Žmogaus teisės aukotos kovai su terorizmu
|

Žmogaus teisės aukotos kovai su terorizmu

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) ekspertai, vakar pristatę tyrimą “Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2005 metais”, teigė, kad praėję metai pasižymėjo žmogaus teisių pažeidimais. “Dangstomasi kova su terorizmu”, – teigė instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas. Tuo esą grindžiamas neteisėtas žmonių persekiojimas, asmeninių pokalbių klausymasis. Pasak žmogaus teisių gynėjo, Lietuva žmogaus teisių pažeidimus “importuoja”, juos iki kraštutinumo užaštrindama. “Blogiau nebegali būti, bet padėtis gerėja tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose”, – konstatavo Čilinskas. Viena iš opiausių Lietuvos problemų žmogaus teisių srityje ekspertai nurodė teismų sistemos ydingumą. “Žmogus turi teisę į teisingą teismą. O kai yra žemas ikiteisminio tyrimo lygis, tai neįmanoma”, – sakė ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius. Prokuratūra, anot Čilinsko, turi per daug galių ir linkusi pasiduoti politikų spaudimui. Instituto valdybos nariai gera pradžia vadino praėjusią savaitę priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą, kad per 30 Tesimų įstatymo straipsnių prieštarauja Konstitucijai. Pataisius įstatymą bus geriau užtikrinamos paprastų piliečių teisės. Ypač daug pažeidimų ŽTSI užfiksavo žmogaus teisių į privatų gyvenimą bei žodžio laisvę. Anot apžvalgos, pastebėtas politikų bandymas užgniaužti oponentų kritiškus pareiškimus – tam naudojamasi teise kreiptis į teismus baudžiamąja tvarka. “Seimas atlieka teismų funkciją. Per dvejus metus neišduotas nė vienas leidimas pradėti tyrimą, susijusį su Seimo nariu”, – atkreipė dėmesį Mickevičius.

Žmogaus teisės Lietuvoje – nerimą keliantis nuosmukis
|

Žmogaus teisės Lietuvoje – nerimą keliantis nuosmukis

2006 metais tenka konstatuoti, kad žmogaus teisių situacija nuo 2004 m. gegužės mėnesio, kai Lietuva tapo ES nare, blogėja. Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) užfiksavo šiurkščius tarptautinių žmogaus teisių standartų pažeidimus, ypatingai teisės į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į dalyvavimą politiniame gyvenime, teisės į teisingą teismą srityse, nemažėja diskriminacijos atvejų, ypač romų tautybės žmonių atžvilgiu. Ypač daug nerimo kelia smurto prieš vaikus ir moteris mąstai, bei tai, kad prekybos žmonėmis srityje Lietuva išliko importo, eksporto šalimi ir seksualinio turizmo punktu. Lietuvoje trūksta efektyvios žmogaus teisių politikos, kuri numatytų efektyvias priemones, užtikrinančias tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymąsi. Politikai, valstybės tarnautojai, teisėsaugos pareigūnai ir visuomenė turi menką supratimą apie žmogaus teises, žmogaus teisių mokymas nėra tinkamai inkorporuotas į mokyklų ir universitetų programas. Lietuvoje nėra Europos žmogaus teisių teismo sprendimų bei tarptautinių žmogaus teisių sutarčių pagrindu įsteigtų komitetų rekomendacijų įgyvendinimo mechanizmų. Beje, nuo šių metų Lietuva neturi nacionalinio žmogaus teisių plano. Pirmąjį nacionalinį Žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų planą Lietuva priėmė 2002 m., remdamasi 1993 m. Vienos Deklaracija ir veiksmų programa. 2005 metais, pasibaigus minėto plano įgyvendinimui, jis nebuvo atnaujintas. Lietuvoje nėra institucijos, kuri stebėtų valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastangas, užtikrinant žmogaus teises, vystytų dialogą tarp įvairių institucijų ir visuomenės, formuluotų pasiūlymus valdžios institucijoms.

Lietuvoje pasiektas žmogaus teisių pažeidimų apogėjus
|

Lietuvoje pasiektas žmogaus teisių pažeidimų apogėjus

Žmogaus teisių stebėjimo institutas teigia, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, blogėja situacija žmogaus teisių srityje. Antradienį žadama išsamiai apžvelgti šalyje vyraujančias tendencijas. Pasak instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus, daugiausia teisinių pažeidimų susiję su informacija apie privatų žmonių gyvenimą. Anot H.Mickevičiaus, dažniausi teisės į gyvenimo privatumą pažeidimai yra asmens kodo naudojimas, nepagrįstas ikiteisminio tyrimo medžiagos viešinimas, vaizdo sistemų panaudojimas, duomenų perdavimo elektroniniu būdu kontrolė ir t.t. Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas, komentuodamas antradienį pristatytą žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje 2005 metų apžvalgą, teigia, jog praėjusiais metais „pasiekta pažeidimų riba”, tačiau yra požymių, kad šiais metais padėtis ima gerėti. Pasak K.Čilinsko, žmogaus teisių pažeidimų problema pernai buvo aštri ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Jaunieji teisininkai iškėlė svarbiausias žmogaus teisių problemas: diskriminaciją ir vaiko teisių nepaisymą
|

Jaunieji teisininkai iškėlė svarbiausias žmogaus teisių problemas: diskriminaciją ir vaiko teisių nepaisymą

Balandžio 21 dieną Vilniaus mesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje vyko tarptautinė teisinė diskusija „Žmogaus teisės šiandien ir rytoj: koks vaidmuo tenka jaunimui?“. Jaunimas iš Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos kartu su teisininkais praktikais ir mokslininkais stengėsi konkrečiai įvardinti neišspręstas žmogaus teisių problemas bei ieškoti galimo šių problemo sprendimo, teigiama Europos studentų teisininkų asociacijos (ELSA) pranešime spaudai. Diskusijos metu, šešias Baltijos jūros valstybes atstovaujantys teisės studentai pristatė žmogaus teisių padėtį savo šalyse. Bendra problema išlieka vis dar pasireiškianti įvairių rūšių diskriminacija – rasinė, tautinė, lytinė, dėl lytinės orientacijos ir t.t. Svarbu atkreipti dėmesį ir į vaiko teises: dažnai vaikas, auginamas vienos mamos ar vieno tėvo, arba augantis daugiavaikėje šeimoje visuomenėje jaučiasi nevisavertis, nors iš tiesų visi vaikai, nesvarbu, kur jie auga, yra vienodi. Žmogaus teisės yra demokratinės valstybės pamatas, todėl būtina keisti susidariusią situaciją, atsisakyti stereotipinio požiūrio į „kitokius“ nei mes. Jaunimo indėlis į šių problemų sprendimą yra ypač svarbus. Vis dar trūksta nevyriausybinių organizacijų, kovojančių už žmogaus teises, savanorių, kurie sutiktų atsisakyti dalies savo laisvo laiko visuomeniniam darbui, taip pat trūksta ir diskusijų ne tik tarp teisininkų, bet ir tarp jaunų žmonių. „Galbūt mes ir nedaug žinom apie žmogaus teises, tačiau mes galime paskatinti vienas kitą ir sužinoti daugiau“, – sakė, pranešime spaudai cituojamas, Piotr Olkowski teisės studentas iš Lenkijos.

Gyvybės vertė ir Europos žmogaus teisių teismas
|

Gyvybės vertė ir Europos žmogaus teisių teismas

Vatikano dienraštis “L`Osservatore Romano” praėjusį sekmadienį išspausdino Popiežiškosios gyvybės Akademijos pirmininko vyskupo Elio Sgreccia ir tos pačios Akademijos nario Carlo Casini straipsnį, kuriame yra kritikuojamas Europos žmogaus teisių teismo nepasisakymas dėl pradėtos gyvybės vertės. Neilgoje dirbtinio apvaisinimo praktikoje jau ne vieną karta atsitiko taip, kad, pradėjus dirbtinio apvaisinimo in vitro procedūrą ir sukūrus kelis embrionus, tėvų pora išsiskyrė. Tokiais atvejais teismai turi aiškintis iškilusius klausimas: kam priklauso embrionai, kokia jų vertė ir koks jų likimas. Straipsnyje tarp pateikiamų pavyzdžių daugiausia dėmesio skiriama atvejui, kai Anglijoje dar 2001 lapkritį buvo sukurti embrionai, o 2002 metų gegužės mėnesį Natalie Evans, kuriai turėjo būti persodinti embrionai, išsiskyrė su savo vyru . Pagal galiojantį Anglijos 1990 metų įstatymą, kiekvienas iš partnerių, kol embrionai nėra panaudoti, gali atšaukti savo sutikimą atlikti dirbtinį apvaisinimą. Tačiau Natalie Evans nesutiko, kad būtų sunaikinti embrionai, ir išnaudojusi visas teisines galimybes Anglijoje , galiausiai, remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kreipėsi į Strasbūr o Europos ž mogaus teisių teismą. Strasbūro teismas turėjo išnagrinėti du klausimus: kam priklauso teisė į gyvybę ir tėvų galios embriono likimui, o tai jau yra susiję su šeimos ir gyvybės vertės principu.

Tardymo izoliatoriuje pažeidžiamos žmogaus teisės
|

Tardymo izoliatoriuje pažeidžiamos žmogaus teisės

Šiaulių tardymo izoliatoriuje apsilankiusi Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė nustatė daug grubių žmogaus teisių pažeidimų: izoliatoriuje esą stinga tinkamai įrengtų kamerų, čia teikiamos ne visos būtinosios gydymo paslaugos, o kalinčiųjų užimtumas absoliučiai neatitinta Europos komiteto keliamų reikalavimų. Anot Seimo kontrolierės, laikymo sąlygos daugelyje Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerų neatitinka norminių aktų reikalavimų, blogos sąlygos esą — ir trumpalaikio sulaikymo kamerose. A. Radzevičiūtės lankymosi dieną tardymo izoliatoriuje buvo laikoma 617 asmenų, nors pagal normatyvus čia tėra 425 vietos. Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, jog įstaigoje nėra gydytojo psichiatro, laisvi dviejų psichologų etatai. Situacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kai kalinamieji jau ilgą laiką neturi galimybės gauti gydytojo psichiatro pagalbos ar psichologo konsultacijos, kontrolierė įvertino kaip šiurkštų pažeidimą. Šio vizito metu taip pat buvo nustatyta, jog kalinamojo medicininės apžiūros metu Sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje lieka ir priežiūros pareigūnas, atvedęs kalinamąjį. Tai, anot A. Radzevičiūtės, irgi yra pažeidimas, nes „informacijos apie paciento sveikatos būklę konfidencialumo principo įkalinimo įstaigose turi būti laikomasi taip pat kaip ir bendruomenėje“.

|

Sovietinis palikimas: mums dar neskauda, kai pažeidžiamos žmogaus teisės

Lietuvoje reguliariai pažeidinėjamos žmogaus teisės, o institucijos, sukurtos tam, kad užtikrintų jų apsaugą, dažnai netinkamai atlieka savo pareigas – teigia Žmogaus teisių stebėjimo institutas, išanalizavęs teisės į privatumą, asmens fizinio ir psichinio integralumo apsaugos, teisės į teisingą teismą ir kitų žmogaus teisių užtikrinimo problemas…. Pastarųjų 8 mėnesių patirtis parodė, kaip svarbu įvertinti mūsų renkamų tautos atstovų sugebėjimą apsaugoti ir užtikrinti žmogaus teises,“ sako Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mickevičius. „Nors politiniai narystės Europos Sąjungoje kriterijai reikalauja, kad Lietuva užtikrintų institutų, garantuojančių žmogaus teises, stabilumą, sistemingas šių kriterijų laikymosi monitoringas, vykdytas Europos Komisijos, nutrauktas. Todėl mes matome būtinybę pratęsti šį darbą.“ Žmogaus teisių stebėjimo instituto apžvalga rodo didelius privačių telefoninių pokalbių klausymosi mąstus, griežtos operatyvinės veiklos kontrolės stoką. Padažnėjo tarnybinio piktnaudžiavimo asmens duomenimis atvejai, o privatumo pažeidimai Lietuvos spaudoje ir televizijoje yra kasdienis reiškinys.

|

Asmens duomenų apsauga: kodėl valstybė negali garantuoti žmogaus teisės į privatumą?

Gerbiamasis posėdžio Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, pradėsiu savo trumpą pranešimą duomenų apsaugos ištakų prisiminimu, vėliau paminėsiu problemas ir jų sprendimo gaires. Pasaulyje daugiau kaip prieš 30 metų, kai buvo pradėti kurti pirmieji duomenų bankai, buvo pripažinta, kad modernios technologijos sudaro grėsmę žmogaus teisei į privatumą, nes atsirado galimybė surinkti ir sukaupti didžiulį informacijos kiekį, lengvai apdoroti ir greit paskleisti, sujungti ir panaudoti kitais tikslais, nei jie buvo surinkti. Tapo būtina saugoti duomenis ne tik dėl galimo jų neteisėto naudojimo, bet ir dėl jų patikimumo, nes pripažinta, kad neatsargus informacijos technologijų panaudojimas gali juos sugadinti ar iškreipti. Duomenų apsauga traktuojama kaip žmogaus teisė į privatumą informaciniu aspektu. Lietuvoje duomenų apsaugos veikla yra nauja, lyginant su kitomis valstybėmis, bet per šešerius metus ji jau pasiekė tokį lygį, kuris verčia nerimauti ne tik kiekvieną žmogų, kurio teisę gina įstatymas, bet ir valdžios institucijas, ir ne tik jas, bet ir kiekvieną duomenų valdytoją – bet kurią įmonę, įstaigą ar organizaciją. Šiandien svarstome klausimą, ar valstybė garantuoja žmogaus teisę į privatumą, kai tvarkomi asmens duomenys? Neabejodama turėčiau atsakyti TAIP, nes iš esmės turime sukūrę tokius teisinius pagrindus, kokių reikalauja EB teisė.

|

Asmens duomenų apsauga (žmogaus teisės į privatų gyvenimą užtikrinimas (1))

Asmens duomenys – tai bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas ar keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, ekonominio, kultūrinio, socialinio ir kitokio pobūdžio požymiai (pavyzdžiui, vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, gimimo metai, išsilavinimas, ūgis, svoris, atlyginimas, narystė ir kt.). Ypatingi asmens duomenys – tai duomenys apie fizinio asmens rasinę ir etninę kilmę, politinius, religinius, filosofinius ar kitus įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose ir politinėse partijose, sveikatą, lytinį gyvenimą, teistumą. Šių duomenų apsauga pasižymi tam tikromis ypatybėmis (apie tai – kitame žurnalo numeryje). Neypatingi asmens duomenys – tai asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, išsilavinimas, ūgis, atlyginimas ir kiti ypatingų asmens duomenų kategorijai nepriskirti duomenys, kurie leidžia tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti asmenį. Įstatymas apibrėžia asmens duomenų tvarkymą kaip bet kurį su asmens duomenimis atliekamą veiksmą: rinkimą, užrašymą, kaupimą, saugojimą, klasifikavimą, grupavimą, jungimą, keitimą (papildymą ar taisymą), teikimą, paskelbimą, naudojimą ar naikinimą arba veiksmų rinkinį.

|

Ginti žmogų ir jo teises

Lietuvos teisės universiteto rektorius prof. Alvydas Pumputis priminė reikšmingus istorijos faktus, kurie padeda suprasti, kad žmogaus teisių fenomenas – neatsiejama mūsų valstybės teisinės sistemos dalis. 1918 m. kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei buvo priimtas pirmasis konstitucinis dokumentas – Laikinosios konstitucijos pamatiniai dėsniai. Tik 29 straipsniai tame dokumente, užtat visas 5-asis skyrius skirtas žmogaus teisėms įtvirtinti. Pradedant tuo Konstituciniu dokumentu visa tolesnė valstybės konstitucinės sistemos raida buvo dėmesingai skirta žmogaus teisėms reguliuoti. Tos pačios tradicijos nuosekliai laikomasi ir po 1990 m. – nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos valstybės Konstitucijoje bei teisiniuose dokumentuose. Labai rimtas studijas, analizuojančias žmogaus teises, rektorius įžvelgia jau XVI a. gyvenusio Mykolo Lietuvio ir Andriejaus Volano (apie 1530-1610 m.) veikaluose, jau nekalbant apie žymių mūsų XX a. teisininkų Mykolo Römerio, Petro Leono darbus. Vadinasi, teisėtai galime ne tik didžiuotis, bet ir remtis lietuvių autorių veikalais, jau tapusiais istorine klasika, kuriuose nagrinėjamos žmogaus teisės. Tačiau rūpestį kelia tai, kaip žmogaus teises įgyvendinti praktiškai. Beje, tai visų šalių skaudi problema, kadangi žmogaus teisių apsaugos įgyvendinimo mechanizmas yra labai sudėtingas. Kreipdamasis į susirinkusius, rektorius paprašė: nesimėgaukime kritikos strėlėmis varstydami teisėsaugą. Geriau paieškokime išeities, pasitelkdami įstatymų leidėjus, valdymo institucijų pozityviąją patirtį ir mokslo galias. Telkdami išmintį galime labai daug laimėti. O tos išminties esama visose institucijose – teismuose, vidaus reikalų sistemoje, prokuratūros ir advokatūros institucijose. Rektorius visus pakvietė sutelktai ir kryptingai dirbti. Svarbu kurti sistemą, kuri nežlugdytų darbuotojo, nes juk jam pačiam paskui teksią ginti kito žmogaus teises.