Šalys

Keturis šimtus su viršum metų tauta vergavo, jie buvo pripratę gyventi vergystėje, daryti plytas, gauti šiaudus ir statyti faraonui piramides. Jie buvo pripratę valgyti žuvį iš Nilo upės ir buvo pakankamai patenkinti tuo, ką turėjo. Nors tuo pačiu tauta šaukėsi laisvės. Per pažadus Abraomui, Izaokui ir Jokūbui Dievas įrašė į izraelitų širdis: “Jūs būsite laisva tauta, jūs nevergausite”. Per daugelį gyvenimo Egipte metų susiformavo izraelitų-vergų gyvenimo būdas, įpročiai, nors taip pat tose širdyse buvo kažkas, kas gyveno juose per pažadus Abraomui, kuriuos jis buvo gavęs iš Dievo.

Egipto senove domėjosi jau Antikos rašytojai: Herodotas, Plutarchas ir kiti. Bet jie visi rėmėsi pašnekesiais su egiptiečiais, o jei ir matė egiptiečių rašto paminklų, tai negalėjo jų perskaityti. Kai 332 m. pr. Kr. Egiptą užkariavo Aleksandras Makedonietis ir ten persikėlė daugybė graikų, susidomėjimas šios šalies praeitimi dar labiau sustiprėjo. Vėliau, 18a. pabaigoje, Napoleono žygio į Egiptą metu, prasidėjo sistemingi šio krašto tyrinėjimai. Štai, 1822m. prancūzų mokslininkas Ž.F. Šampolionas pirmas perskaitė egiptiečių hieroglifus. Daugelis archeologų ir mokslininkų paskyrė savo gyvenimus senovės Egipto tyrinėjimams, nes ši seniausia civilizacija “buvo europietiško valstybingumo, europietiško meno, daugelio religinio gyvenimo ir buities reiškinių motina”.

Egiptas yra Šiaurės Afrikoje. Pietuose šalis ribojasi su Sudanu, vakaruose – su Libija, o rytuose – su Izraeliu. Rytinę šalies pakrantę skalauja Raudonoji jūra, o šiaurinę – Viduržemio jūra. Valstybės plotas – apie 1 mln. kv. km, gyventojų skaičius – 60 mln. Daugiau nei 90 proc. šalies teritorijos – dykumos. Beveik visas šalies gyvenimas koncentruojasi Nilo deltoje ir palei Nilą. Šalies sostinė – Kairas, kuriame gyvena daugiau nei 16 mln. gyventojų. Valstybinė Egipto kalba – arabų, šnekamoji – egiptiečių tarmė. Tokia būtų trumpa oficiali šalies vizitinė kortelė.

Šį pavasarį mūsų šalies spaudoje kaip niekad buvo populiari Egipto tema. Ši paslaptinga šalis vilioja viso pasaulio turistus. Mes į Egiptą žvilgtelėsime tikro egiptiečio – Egipto Arabų Respublikos piliečio trisdešimtmečio SAYED SALAMA akimis. Jis maloniai sutiko papasakoti apie savo šalį, neužmiršdamas paliesti ir svarbiausios mums temos – ar yra Egipte gaisrų ir gaisrininkų… Sayedas Kairo universitete baigė komercijos mokslus, vėliau šio miesto institute – rusų kalbą ir istoriją. Ketverius metus Egipte dirbo gidu. Šiuo metu Vilniaus universitete lanko lietuvių kalbos kursus ir yra egiptietiškų prekių parduotuvės „Izidė“ konsultantas. Tėvai gyvena Kaire. Tėvas – darbų vykdytojas statybose, mama – namų šeimininkė. Sayedas turi vieną brolį ir keturias seseris. Visi jie jau baigę arba siekia mokslų aukštosiose mokyklose.

Tai populiarus kurortas, kurio krantus skalauja Raudonoji jūra. Šis kurortas pastatytas tik prieš keliolika metų, anksčiau tai buvo ramus žvejų miestelis. Vanduo Raudonosios jūros pakrantėje yra toks pat skaidrus ir nepamirštamas kaip ir senieji šalies paminklai. Povandeninis šios jūros pasaulis yra pats turtingiausias ir spalvingiausias visame Šiaurės pusrutulyje. Vandens švarumą ir skaidrumą lemia tai, jog į ją neįteka nei viena upė. Pagal viešbučių kiekį vienam asmeniui Hurgada užima pirmą vietą pasaulyje. Šiuo metu Hurgadoje gyvena apie 35 tūkstančius gyventojų. Šiame kurorte galima ne tik puikiai pailsėti, bet ir patirti aibę nuotykių užsakius įvairias ekskursijas – į Luksorą (270 km) arba Kairą (500 km). Nepakartojamos iškylos laivu iki koralinių rifų, kur galima pasigrožėti nuostabiais pavandeninio pasaulio vaizdais.

Egiptas – derlingojo Nilo dovana. Net ir laikas čia matuojamas Nilo potvyniais ir atoslūgiais. Jau prieš 5 tūkstančius metų Nilo slėnio gamta suformavo polinkį siekti tvarkos ir reguliarumo. Senovės egiptiečių teiginys, jog didžiausios būties vertybės yra tvarka ir pastovumas, kiaurai persmelkia visą senovės Egipto gyvenimą, religiją, mitologiją. Tai akivaizdžiai liudija visa, kas išliko per tūkstantmečius, kas ir šiandien žadina vaizduotę ir nepraranda savo mįslingo žavesio.

Egiptas – derlingojo Nilo dovana. Net ir laikas čia matuojamas Nilo potvyniais ir atoslūgiais. Jau prieš 5 tūkstančius metų Nilo slėnio gamta suformavo polinkį siekti tvarkos ir reguliarumo. Senovės Egiptiečių teiginys, jog didžiausios būties vertybės yra tvarka ir pastovumas, kiaurai persmelkia visą senovės Egipto gyvenimą, religija, mitologiją. Tai akivaizdžiai liudija visa, kas išliko per tūkstantmečius, kas ir šiandien žadina vaizduotę ir nepraranda savo mįslingo žavesio.