Jūrinių tyrimų centro informacinis biuletenis Nr. 11 apie Pasaulinio vandenyno, Baltijos jūros ir Kuršių marių aplinkos būklę

EKOLOGINĖS KATASTROFOS GRĖSMĖ PRIE LIETUVOS KRANTŲ

2002 m. gruodžio 11 d. 216 m ilgio Argentinos tanklaivis “Princess PIA”, kurio triumuose yra beveik 50 000 tonų mazuto, ties Klaipėdos uosto įplaukos kanalo posūkiu pavojingai manevruodamas užplaukė ant seklumos. Ant kairiojo borto pakrypęs laivas dabar stovi įstrigęs seklumoje ties pietiniu uosto molu, maždaug 70 metrų nuo kranto. Pažeistas dvigubo korpuso išorinis tanklaivio dugnas.

Esant laivo korpuso lūžimo bei naftos išsiliejimo į jūrą tikimybei, yra nuolat atliekami prognoziniai skaičiavimai, kuria kryptimi sklistų išsipylę naftos produktai.

JTC hidrologai, naudodamiesi Seatrack Web programa, prognozuoja, jog naftos išsipylimo atveju gruodžio 17 d. nafta, dėl vyraujančių PR, P krypčių (6-10 m/s) vėjų, vandens srovių iš marių į jūrą, sklistų ŠV kryptimi link Latvijos Respublikos. Tačiau, naktį iš gruodžio 17 į 18 d. pasikeitus vėjų krypčiai į šiaurę, šiaurės vakarus (10-15 m/s) bei pradėjus vyrauti vandens srovei iš jūros į marias, naftos produktai patektų jau į marias ir pagal prognostinius skaičiavimus sąlygos, lemiančios naftos produktų patekimą į marias, turėtų išlikti iki 20 d. Pažymėtina, jog susidariusiai situacijai nepalankus žemas vandens lygis.

TANKLAIVIO “PRESTIGE“ AVARIJA

Nelaimė Klaipėdos uoste primena neseniai Ispanijos pakrantes ištikusią ekologinę katastrofą po to, kai per audrą 2002 m. lapkričio 19 d. tanklaivis “Prestige“, plukdydamas 77 000 t mazuto, prie Ispanijos (Galisijos) krantų perlūžo per pusę ir maždaug už 200 km nuo kranto nuskendo.

Į jūrą jau išsiliejo apie 30 000 t naftos produktų. Nafta pradėjo tekėti lapkričio 13 d., kai štormo metu 26 metų senumo tanklaiviui buvo pramuštas korpusas. Įgulos nariai buvo evakuoti, o gelbėjimo laivai plukdė tanklaivį tolyn nuo kranto į atvirus Atlanto vandenis, kur ir nuskendo.

Didesnė krovinio dalis (iki 50 000 t mazuto) liko 3600 m gylyje esančiame naftos tanklaivyje. Daugelio mokslininkų, ekspertų teigimu, tokiame gylyje esanti nafta, dėl didelio slėgio ir žemos temperatūros, turėtų sukietėti ir nebeiškilti į paviršių ir didesnio pavojaus aplinkai neturėtų kilti. Tačiau, nafta ir toliau sunkiasi iš nuskendusio tanklaivio iki 125 tonų per dieną intensyvumu.

Tai nėra pirma katastrofa Galisijos vandenyse. Pieš 10 metų graikų tanklaivis “Aegean sea“ prie įplaukos kanalo į Galisijos uostą užplaukė ant seklumos ir užsidegė. Avarijos metu išsipylusi nafta (apie 30 000 t) užteršė apie 200 km pakrantę. Iš viso per paskutinį šimtmetį Galisijos vandenyse nuskendo daugiau nei 200 tanklaivių ir daugelio jų avarijų metu įvykdavo ekologinės katastrofos.

“Prestige“ katastofa išryškina esamas problemas, susijusias su naftos ir jos produktų transporto jūrose ir vandenynuose reguliavimu.

TANKLAIVIO “PRESTIGE” KATASTROFA TARPTAUTINIO SVARBUMO TERITORIJOJE

Regionui, kur įvyko “Prestige“ katastrofa, aplinkosaugininkai jau daug metų skyrė ypatingą dėmesį, dėl čia esančių unikalių biotopų, didelės bioįvairovės.

Katastrofa įvyko prie Ispanijos nacionalinio parko, kuriame yra tarptautinės svarbos šlapžemių (saugomų RAMSAR konvencijos), judančių kopų, smėlio lagūnų, upelių su plačiomis pelkėmis. Teritorija išsiskiria gausia flora ir fauna, endeminėmis rūšimis.

Galisijos potvynių – atoslūgių zonoje yra uolienų atodangų, su gausia bestuburių (moliuskų, vėžiagyvių) bei žuvų įvairove.

Galisijos pakrantė svarbi vandens paukščių žiemojimui, poilsiui jų migracijų metu. Pakrantėse bei salose peri įvairių rūšių paukščiai. Galisijos pakrančių klifai – viena pagrindinių pasaulyje geltonkojų kirų perėjimo vietų, čia taip pat yra didžiausia Europoje perinčių kuoduotųjų kormoranų kolonija. Galisijoje vis dar galima sutikti virš 18 paukščių rūšių, esančių prie išnykimo ribos.

Pažymėtina, jog nuskendęs laivas guli netoli Galisijos bankos, kurią buvo pasiūlyta 2003 m. įtraukti į OSPAR konvencijos saugomų jūros teritorijų sąrašą.

Ši jūros dugno sekluma pasižymi turtinga dugno gyvūnija, o Galisijos vandenys – didele žuvų įvairove (86 rūšys) bei gausia jų produkcija.

Maitintis susirenka banginiai, delfinai, ruoniai ir kiti žinduoliai.

Galisijos vandenys, pasižymintys gausiais bestuburių, žuvų ištekliais – labai svarbus pragyvenimo šaltinis vietiniams gyventojams. Daugiau nei 60% šių gyventojų verčiasi žvejyba, augina moliuskus, vėžiagyvius. Rajonas svarbus ir tarptautiniu mastu. Kasmet Europoje parduodama apie 3 mln t Galisijos midijų produkcijos.

TANKLAIVIO AVARIJOS PASEKMĖS

Dviejų savaičių bėgyje, po tanklaivio “Prestige“ avarijos, Ispanijos krantus buvo pasiekę apie 9000 t naftos. Daugiau nei 300 km ilgio Galisijos pakrantė buvo padengta nafta, užteršti paplūdimiai, šlapžemės.

Išsipylusi nafta užteršė svarbius moliuskų auginimo, žuvų maitinimosi teritorijas, žuvų nerštavietes, sunaikinti žuvų ikreliai bei lervutės. Teigiama, kad stipriai nukentėjo komerciškai svarbios žuvų rūšys, kaip otai.

Visa tai neigiamai atsiliepė žmonėms, ypač vietiniams gyventojams, kurie verčiasi tik žvejyba, moliuskų auginimu. Dešimtys tūkstančių žvejų neteko darbo, uždraudus žvejybą 915 km Atlanto priekrantės ruože.

Išsipylus naftai žuvo apie 15 000 paukščių (paprastosios alkos, padūkėliai, laibasnapiai narūnėliai, kirai, kuoduotieji kormoranai, juodosios antys ir kt.), tarp jų ir nykstančių (pvz., Balearų audrapaukštis).

Susirūpinta ir dėl netoliese esančių ryklių, delfinų, ruonių, vežlių dauginimosi, augimo rajonų.

Naftos surinkimo darbams skirtų laivų, o taip pat žvejų pagalba iš vandens surinkta virš 12 000 t naftos, o sausumoje savanoriai ir samdomos komandos surinko apie 7000 t šių teršalų. Valymo darbai vyko ir tebevyksta apie 900 km ilgio Ispanijos pakrantėje.

Tačiau, nepaisant didelių pastangų avarijos pasekmėms likviduoti, mokslininkai teigia, kad Galisijos ekosistema nukentėjo 5 – 10 metų, ar net ilgesniam laikotarpiui.

EUROPOS SĄJUNGA IMASI GRIEŽTESNIŲ LAIVYBOS REGULIAVIMO PRIEMONIŲ

Tokio tipo tanklaiviai, kaip “Prestige“ (virš 20 – 25 metų senumo, vienasienio korpuso) kelia didelę grėsmę jūrinei aplinkai. Vienasienio korpuso tanklaivyje krovinys apsaugotas yra tik viengubo korpuso ir avarijų atveju tikimybė, jog aplinkai pavojingas krovinys pateks į jūrą, yra didelė. Tuo tarpu dvigubo korpuso tanklaiviuose kroviniai apsaugoti kur kas labiau.

Nors šiuo metu daugiausiai yra vienasienio korpuso naftos tanklaivių, keliančių grėsmę aplinkai, Europos sąjunga numačiusi palaipsniui iki 2015 m uždrausti tokio tipo tanklaivių plaukiojimą Europos vandenyse (tai galioja ir JAV). Tuo tarpu, tokių kaip “Prestige“ (26 metų senumo) tanklaivių, pagal MARPOL konvencijos reglamentus, numatyta atsisakyti iki 2005 m.

Po “Prestige“ katastrofos, Europos sąjunga siekia uždrausti plaukioti bei transportuoti krovinius Europos vandenyse 66 laivams (13 šalių).

Per pastaruosius 3 metus “Prestige“ avarija tai jau antra Atlanto vandenyne prie Europos krantų. 1999 m tanklaivis “Erika“ perlūžo į dvi dalis, užteršdamas 400 km Prancūzijos pakrantes. Po šios avarijos Europos sąjunga, siekdama kiek įmanoma padidinti laivybos saugumą, ėmėsi griežtesnių laivybos reguliavimo priemonių (dėl uostų kontrolės sugriežtinimo; 5 metų senumo ir senesnių didelio gabarito laivų patikros, pagal spec. programą įvedimo; dėl prieglobsčio vietų sugedusiems laivams nustatymo Europos vandenyse; kompensacijų padidinimo už padarytą žalą aplinkai ir kt.) įgyvendinimo.

Po šios “Prestige“ nelaimės visuomenės dėmesys dar labiau nukreiptas į vienasienio korpuso laivų pavojingumą, griežtesnės transporto kontrolės, atsakomybės bei nuobaudų, už padarytą žalą, įvedimo. Tačiau, ir įgyvendinus šias priemones, avarijų bus. Laivais gabenama daugiau nei 80% tarptautinės produkcijos. Todėl, ateityje neišvengsime tanklaivių užplaukimo ant seklumų, jų susidūrimų, kitų avarinių situacijų. Svarbu, jog būtų užtikrinta, kad katastrofos nevyktų prie tokių vietų, kaip Galisijos pakrantė.

“Prestige“ tanklaivis, gabendamas pavojingiausią aplinkai pramoninę naftą (mazutą), patyrė avariją prie unikalios bei labai jautrios ekosistemos.

Tarptautinė laivybos organizacija (IMO) 1991 m. įsisavino ypatingai jautrių jūros zonų, kurioms reikalinga speciali apsauga dėl jų ekologinio, ekonominio, kultūrinio ar mokslinio vertingumo, koncepciją. Pastarosios jau yra pažymėtos jūrlapiuose ir jūreivių reikalaujama laikytis ypatingo saugumo bei veiksmų plaukiant per šias vietas, kad apsaugoti šias teritorijas nuo galimos rizikos, susijusios su laivyba.

Ypatingai jautrių zonų tinklas bei laivybos kotroliavimas padėtų sumažinti naftos poveikį šioms ekosistemoms ateityje.

Tačiau per paskutinius 11 metų, nuo tada, kai buvo pasiūlytas ypatingai jautrių jūros zonų nustatymas, tik 5 priskirtos prie jų pasaulyje. Ir Galisijos kranto zona nebuvo viena iš jų.
Žinoma, paskelbus Galisiją ypatingai jautria zona gal būt nebūtume užkirtę kelio “Prestige“ katastrofai, bet gal ateityje tai padėtų sumažinti avarijų bei užterštumo riziką šioje bei kitose ypatingai jautriose zonose.

Tikimasi, kad “Prestige“ katastrofa paspartins sekančio etapo įgyvendinimą, užtikrinant, kad ateityje išsipylimai nevyks jautriose jūros vietose.