trokšta gero, bet bloga prilimpa. Ne per seniausiai užsienyje darytais tyrimais, kurie buvo atlikti specialiais aparatais, fiksuojančiais skaitytojo žvilgsnio kelią laikraščio puslapiais, nustatyta, kur jo akys apsistoja pirmiausiai, ilgiausiai ir pan. Pornografinė ir smurtinė literatūra čia pirmauja. „Skaitytojo smalsumas – begalinis”, – teigė ir S. Keturakis, pasiremdamas kriminalinėmis temomis leidžiamo laikraščio patirtimi. Kad periodinis leidinys būtų perkamas bei skaitomas ir leidėjas gautų pelno, skaitytojui pribarstoma įvairiausio masalo: ypač tam tinka pigus, iš įvairiausių užsienio bulvarinių laikraščių verčiamas bei dauginamas skaitalas, kuris dažnai pas mus publikuojamas net be autoriaus ir vertėjo pavardės. Mūsų didieji dienraščiai vis labiau tolsta nuo žmonių kasdieninių rūpesčių, vis mažiau berašoma skurdo ir skurdinimo klausimais, mažėja jų socialinis jautrumas silpniesiems, bedaliams, užtat klestėte klesti savaitgalių pramoginiai skaitiniai.
Iki šiol veikęs Visuomenės informavimo įstatymas numatė, kad erotinių bei smurtinių leidinių platinimo tvarką nustato Vyriausybė, o priskyrimą pornografinio, erotinio ir smurtinio pobūdžio informavimo priemonių kategorijai nustato Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Šios komisijos darbas buvo forumo metu labai kritikuojamas. „Esu daug kalbėjęs, net šaipęsis iš šios komisijos darbo kriterijų, kurie artimesni absurdo dramaturgijos žanrui, o ne demokratiškos, atsakomybę jaučiančios visuomenės savivaldai”, – sakė V. Žukas. Forume buvo išsakyta nuogąstavimų, jog komisija, į kurią įeina ir leidėjai, gina tik savo pačių interesus. Todėl buvo pareikalauta sudaryti naują ir nešališką komisiją iš įvairesnių visuomenės atstovų – mokytojų, psichologų, gydytojų, kuri kontroliuotų smurtinės bei pornografinės literatūros ir filmų platinimą.
Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos vadovas Laimonas Tapinas įsitikinęs, jog mūsų žiniasklaida nėra jau tokia bloga. Per dvejus metus komisija peržiūrėjo net 701 filmą, iš kurių 401 filmas buvo pripažintas pornografiniu, didelė dalis – erotiniais, tik 105 – tinkamais rodyti be apribojimų. Filmai su erotikos ir smurto elementais rodomi tik nuo 23 valandos, taip pat jie indeksuojami raidėmis. Tačiau tiesa ir tai, jog net 25 procentai 11-14 metų vaikų ir šiuo paros metu žiūri TV. Bet tai jau tėvų rūpestis. Laimonas Tapinas įsitikinęs, jog kovojant prieš pornografiją ir smurtą žiniasklaidai griežtais draudimais nepadarysi didesnio poveikio: uždraudus šio pobūdžio filmus ar literatūrą, suklestės pogrindiniai leidiniai. O su jais kovoti daug sunkiau. Todėl čia daug lemia ir pačių žmonių sąmoningumas: svarbu, jog patys žmonės nepirktų ir neskaitytų šios rūšies leidinių, nežiūrėtų filmų. Juk išnyko kažkada tokie Lietuvoje populiarūs laikraštėliai kaip „Emanuelis”, „20 centų” ar „Jonukas ir Onutė”. Be to, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos darbas grindžiamas kitų demokratinių Vakarų Europos šalių patirtimi. Turima žodžio laisve Lietuva garsi tarp kitų Rytų Europos šalių. „Mums pavydi daugelis Europos šalių”, – sakė Laimonas Tapinas, ne vienus metus paskyręs nepriklausomos nuo valdžios aparato žiniasklaidos principų, grindžiamų šalies įstatymais, kūrimu. „Kai kurie valdžios žmonės mano, jog minėtoji etikos komisija turėtų atlikti prokuratūros, policijos ir teismo funkcijas. Tačiau jos paskirtis – ne bausti, o susitarti, įtikinti, jog būtina laikytis Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso reikalavimų”, – sakė L. Tapinas.
Birželio 5-ąją Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis įregistravo Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kuria siūloma, jog „už erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidinius, kino ir vaizdo filmus, radijo ir televizijos programas atsakinga speciali ekspertų institucija, Vyriausybės nustatyta tvarka sudaryta iš pedagogų, psichologų, gydytojų, žurnalistų bei leidėjų ir veikianti prie Vyriausybės”. Pati Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija kelis kartus buvo kreipusis į Seimą, prašydama atpalaiduoti nuo smurto ir pornografijos ekspertizių, kurios, beje, neturi nieko bendro su žurnalistų etika. „Galite įsivaizduoti, kaip kentėjo mūsų nervų sistema”, – sakė L. Tapinas, kuriam drauge su kitais komisijos nariais per keletą metų teko peržiūrėti kone tūkstantį šios rūšies filmų. Iš ministerijų deleguotų įvairių sričių specialistų nauja ir kompetentinga komisija, reikia tikėtis, dirbs veiksmingiau.
Gegužės mėnesio pabaigoje „Naujosios bangos” iškeltą iniciatyvą palaikė ir Lietuvos PEN centras: „Lietuvos PEN centras visada gynė žodžio laisvę ir visada už ją pasisakys, netoleruodamas politinės cenzūros, tačiau jis negali tylėti, kai žodžio laisve neatsakingai piktnaudžiaujama, kai visuomenės informavimo priemonės propaguoja smurtą, žiaurumą ir begalinį cinizmą”. O netrukus ir Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba pareiškė susirūpinimą dėl minėtų netoleruotinų dalykų.
