Lietuva

Sostinė: Vilnius
Santvarka: respublika
Gyventojų skaičius: 3,6 mln.
Plotas: 65 200 km2
Valstybinė kalba: lietuvių
ES narė nuo : 2004 m.
Valiuta: Lietuvos litas

Lietuva daug kuo skiriasi nuo savo Baltijos kaimynių. Visų pirma jos gyventojų daugumą sudaro lietuviai, o Latvijoje ir Estijoje daug rusų. Antra, šalies gyvenimas sutelktas krašto gilumoje, toliau nuo jūros. Trečia, Lietuvoje derlingos žemės, todėl čia gyvybiškai svarbus žemės ūkis.

Lietuviai itin brangina savo istorinį paveldą: dainas, šokius ir tautodailę. Puoselėdami liaudies tradicijas, jie išlaikė tautinį savitumą rusų okupacijos metais. Lietuvoje kasmet vyksta folkloro šventės.

Lietuvos auksas – gintaras – sustingę medžių sakai, išlikę visokio dydžio ir formos gabalais. Per 90 proc. pasaulio gintaro ateina nuo Lietuvos krantų, jį čia užpustė smėlis prieš 50 mln. metų. Gintaro esti rudo ir nepermatomo, bet labiausiai mėgstamas geltonas. Jame pasitaiko vabzdžių ar augalų liekanų.

Lietuvos sostinė Vilnius – tautos širdis – šalies ekonominio, kultūrinio, politinio gyvenimo centras, finansų sostinė.

Vilniaus apskrityje – geografinis Europos centras, senoji Lietuvos sostinė gražieji Trakai, legendinė sostinė Kernavė. Čia kertasi svarbūs Rytų bei Vakarų ekonominiai ir politiniai interesai. Geriausi teatrai, orkestrai, turtingiausios bibliotekos, linksmiausios šventės – taip pat Vilniuje, jo priemiesčiuose ir gretimuose rajonuose.

Klaipėdos apskrityje – neužšąlantis jūrų uostas, švariausi jūros paplūdimiai, poilsio namų ir gydyklų kompleksai, didžiausias gėlo vandens baseinas, unikalūs Nemuno deltos, Kuršių nerijos kraštovaizdžiai, užliejamosios pievos, miškai, našūs žemdirbystės plotai.

Gražių kraštovaizdžių supamas sparčiai plėtojasi apskrities bei rajono centras Utena. Čia yra svarbiausios Šiaurės rytų Lietuvos maisto, lengvosios pramonės bei statybos įmonės. Vargu ar yra šalyje bent vienas vyras, neragavęs Utenos alaus, ar moteris, abejinga Utenos trikotažininkų gaminiams.

Utenoje gerai suplanuotas automobilių kelių tinklas, geležinkelio atšaka, kuri jungiasi su tarptautinės reikšmės geležinkeliu, sudaro palankias sąlygas įmonėms augti. Per 200 vandens švarumu garsėjančių ežerų, daugybė poilsiaviečių, poilsiui tinkami dideli miškų masyvai įgalina plėtoti pažintinį, poilsinį bei kaimo turizmą.

Šiaulių rajonas garsus unikaliu kryžių kalnu. Čia galima pamatyti daugiau kryžių, nei bet kurioje kitoje pasaulio vietoje.

Lietuvą garsina krepšininkai Arvydas Sabonis ir Šarūnas Marčiulionis. “Žalgiris” – 1999 m. “Eurolygos” čempionas.

Garsios Lietuvos istorinės asmenybės:

Mindaugas (žuvo 1263 m. rudenį). Pirmasis žinomas Lietuvos valdovas (1238–1263). Krikštijosi, iš popiežiaus gavo karaliaus karūną ir 10-čiai metų įtraukė Lietuvos Karalystę į katalikiškosios Europos politinę sistemą. Sustiprino karaliaus (didžiojo kunigaikščio) valdžią.

Gediminas (mirė 1341 m.). Lietuvos didysis kunigaikštis (1316–1341). Išplėtė Lietuvos teritoriją ir įtakos zoną Rusios žemėse. Įtvirtino Vilnių kaip Lietuvos sostinę. Plėtojo diplomatinius santykius su Vakarų Europa, sudarė sąjungą su Lenkija, Novgorodo žeme ir Tverės kunigaikštyste.

Vytautas (apie 1350 – 1430 m. Trakuose). Lietuvos didysis kunigaikštis (1392–1430). Įtvirtino Lietuvos savarankiškumą sąjungoje su Lenkija. Sueuropino Lietuvos valstybę bei visuomenę, sustiprino didžiojo kunigaikščio valdžią. 1410 m. Žalgirio mūšyje pasiekė lemiamą pergalę prieš kryžiuočius. Išplėtojo parapinių bažnyčių tinklą, įkūrė Žemaičių vyskupiją.

Martynas Mažvydas (apie 1510 m. – 1563 m. Ragainėje). Parengė ir 1547 m. išleido pirmąją lietuvišką knygą “Katekizmusa prasti žadei”. Vėliau parengė keturias reformatų religines knygas, iš kurių “Giesmės krikščioniškos” (1566–1570 m., 2 dalys) darė didelį poveikį vėlesnių protestantų giesmynų sudarytojams.
Kristijonas Donelaitis (1714 – 1780 m., dab. Kaliningrado sr.). Pasaulietinės lietuvių poezijos pradininkas. Svarbiausias kūrinys – poema “Metai”, parašyta XVIII a. septintame dešimtmetyje, Liudviko Rėzos pirmą kartą išleista 1818 m. Parašyta toniniu hegzametru, vaizdinga liaudies kalba. “Metai” išversti į daugelį kalbų (vokiečių, rusų, latvių, baltarusių, lenkų, čekų, vengrų, anglų ir kt.). Pasakėčios “Lapės ir gandro česnis”, “Vilks provininks”,”Ąžuols gyrpelnys” – pirmieji originalūs šio žanro kūriniai lietuvių literatūroje.

Vincas Kudirka (1858 m. gruodžio 31 d. Paežeriuose – 1899 m. lapkričio 16 d. Naumiestyje). Vienas iš lietuvių tautinio sąjūdžio ideologų, Lietuvos himno (Tautiškos giesmės) autorius. 1889–1905 m. suorganizavo “Varpo”, nelegalaus laikraščio lietuvių kalba, leidimą.

Parengta pagal:
Europa – mūsų žemynas.- K.,2002
Mes! Mes ir ES? Mes ir Europos Sąjunga! / A. Paleckis. A. Ikamas .- V., 2002