Didysis Sfinksas
Didysis Sfinksas, žiūrintis į tekančią saulę – tai padaras turintis liūto kūną ir faraono arba dievo galvą. Liūto kūnas simbolizuoja jėgą, o faraono arba dievo galva – išmintį. Senovėje jis buvo spalvotas, spalvos pėdsakus galima įžiūrėti prie ausies. Sfinksas buvo statomas ne iš atskirų akmens blokų kaip piramidės, o išraižytas iš vieno ištiso kalkakmeniu. Su Khafre piramide jį jungia požeminis tunelis.
Milžinas yra 45 metrų ilgio, letenos siekia 15 metrų, pėdų plotis keturi metrai, galva dešimties metrų dydžio, vien nosis vienas metras!
Jeigu kartais kiltų klausimas „kodėl jo nosis tokia keista?” atsakymas paprastas – XVa. arabai nudaužė sfinksui nosį, greičiausiai todėl, kad islamas draudė dievų atvaizdus.
Populiariausia teorija šiandien teigia, kad Sfinksas pastatytas 4-osios dinastijos faraono Khafre (Khufu, arba kitaip Cheopso sūnaus). Ant jo galvos rasti karališki ženklai, žymintys priklausomybę faraonams, todėl manoma, kad jo veidas vaizduoja faraoną Khafre jeigu taip yra, tada mes matome seniausią didelio mąsto karališkąjį portretą. Be to Sfinksas stovi vienoje eilėje su faraono Khafre’io piramide ir yra svarbi sudėtinė faraono laidojamojo komplekso dalis.
Liūtų statulos dažnai saugo įėjimus į egiptiečių šventoves. Greičiausiai jo paskirtis buvo saugoti piramidę. Yra teorijų, teigiančių, jog sfinksas pastatytas daug anksčiau už piramides.
Tarp sfinkso letenų stovi „Sapnų stela”, kurioje įrašytas pasakojimas apie 18-osios dinastijos atstovą Tutmozį IV, kuris užsnūdo prie sfinkso, iki kaklo užnešto smėliu. Sapne Sfinksas sakęs Tutmoziui, jei šis išslaisvins Sfinksą nuo smėlio gniaužtų, jis tapsiąs Egipto karaliumi.
Sfinksą, kaip ir kai kurias šventyklas Egipte (pvz. Abu Simbela), ne kartą buvo užpustęs smėlis, visiškai pasislėpęs smėlyje išbuvo nuo Viduramžių iki XIXa. pradžios, tada pradėtas atkasinėti.
Galutinai atkastas 1920m. ir sutvirtintas cementu. 1980m. porai akmenų nukritus nuo užpakalinės letenos, buvo pridėta daugiau cemento ir akmenų, kas praplatino liūto kūną. Dabartiniam Sfinksui atlikta „plastinė operacija”, restauruotas veidas, pagaminta nauja barzda (originalas saugomas Anglijoje).
Sfinksas šiandien
Ir dabar Sfinksas dar ne pačioje geriausioje būklėje. Daug ką sugadino atkasimas (buvo kasama labai neatsargiai), daug amžius. Tam tikros akmens vietos yra minkštesnės už kitas ir neatsparios erozijai. Kaip sako Gizos vietovės tyrinėjimų direktorius Zhinaj Hawass „Sfinksas serga vėžiu, kuris jį valgo iš vidaus, bet mes jį pagydysim”
Pirminis radiolokacinis zondavimas, atrado anomalinės kilmės tuštumas po Sfinksu, panašu, kad jos susietos vienu siauru tuneliu. Japonai, tyrinėję Cheopso piramidę, nustatė, kad po sfinksu yra metalo plokštė, dengianti įėjimą į požemį.Pagal zondavimus ir pasitelkus šiuolaikinę techniką padaryti brėžiniai kaip turėtų atrodyti „šventykla” po Sfinksu. Paveiksle kairėje yra Khafre’io piramidei skirta šventykla, o dešinėje šventykla po sfinksų. Daugiau tokiu modelių galite rasti The Giza Plateu Mapping Project svetainėje jeigu norite tiesiog pažiūrėti modelius galite spausti čia
Tai ne vienintelis išskaptuotas sfinksas pasaulyje. Yra daugelis kitų , turinčių faraonų galvas, kaip ir vienas su karalienės galva. Mažesnio dydžio sfinksų galima rasti Memfyje, Luxore, Karnake puikuojasi ištisa sfinksų alėja. O dar yra sfinksas Marse.. galbūt.
