Logistikos seminaras Helsinkyje sudomina vis daugiau dalyvių

Logistikos klausimai, plaukiant iš Helsinkio į Stokholmą

Suomijos sostinėje Helsinkyje vykstantys logistikos seminarai turi ilgametę patirtį ir nemažai nuolatinių lankytojų.
Kaip teigia organizatoriai, 1985 metais logistikos klausimus gvildeno tik šimtas žmonių. Kasmet jų skaičius vis didėjo.

Į aštuonioliktąjį logistikos seminarą, vykusį 2003 sausio 28 – vasario 2 dienomis, atvyko 841 dalyvis iš Suomijos, Švedijos, Rusijos, Estijos, Latvijos. Lietuvai atstovavo tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA.

Pirmoji seminaro dalis, pavadinta “Vizijos ir naujovės”, vyko “Finlandia Hall” rūmuose.

Vėliau veiksmas persikėlė į “Silja Line” kompanijos kruizinį keltą “Silja Symphony”. Čia, keltui plaukiant iš Helsinkio į Švedijos sostinę Stokholmą ir atgal, jaukioje ir draugiškoje aplinkoje vyko personalinių verslo kontaktų ir pasidalinimo patirtimi forumai.

“Šio seminaro tikslas – sukviesti logistikos pasaulio žmones betarpiškam bendravimui. Mes siekiame, jog susitikę verslininkai susipažintų, atnaujintų senus ryšius ir maloniai praleistų laiką”, – sakė renginio organizatorės, kompanijos “ELC Finland” vadovas Mikas Hapanenas (Mikko Haapanen).

Rusijos rinkai pakenkė žiniasklaida

Seminaro organizatoriai puikiai pademonstravo, kad tokiame rimtame renginyje laiką galima leisti dalykiškai ir maloniai. Pranešimai buvo neilgi, žaismingi, nestokojantys emocijų ir sveiko humoro. Nemažą susidomėjimą sukėlė BBH (Baltic Beverages Holding) vykdančiojo direktoriaus Christiano Ramo Šmito ( Christian Ramm Schmidt) pranešimas “Viliojanti Rusijos galimybė Vakarų kompanijoms”.

Jis pastebėjo, kad dideles ir viliojančias galimybes turinti Rusijos rinka yra dar labai menkai panaudojama. Suomijos investicijos Rusijoje sudaro tik apie 2 proc. Anot pranešėjo, tam labai pakenkė žiniasklaida, 1998 metais pasėjusi Rusijos finansinės krizės baimę, kuri smarkiai sustabdė Suomijos investicijas Rusijoje. Tačiau tie, kurie nepabūgo sudėtingos situacijos ir pradėjo Rusijoje verslą, nenusivylė.

Kaip suomiai daro verslą Rusijoje

Anot Ch.R.Šmito, tam, kad susilauktum sėkmės Rusijos rinkoje, nebūtina būti didele įmone. Tiesiog ten reikia būti laiku. Reikia žinoti apie padėtį šalyje. Išanalizuoti bendrą nuotaikų foną, detaliai žinoti savo partnerio nuotaikas ir suvokti, kaip kokiu atveju elgtis. Reikia nepagailėti sumokėti už informaciją.

Klestinčios kompanijos vadovas atvirai dalinosi patirtimi, kaip jiems pavyko užkariauti Rusijos gėrimų rinką, atėjus į ją tuoj po TSRS žlugimo.

Jis mano, jog kompanija išvengė tradicinių klaidų, kurias dažnai daro vakariečiai, manydami, kad rusai nieko nemoka. Dažnai geriems Vakarų specialistams, puikiai mokantiems rusų kalbą, nepavyksta pasiekti tikslo, nes jie nesuvokia, kad Rusijoje viskas vyksta asmeninių santykių ir pažinčių dėka. Rusai skuba gauti patikimą socialinį aprūpinimą, užsitikrinti gerą pensiją.

Į Rusijos rinką po TSRS žlugimo atėjusios nedidelės įmonės vadovai patenkino šį poreikį.

“Mūsų strategija buvo supirkti esamas alaus daryklas, tačiau palikti joms vadovauti vietinius specialistus ir juos mokyti,- sako Ch.R.Šmitas. – Mes taip pat pasirūpinome, kad tose įmonėse jie turėtų akcijų. Rusijoje mažai kas žino, kas yra rinkodara, to jie negavo kartu su motinos pienu, tačiau rusai turi tokių savybių, kurios gali nuversti kalnus”.

Tokiomis savybėmis Ch.R.Šmitas vadina rusų nacionalinį pasididžiavimą, “plačios rusiškos sielos” faktorių, kolektyviškumą, šeimyniškumą, padedančius puikiai dirbti ir džiaugtis savo laimėjimais.

Anot kompanijos, Rusijoje turinčios dešimt alaus daryklų, vadovo, reikia gerbti šias savybes ir prie jų prisitaikyti. Jei tavo partnerio šeimoje vestuvės, turi jose dalyvauti, jei rengiama iškyla į gamtą, vykti kartu su kolektyvu. Turi tapti ten savas ir tuomet tau seksis.

Daugelis sako, kad Rusijoje neįmanoma pasiekti pelno. Ch.R.Šmitas paneigė šią nuomonę. Jis tvirtina, kad nors Rusijoje niekas neveikia taip, kaip reikiant, bet viskas puikiai pavyksta, o Vakaruose viskas veikia, bet toli gražu ne viskas pavyksta.

Savo pranešimą su meile Rusijai jis baigė poeto žodžiais “Umom Rosii ne izmeritj, Rosiju možno liš poveritj” (Protu Rusijos nesuprasi, ja galima tik patikėti).

Seminare minėtas ir Lietuvos vardas

Rusijos muitinės atstovė Jelena Pavlova, savo pranešime kalbėjusi apie Rusijos logistikos problemas, pabrėžė, kad šioje šalyje logistika labiau siejama su transportu ir muitine. Ji paminėjo nemažai problemų, su kuriomis tenka susidurti Rusijoje, vystant logistiką, tarp jų – žinių stoką. Pranešėja pabrėžė būtinumą kurti tarptautinius logistikos mokymo centrus.

Seminare buvo minimas ne tik Rusijos, bet ir Lietuvos vardas. “Kemira Argo Oy” logistikos direktorius Eero Hemmingas (Eero Hemming) pristatė logistikos kompanijos “Movere”, turinčios atstovybę Lietuvoje, veiklą. “Movere”, kaip logistikos integratorius, kuria logistikos grandinę žemės ūkio, statybų ir miško pramonės, jūrinių pervežimų srityje.

Seminare dalyvavo ir pranešimą apie logistikos vystymosi tendencijas Jungtinėse Amerikos Valstijose skaitė JAV logistikos valdymo tarybos (Council of Logistics Management) prezidentas Džoelas Saterlendas (Joel Sutherland).

Verslo žmonių susitikimo vieta

2003 sausio 28-vasario 2 dienomis Helsinkyje (Suomija) vykęs aštuonioliktasis tarptautinis logistikos seminaras (“18th Logistics Seminar”) pritraukė daugiau nei aštuonis šimtus dalyvių.

Į seminarą atvyko dalyviai iš Suomijos, Švedijos, Rusijos, Estijos. Lietuvai atstovavo tarptautinis verslo žurnalas JŪRA MOPE SEA.

Kalbamės su kompanijos “ELC Finland Oy” valdybos pirmininku ir seminaro organizatoriumi Miku Hapanenu (Mikko Haapanen).

– Prašome papasakoti, kokie šio seminaro tikslai?

– Svarbiausias tikslas yra tai, jog logistikos versle dirbantys žmonės kartą per metus galėtų susitikti ir betarpiškai pabendrauti. Šis seminaras – tai susitikimo vieta. Kita seminaro misijos dalis yra tai, jog mes galime daugiau kaip su aštuoniais šimtais žmonių aptarti esamą padėtį ir sužinoti ateities tendencijas, kokie “vėjai” vyraus logistikos pasaulyje.

– Į kokias rinkas orientuotas šis seminaras? Kas jus daugiau domina – Vakarų ar Rytų šalys?

– Kadangi tai jau aštuonioliktasis seminaras, mums labai svarbu, kad jis turi žinomą vardą (ženklą), todėl Skandinavijos regione yra labai populiarus. Seminaro gyvavimo pradžioje, maždaug prieš dešimt metų, iš Baltijos šalių dalyvaudavo apie šimtą penkiasdešimt verslo pasaulio atstovų. Tuo metu šioms šalims tai buvo gana naujas dalykas. Tačiau šiandien taip nebėra. Šiandien Baltijos šalys labiau orientuojasi į Rusijos rinką ir kitas šalis. Aš nežinau, kodėl taip atsitiko ir šis bendradarbiavimas nutrūko, mūsų politika nebuvo agresyvi Baltijos šalių atžvilgiu. Mes norėtume atnaujinti bendradarbiavimą ir rasti naujų partnerių šiame regione. Anksčiau mes bendradarbiavome su Lietuvos, Latvijos ir Estijos susisiekimo ministerijomis. Taip pat buvome partneriai su Rygoje vykstančia konferencija “TransBaltica”. Tačiau Rusijos, Europos Sąjungos, Skandinavijos ir Baltijos šalių rinka išlieka mūsų prioritetine veiklos sfera.

– Pastebėjau, jog šiame seminare dalyvauja daug Suomijos piliečių. Ar neketinate praplėsti savo veiklos zonų?

– Šiandien mums labai svarbi yra Rusija, tačiau mes stengiamės išsaugoti jungtinę logistikos rinką, kuri apimtų ES ir JAV.

– Vieno pranešimo metu buvo pasakojama apie tai, kaip suomiai daro verslą Rusijoje. Ar Suomijos verslas Rusijoje turi daug ateities perspektyvų? Kokie jūsų santykiai su Rusija?

– Suomija bei Švedija ir anksčiau turėjo daug reikalų Rusijos regione todėl, kad ši šalis yra labai svarbi rinkos dalis. Mes gerai pažįstame Rusijos kultūrą, o tai, mano manymu, verslo santykiuose yra labai svarbu. Bet jeigu pažvelgtume į Europos Sąjungą, ji turi sukaupusi daug žinių, patirties ir kapitalo. Tačiau Europos šalys, palyginti su Rusija, yra gana vargingos. Rusija turi naftos, mineralų ir kitų gamtinių išteklių. Štai kodėl Europos Sąjungai reikalinga Rusija, o Rusijai reikalinga Europos Sąjunga.

– Kaip, Jūsų manymu, pasikeis logistikos situacija Europos Sąjungai priėmus naująsias nares?

– Anksčiau mes turėjome daugiau nacionalinių (vietinių) logistikos tinklų, o dabar turime bendrą europinį logistikos tinklą. Todėl galime į viską pažvelgti kompleksiškai – Rusija, Baltijos šalys ir Skandinavija. O ir mes – Šiaurės Europa – turime kovoti prieš Pietų Europą, nes jie rungtyniauja dėl išteklių Europos Sąjungoje su Šiaurės Europa. Pietiečiai stengiasi gauti vis daugiau ir daugiau pinigų iš ES, todėl mes turime suvienyti Šiaurės Europą.

– Posovietinėse šalyse logistika yra naujas dalykas. Logistikos centrai čia dar tik pradeda kurtis. Mūsų darbo patirtis yra labai skirtinga. Kaip manote, ar turtingos Skandinavijos šalys galėtų rasti partnerių mūsų šalyse?

– Palyginęs kai kurias kompanijas, pavyzdžiui, jūsų šalyje, labai gerai suprantu, kad kol kas pas jus dar nėra susikūrusios šio verslo tradicijos. Jūs dar neturite tokių kompanijų, kurios logistikos paslaugas pajėgtų suteikti visiems, kiekvienam besikreipiančiam klientui. Manau jog ateityje kompanijos vis daugiau ir daugiau plėtos savo teikiamų paslaugų kokybę ir galimybes.

– Papasakokite šiek tiek apie savo ir kompanijos veiklą.

– Kompanija “ELC Finland” užsiima logistikos ir pasiūlos sistemos valdymu, rinkodara ir firminio įvaizdžio kūrimu, tinklų kūrimu, informacinių technologijų panaudojimu verslui valdyti ir kt. Nuo 1986 metų kompanija konsultuoja Rusijos, Baltijos ir NVS šalių įmones.
Aš dirbu tinklų ir strategijos kūrimo srityje. Dalyvauju kompanijos valdyboje ir esu valdybos narys daugelyje kompanijų.

– Ar turite kokių nors ryšių su praėjusiais metai Lietuvoje įsikūrusiais dviem naujais logistikos centrais?

– Kol kas dar ne. Bet aš esu kompanijos “Movere” valdybos narys. Ši kompanija Lietuvoje turi savo UAB “Movere”. Su šios kompanijos valdyba mes lankėmės Klaipėdos ir Liepojos uostuose.

– Ačiū už pokalbį.

Kalbėjosi Milda Manomaitytė