R.Pakso skrydis aplink pasaulį (9)

2006 m. birželio 21 d.

Ore – stichijos šėlsmas, žemėje – biurokratijos cunamiai

Vakar Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas patyrė realią Pietų Amerikos aviacijos biurokratijos galią. Jie buvo priversti sugrįžti į aerodromą, iš kurio neseniai buvo pakilę.

Audringais orais laimingai kirtę Žemės pusiaują ir pasiekę Ekvadoro miestą Mantą, labiausiai šioje maršruto dalyje į Pietus nutolusį tašką, lakūnai nusprendė atsisakyti poilsio ir skristi į Kosta Riko sostinę San Chose. Tokį sprendimą paskatino tai, kad dėl prastų meteorologinių sąlygų šeštadienį neskridę pilotai viena diena atsilieka nuo išankstinio grafiko.

Kita vertus, Ekvadoro aviacijos žemės tarnybų žmonės aplink pasaulį skrendančiai įgulai buvo nepalyginamai draugiškesni negu jų kolegos Panamoje, todėl pavyko gana greitai pasirengti kitam skridimo etapui į Kosta Riką.

Tačiau vėliau, kai priešinga, negu iki šiol, šiaurės vakarų kryptimi dabar jau skridęs SM–2000 pasiekė horizontalaus skrydžio aukštį, lakūnų laukė nemaloni staigmena – dėl kažkur užstrigusio leidimo skrydžių valdymo tarnyba nurodė pilotams sugrįžti į Mantos aerodromą.

Lakūnai telefonu sakė neabejoją, jog iki ryto ši problema bus išspręsta, tačiau gaila prarasto laiko.

Paklaustas, koks jausmas apima skrendant virš pusiaujo, Rolandas Paksas pajuokavo, girdi, ant Žemės paviršiaus jis nenupaišytas, be to, tuo metu skridę debesyse. Užtat navigacinės sistemos GNS ekrane pusiaujas matyti, ir lakūnai tą vaizdą nufotografavo.

Technika, be sugedusio autopiloto, veikia gerai ir nekelia pilotams didesnių rūpesčių. Prasčiau, kad neretai tenka skristi lietaus debesyse, o pilotų kabina, kaip lakūnams teko patirti, nėra labai sandari. Tad marškiniai sykiais sudrėksta ir ne nuo prakaito.

Vis dėlto didžiausią įspūdį Rolandui Paksui, kaip atrodo, paliko ankstesnis skridimo etapas į Panamą, kai radijo lokatoriaus ekrane tarsi žarijos ištisai švytėjo audrų židinius ženklinančios atžymos. Jie leidosi į aerodromą, iš kurio tuo metu dėl audrų nekilo joks lėktuvas, ir tik po to, kai nedidelis SM–2000 nuriedėjo tūpimo taku, oro uoste atgijo gyvenimas ir ėmė kilti lėktuvai.

Jeigu neiškils kokių nors nenumatytų kliūčių ir bus pakenčiamos oro sąlygos, Rolandas Paksas ir Vladimiras Makagonovas šiandien tikriausiai neapsiribos 1400 kilometrų atkarpa iki Kosta Riko ir kils dar sykį. Nauja, irgi 1400 km atkarpa drieksis virš Nikaragvos, Salvadoro ir Gvatemalos iki Meksikos miesto Oaksaca.

Plačiau apie skrydį skaitykite www.tvarka.lt