Saiko/Mato/Mieros paieškos – svarbiausias Mūsų epochos uždavinys
Tiesa – tai ne tik Žinios, bet ir veiksmas, kelias, vedantis į vienokius ar kitokius rezultatus, didinantis ar mažinantis Gėrį ir blogį, Žmonių sielvartą ar džiaugsmą. Gyvenimo Tiesa randama tūkstantmete Tautos patirtimi. Tačiau greitos Gyvenimo permainos techniškai išsivysčiusioje civilizacijoje paklaidina kelius į Tiesą, padarydamos ją netvirta, kaip ant pernelyg jautrių svarstyklių, kurioms neduodama nusistovėti. Gali praeiti daug laiko, kol šios svarstyklės nusistovės. Ir reikia būti užtikrintiems, kad anksčiau ar vėliau tai nutiks. Rasti Tiesą, bendrą daugumai, istorijos bėgyje tiksliųjų mokslų pagalba nepavyko, nes nebuvo nustatyti kriterijai jos apibūdinimui. Tie kriterijai, kitaip tariant Saikas/Matas/Miera, tapdavo tam tikrais visuomenės vystymosi periodais svarbesniais už pačią Tiesą. Šitai žinojo jau prieš keletą tūkstantmečių senovės Eladoje, Indijoje, Kinijoje..
Miera ir Tiesa. Miera – moralinis Tiesos nustatymo kriterijus, mažiausiai bent jau džiaugsmo ir sielvarto balansas. Jei vienas žymiausių visų laikų mokslininkas Einšteinas tarp mokslinės Tiesos nustatymo kriterijų mini jos atitikimą faktams ir Grožę, tai XXa. tarybinis mokslininkas ir mąstytojas Jefremovas prideda dar vieną: teorijos etiškumą, jos tarnavimą Žmonėms. Dar matematikas Puankarė teigė, kad „bet kurio fizikinio reiškinio galimų mokslinių paaiškinimų skaičius yra begalinis. Tad rinktis reikia tik tuos, kurie ves tiesioginiu, nors ir mažu, žingsniu link Žmonių Laimės ir Sveikatos. Tik tai ir nieko daugiau. Šiuo požiūriu, Tiesa tai mokslinė Tiesa + slypintis jame Gėris. Teisę egzistuoti turi tik tokia Tiesa. Ta „Tiesa“, kuri neša blogį, turi būti atmesta.“
Kad rasti kelią iš kasdienio Gyvenimo žemumų, visų pirma reikalinga Miera, o ne Tikėjimas. Taip, Žmonėms kylant aukštyn iš šių ūkų, begalės kliūčių įveikimui reikalingas Tikėjimas. Bet kodėl gi ne Tikėjimas, o Miera svarbiau? Nes visuomet yra mažiausiai du Tikėjimai. Ir jei jie susidurs, bus eilinė prapultis į dar žemesnius to pačio inferno (pragaro) lygmenis.
Pagrindinis Mūsų epochos uždavinys – Mieros paieškos, t.y. dviejų „Tiesų“ privedimas iki Vienybės, tokios Vienybės, kuri būtų priimtina daugumai. Bet kol „Miera“ nerasta, būtina atminti, kad „visų formų karalienė pasirodo kiekvienam vis kitame rūbe.“ Ir kad bendros Tiesos paieškos galimos, netgi jei diskusijos dalyviai turi išankstinius visiškai priešingus įsitikinimus ir, regis, netgi nesuderinamus iš principo.
Grožė kaip priešingybių Darna. „Grožė – tai aukščiausias tikslingumo laiptelis, prieštaringų elementų darnios atitikties ir suderinamumo bet kokioje sąrangoje laiptelis, bet kuriame dalyke, bet kokiame organizme.
Grožės supratimą negalima niekaip kitaip sau įsivaizduoti, kaip tik kažkas instinktyvaus. Kiekviena graži linija, forma, suderinamumas – tai tikslingas sprendimas, išdirbtas Gamtos per milijonus metų natūralios atrankos ar atrasta Žmogaus jo ieškojimuose kažko nuostabaus, t.y. labiausiai teisingo duotajam dalykui. Grožė ir esti tas chaosą išlyginantis dėsningumas, tai teisinga linija priešybių kovoje ir Vienybėje, tas pats viduriukas tarp dviejų bet kokio reiškinio pusių, bet kurio dalyko. Senovės helenai tai vadino „ariston“, t.y. geriausiu, šio Žodžio sinonimu laikydami Mierą, tiksliau Saiko jausmą. Ši Miera yra kažkas itin plonytis lyg skustuvo ašmenys, todėl, kad rasti ją, įgyvendinti, laikytis jos neretai taip pat sunku, kaip praeiti per skustuvo ašmenis, kurių beveik nesimato dėl jų ypatingo aštrumo.
Taigi, Miera (ariston) yra Gamtos pažinimo, etikos ir estetikos pagrindas. Saiko/Mieros laikymasis – tai, kas ateina į pamainą Tikėjimui, religijai. Miera – dar aukštesnė kategorija nei Tiesa. Tai Tiesa-Darna, tai Gėrio-Grožės-Tiesos Vienybė. Saikas/Matas/Miera – reiškia „vidurio kelią“, kelią skustuvo ašmenimis, pavojingą, siaurą praėjimą tarp Scilės ir Charibdės, tarp dviejų „Tiesų“, kertinių Gyvenimo problemų dviejų sprendimų variantų pusiausvyrą. Miera – tai ne šiaip Vienybė, tai priešingybių Darna ir todėl būtent Saikas/Miera esti Grožės pagrindas.
Šaltinis: raimundasbakutis.blogspot.lt
