Žmogaus teisės

Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) ekspertai, vakar pristatę tyrimą “Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2005 metais”, teigė, kad praėję metai pasižymėjo žmogaus teisių pažeidimais. “Dangstomasi kova su terorizmu”, – teigė instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas. Tuo esą grindžiamas neteisėtas žmonių persekiojimas, asmeninių pokalbių klausymasis. Pasak žmogaus teisių gynėjo, Lietuva žmogaus teisių pažeidimus “importuoja”, juos iki kraštutinumo užaštrindama. “Blogiau nebegali būti, bet padėtis gerėja tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose”, – konstatavo Čilinskas. Viena iš opiausių Lietuvos problemų žmogaus teisių srityje ekspertai nurodė teismų sistemos ydingumą. “Žmogus turi teisę į teisingą teismą. O kai yra žemas ikiteisminio tyrimo lygis, tai neįmanoma”, – sakė ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius. Prokuratūra, anot Čilinsko, turi per daug galių ir linkusi pasiduoti politikų spaudimui. Instituto valdybos nariai gera pradžia vadino praėjusią savaitę priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą, kad per 30 Tesimų įstatymo straipsnių prieštarauja Konstitucijai. Pataisius įstatymą bus geriau užtikrinamos paprastų piliečių teisės. Ypač daug pažeidimų ŽTSI užfiksavo žmogaus teisių į privatų gyvenimą bei žodžio laisvę. Anot apžvalgos, pastebėtas politikų bandymas užgniaužti oponentų kritiškus pareiškimus – tam naudojamasi teise kreiptis į teismus baudžiamąja tvarka. “Seimas atlieka teismų funkciją. Per dvejus metus neišduotas nė vienas leidimas pradėti tyrimą, susijusį su Seimo nariu”, – atkreipė dėmesį Mickevičius.

2006 metais tenka konstatuoti, kad žmogaus teisių situacija nuo 2004 m. gegužės mėnesio, kai Lietuva tapo ES nare, blogėja. Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) užfiksavo šiurkščius tarptautinių žmogaus teisių standartų pažeidimus, ypatingai teisės į privataus gyvenimo gerbimą, teisės į dalyvavimą politiniame gyvenime, teisės į teisingą teismą srityse, nemažėja diskriminacijos atvejų, ypač romų tautybės žmonių atžvilgiu. Ypač daug nerimo kelia smurto prieš vaikus ir moteris mąstai, bei tai, kad prekybos žmonėmis srityje Lietuva išliko importo, eksporto šalimi ir seksualinio turizmo punktu. Lietuvoje trūksta efektyvios žmogaus teisių politikos, kuri numatytų efektyvias priemones, užtikrinančias tarptautinių žmogaus teisių standartų laikymąsi. Politikai, valstybės tarnautojai, teisėsaugos pareigūnai ir visuomenė turi menką supratimą apie žmogaus teises, žmogaus teisių mokymas nėra tinkamai inkorporuotas į mokyklų ir universitetų programas. Lietuvoje nėra Europos žmogaus teisių teismo sprendimų bei tarptautinių žmogaus teisių sutarčių pagrindu įsteigtų komitetų rekomendacijų įgyvendinimo mechanizmų. Beje, nuo šių metų Lietuva neturi nacionalinio žmogaus teisių plano. Pirmąjį nacionalinį Žmogaus teisių rėmimo ir apsaugos veiksmų planą Lietuva priėmė 2002 m., remdamasi 1993 m. Vienos Deklaracija ir veiksmų programa. 2005 metais, pasibaigus minėto plano įgyvendinimui, jis nebuvo atnaujintas. Lietuvoje nėra institucijos, kuri stebėtų valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastangas, užtikrinant žmogaus teises, vystytų dialogą tarp įvairių institucijų ir visuomenės, formuluotų pasiūlymus valdžios institucijoms.

Žmogaus teisių stebėjimo institutas teigia, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, blogėja situacija žmogaus teisių srityje. Antradienį žadama išsamiai apžvelgti šalyje vyraujančias tendencijas. Pasak instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus, daugiausia teisinių pažeidimų susiję su informacija apie privatų žmonių gyvenimą. Anot H.Mickevičiaus, dažniausi teisės į gyvenimo privatumą pažeidimai yra asmens kodo naudojimas, nepagrįstas ikiteisminio tyrimo medžiagos viešinimas, vaizdo sistemų panaudojimas, duomenų perdavimo elektroniniu būdu kontrolė ir t.t. Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas, komentuodamas antradienį pristatytą žmogaus teisių įgyvendinimo Lietuvoje 2005 metų apžvalgą, teigia, jog praėjusiais metais „pasiekta pažeidimų riba”, tačiau yra požymių, kad šiais metais padėtis ima gerėti. Pasak K.Čilinsko, žmogaus teisių pažeidimų problema pernai buvo aštri ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Balandžio 21 dieną Vilniaus mesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje vyko tarptautinė teisinė diskusija „Žmogaus teisės šiandien ir rytoj: koks vaidmuo tenka jaunimui?“. Jaunimas iš Švedijos, Suomijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos ir Lietuvos kartu su teisininkais praktikais ir mokslininkais stengėsi konkrečiai įvardinti neišspręstas žmogaus teisių problemas bei ieškoti galimo šių problemo sprendimo, teigiama Europos studentų teisininkų asociacijos (ELSA) pranešime spaudai. Diskusijos metu, šešias Baltijos jūros valstybes atstovaujantys teisės studentai pristatė žmogaus teisių padėtį savo šalyse. Bendra problema išlieka vis dar pasireiškianti įvairių rūšių diskriminacija – rasinė, tautinė, lytinė, dėl lytinės orientacijos ir t.t. Svarbu atkreipti dėmesį ir į vaiko teises: dažnai vaikas, auginamas vienos mamos ar vieno tėvo, arba augantis daugiavaikėje šeimoje visuomenėje jaučiasi nevisavertis, nors iš tiesų visi vaikai, nesvarbu, kur jie auga, yra vienodi. Žmogaus teisės yra demokratinės valstybės pamatas, todėl būtina keisti susidariusią situaciją, atsisakyti stereotipinio požiūrio į „kitokius“ nei mes. Jaunimo indėlis į šių problemų sprendimą yra ypač svarbus. Vis dar trūksta nevyriausybinių organizacijų, kovojančių už žmogaus teises, savanorių, kurie sutiktų atsisakyti dalies savo laisvo laiko visuomeniniam darbui, taip pat trūksta ir diskusijų ne tik tarp teisininkų, bet ir tarp jaunų žmonių. „Galbūt mes ir nedaug žinom apie žmogaus teises, tačiau mes galime paskatinti vienas kitą ir sužinoti daugiau“, – sakė, pranešime spaudai cituojamas, Piotr Olkowski teisės studentas iš Lenkijos.

Vatikano dienraštis “L`Osservatore Romano” praėjusį sekmadienį išspausdino Popiežiškosios gyvybės Akademijos pirmininko vyskupo Elio Sgreccia ir tos pačios Akademijos nario Carlo Casini straipsnį, kuriame yra kritikuojamas Europos žmogaus teisių teismo nepasisakymas dėl pradėtos gyvybės vertės. Neilgoje dirbtinio apvaisinimo praktikoje jau ne vieną karta atsitiko taip, kad, pradėjus dirbtinio apvaisinimo in vitro procedūrą ir sukūrus kelis embrionus, tėvų pora išsiskyrė. Tokiais atvejais teismai turi aiškintis iškilusius klausimas: kam priklauso embrionai, kokia jų vertė ir koks jų likimas. Straipsnyje tarp pateikiamų pavyzdžių daugiausia dėmesio skiriama atvejui, kai Anglijoje dar 2001 lapkritį buvo sukurti embrionai, o 2002 metų gegužės mėnesį Natalie Evans, kuriai turėjo būti persodinti embrionai, išsiskyrė su savo vyru . Pagal galiojantį Anglijos 1990 metų įstatymą, kiekvienas iš partnerių, kol embrionai nėra panaudoti, gali atšaukti savo sutikimą atlikti dirbtinį apvaisinimą. Tačiau Natalie Evans nesutiko, kad būtų sunaikinti embrionai, ir išnaudojusi visas teisines galimybes Anglijoje , galiausiai, remiantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kreipėsi į Strasbūr o Europos ž mogaus teisių teismą. Strasbūro teismas turėjo išnagrinėti du klausimus: kam priklauso teisė į gyvybę ir tėvų galios embriono likimui, o tai jau yra susiję su šeimos ir gyvybės vertės principu.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje apsilankiusi Seimo kontrolierė Albina Radzevičiūtė nustatė daug grubių žmogaus teisių pažeidimų: izoliatoriuje esą stinga tinkamai įrengtų kamerų, čia teikiamos ne visos būtinosios gydymo paslaugos, o kalinčiųjų užimtumas absoliučiai neatitinta Europos komiteto keliamų reikalavimų. Anot Seimo kontrolierės, laikymo sąlygos daugelyje Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerų neatitinka norminių aktų reikalavimų, blogos sąlygos esą — ir trumpalaikio sulaikymo kamerose. A. Radzevičiūtės lankymosi dieną tardymo izoliatoriuje buvo laikoma 617 asmenų, nors pagal normatyvus čia tėra 425 vietos. Seimo kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, jog įstaigoje nėra gydytojo psichiatro, laisvi dviejų psichologų etatai. Situacija Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kai kalinamieji jau ilgą laiką neturi galimybės gauti gydytojo psichiatro pagalbos ar psichologo konsultacijos, kontrolierė įvertino kaip šiurkštų pažeidimą. Šio vizito metu taip pat buvo nustatyta, jog kalinamojo medicininės apžiūros metu Sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje lieka ir priežiūros pareigūnas, atvedęs kalinamąjį. Tai, anot A. Radzevičiūtės, irgi yra pažeidimas, nes „informacijos apie paciento sveikatos būklę konfidencialumo principo įkalinimo įstaigose turi būti laikomasi taip pat kaip ir bendruomenėje“.