Logistika Baltijos jūros regione

Nuo pat ankstyvo ryto, dar prieš parodos „TransBaltica 2004″ atidarymą, Lietuvos parodų centre LITEXPO prasidėjo dvi dienas trukusi 5-oji tarptautinė konferencija „Logistikos ir susisiekimo paslaugų plėtra Baltijos jūros regione”, kurią organizavo LR susisiekimo ministerija, Transporto ir kelių tyrimo institutas bei Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Joje dalyvavo atstovai iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Čekijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Lietuvos. Buvo perskaityti 29 pranešimai, kuriuose apžvelgtos mūsų šalies, Baltijos regiono, ES ir NVS šalių transporto infrastruktūros plėtros tendencijos, tarptautinių transporto projektų įgyvendinimo, intermodalinio transporto plėtros galimybės ir kt.

Iš vežėjams aktualesnių pranešimų paminėtinas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko pasisakymas, skirtas logistikos paslaugų plėtros galimybėms Klaipėdos uoste. Pranešėjas pastebėjo, jog 2003 metų uosto darbo rezultatai geriausi per visą jo istoriją: perkrauta 21 mln. 200 tūkst. tonų krovinių, arba 7,4 proc. daugiau negu 2002 m. Tai pasiekta nelengvomis sąlygomis, nes pastaruoju metu Rusija stengiasi krovinių srautus nukreipti į savus uostus: prieš penketą metų šios šalies kroviniai sudarė daugiau nei pusę Klaipėdos uosto krovinių, o dabar šis skaičius sumažėjo iki 10 proc. Todėl pagrindinis dėmesys šiuo metu yra skiriamas intermodaliniams kroviniams, kuriems mažiausiai įtakos turi protekcionistinė kaimyninės šalies politika. Toliau S. Dobilinskas trumpai pristatė logistikos paslaugų plėtros galimybes Klaipėdos uoste. Pastaruoju metu ženkliai didėja konteinerių (TEU) srautas: 2003 m. buvo perkrauta 118 366 sąlyginių konteinerių, arba 165,3 proc. daugiau nei 2002-aisiais. Ateity ši tendencija tik stiprės, tai lems ES valstybėse įvedamas naujas kelių mokestis, kurio vienas iš tikslų – ženkliai sumažinti krovininio transporto srautus perkrautuose Europos keliuose. Kadangi geležinkelių transportą konteineriams vežti vežėjai išnaudoja dar labai menkai, Klaipėdos uoste dirbančioms keltų linijoms darbo turėtų padaugėti. Jau dabar naujausiais greitaeigiais keltais iš Klaipėdos į Kylio uostą galima nuvykti greičiau nei per parą. Dideles viltis skatina ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje atsirasiantis logistikos centras, iš kurio sandėlių prekes į Minską galima pristatyti gana greitai, nes šiuos miestus skiria tik 400 km. Pranešėjas apgailestavo, kad nėra populiarus vienas naujausių projektų – šaudyklinis konteinerinis traukinys „Vikingas”, kurio paslaugomis Lietuvos vežėjai menkai naudojasi. Situacija pasikeistų, jeigu jo galimybėmis pavyktų sudominti Skandinavijos ir Azijos šalių krovinių siuntėjus.

AB „Lietuvos geležinkeliai” plėtros direktoriaus Alberto Šimėno pranešimo tema – „Lietuvos geležinkelių dabartis ir perspektyvos”. Pastarąsias, pranešėjo nuomone, lemia dvi esminės aplinkybės. Pirmoji – ES transporto politikos artimiausias tikslas perkelti tiek keleivių, tiek krovinių vežimą iš autotransporto į geležinkelį. Ir antroji – neapsiriboti krovinių srautų nukreipimu vien Vakarų-Rytų kryptimi, bet plėtoti tranzitą Šiaurės-Pietų bei Šiaurės-Rytų kryptimis. AB „Lietuvos geležinkeliai” vienas iš pagrindinių uždavinių – deramai pasirengti padidėsiančiai konkurencijai šaliai tapus ES nare Bendrovė dirba pelningai, praėjusių metų apyvarta pasiekė daugiau nei 915 mln. Lt. Tai lėmė eksportą padidinęs Lietuvos ekonomikos augimas, sėkmingas „Mažeikių naftos” darbas ir padidėjęs krovinių srautas iš kaimyninės Baltarusijos.

Konferencijos dalyviai susidomėjo ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto vadybos katedros vedėjo Ramūno Palšaičio pranešimu „Logistikos centrų įtaka regiono ekonominei plėtrai”. Pranešėjo nuomone, Lietuvos narystė ES reiškia, kad tiek mūsų verslininkai, tiek stambios globalinės kompanijos galės dirbti mūsų šalyje vienodomis sąlygomis, pagal vienodas taisykles ir esant vienodoms verslo garantijoms. Pagrindiniai mūsų transporto plėtros tikslai turėtų būti tarptautinių transporto koridorių ir kombinuotųjų vežimų teikiami privalumai. Anot pranešėjo, Lietuva, globalių kompanijų akimis, nėra labai įdomi, nes turi tik 3,5 mln. gyventojų bei mažą rinką. Tam, kad būtų galima pritraukti daugiau investicijų į mūsų šalį, derėtų peržiūrėti visą verslo organizavimo sistemą ir reorganizuoti Lietuvą iš tranzitinės šalies, kurios įvaizdis visai neblogas, į logistinių paslaugų tiekėją. Tai padaryti galima tik kuriant logistinius centrus bei intermodalinio transporto sistemą. Tai užtikrintų naujų rinkų atvėrimą, didesnį patikimumą ir saugumą, be to, žemesnę transportavimo savikainą. Logistikos centro pagrindinis tikslas – užtikrinti klientams aukštą transporto ekspedicinį aptarnavimą, pagrįstą naujausiomis logistikos technologijomis, bei garantuoti maksimalų sinergetinį efektą visai logistikos grandinei. Toliau pranešėjas aptarė vietas, kuriose derėtų įkurti logistikos centrus, prioritetus suteikdamas Klaipėdai, Vilniui ir Kaunui.

Didelio dalyvių dėmesio susilaukė ir išsamus bei optimistiškas Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava” prezidento Algimanto Kondrusevičiaus pasisakymas, kurio tema – „Lietuvos kelių transportas išsiplėtusioje Europoje”. Pastarąjį rasite šio „Trasnporto pasaulio” žurnalo numeryje išspausdintą atskirai.

Įdomių pranešimų konferencijoje būta nemažai. Švedijos pašto Elektroninės komercijos ir logistikos padalinio viceprezidentas Andersas Tornstromas, papasakojęs apie siuntų rinkos plėtotę bei integracinių procesų įtaką logistikos paslaugoms, prognozavo, jog Lietuvoje, jai tapus ES nare, logistikos kompanijų klientai reikalaus vis efektyvesnių logistikos paslaugų, tad šios verslo organizavimo dalies vaidmuo netolimoje ateity labai išaugs. Šiai nuomonei pritarė ir smulkių siuntų pristatymo paslaugas teikiančios kompanijos „Baltic Logistic System Vilnius” generalinis direktorius Vytautas Kudzys. Pranešimus apie „Dvynių” projektą padarė pasirengimo ES narystei patarėjai prancūzai Bernard Chantemesse (geležinkelių sektorius) ir Ericas Hoyropas (kelių transporto sektorius). Apie Prancūzijos vežėjų darbą ES papasakojo prancūzų kompanijos „Euro Express” prekybos internetu vadybininkas Jacky Clavreuil.

Dvi dienas trukusi 5-oji tarptautinė konferencija „Logistikos ir susisiekimo paslaugų plėtra Baltijos jūros regione” baigėsi. Tikimės, kad įdomiausius joje skaitytus pranešimus parengs ir išleis atskira knyga Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto ir inžinerijos fakulteto darbuotojai.