|

Elektroninis popierius

Skaitmeninis “popierius”, kuriame bus galima rodyti besikeičiančius tekstus ir grafiką, idealiai apjungs geriausias tradicinių spaudinių ir vaizdo ekranų savybes. Kompanijos lenktyniauja tarpusavyje, kas pirmiau įgyvendins šią užduotį, vystydamos dvi konkuruojančias technologijas. Jis leidžia pasiekti puikią skyrą ir didelį kontrastą, jį galima skaityti iš didelio kampų diapazono, vaizdams saugoti nesunaudojama jokia išorinio šaltinio galia, sveria mažai, kainuoja dar mažiau ir, skirtingai nei dabartiniai kompiuterių ekranai, yra (tiesiogine ir perkeltine prasme) lankstus. Nieko keisto, jog tradicinis įrašas rašalu ant popieriaus lapo vis klesti ir skaitmeniniame pasaulyje, kuris turėjo išstumti popierių.

| |

Greitai kompiuterio ekrane matysime trimatį vaizdą

Ar kada nors susimąstėte, kaip patogu būtų, jei kompiuterio monitorius rodytų ne dvimatį, o trimatį vaizdą? Turint tokį monitorių, ypač malonu būtų žaisti žaidimus, pavyzdžiui, tokius, kaip Quake. Manote, tokie monitoriai – fantastika? Jau nebe – po pusės metų kiekviena pasiturinti firma panašų monitorių galės įsigyti iš Dimensional Media Associates kompanijos. Monitorius, sudarytas iš sudėtingos linzių bei parabolinių veidrodžiu sistemos, sukuria dvyliką erdvėje pakibusių vaizdo sluoksnių. Žmogus dalį vaizdo mato monitoriaus viduje, dalį – išorėje.

| |

Virtuali realybė

Žmogus turi unikalią gamtos dovaną – stereoskopinį vaizdo matymą. Jis leidžia ne tik realiai jausti daikto kontūrus, bet ir kiekvieno žiūrimo daikto taško nuotolį. Tai įmanoma todėl, kad į akį patenka ne lygiagretus šviesos spindulys vamzdžio pavidalu, o konuso. O be to kiekviena akis mato vaizdą savo kampu. Visų spindulių susijungimas mūsų smegenyse ir duoda trimatį vaizdą. Žmogus visados stengėsi modeliuoti realybę, bet tik atsiradus programiniams prietaisams atsirado galimybė modeliuoti vaizdą artimą realybei. Taip atsirado menami pasauliai dirbtinai sukurti žmogaus. Nereikia galvoti kad virtualus pasaulis atsirado neseniai.

| |

Virtualios realybės akiniai

Patys pirmieji tai raudonai – mėlyni akiniai. Žaidimu industrijoje jie naudojami retai, nes žaidimus reikia daryti būtent pagal juos. Yra pagaminti ir sudėtingesni akiniai. Jie veikia tokiu principu, kai į ekraną išvedamas vaizdas vienai akiai tuo momentu kai vaizdas tamsinamas kitai. Vaizdas rodomas kiekvienai akiai atskirai paeiliui, akiniai sukuria trimačio vaizdo iliuziją ekrane. Tokie akiniai dažniausia pridedami prie kai kurių video plokščių. Perkant komplekte juos su plokšte jų kaina gali siekti tik 10$. Vieni iš pirmųjų tokių akinių atsirado 3D Magic ir jų kaina apie 120$. Daugiau šiuolaikiniai yra EyeScream Wicked3D ir Сrystal Eyes pagaminti Stereographics. Pirmieji paplitę labiausiai, antrieji skirti daugiau profesionalams. Apačioje jūs matote: СrystalEyes (High- end) ir СrystalEyes Wired. Yra daugybė firmų gaminančių virtualiuosius akinius, bet mes visų neminėsime.

| |

Virtualūs žiūronai

Šie prietaisai ne tik užtamsina paeiliui akis, o patys išveda vaizdą akims. Žiūronų pagrindas aktyvus LCD-tinklelis su matymo kampu 30-60 laipsnių. Atsirado pardavime palyginus neseniai ir dar neiškovojo pasisekimo. Šiandiena galima nusipirkti žiūronus V6 ir V8 Virtual Research Systems, Virtual Binoculars (VB) n- Vision, o taipat keletos kitų firmų. Vaizdas V8 gaunamas 1.3 skystųjų kristalų tinklelyje, skiriamoji geba ((640×3)x480), bet regeneracijos dažnis yra žemas – 60Hz, t.y. po 30 kiekvienai akiai.

| |

VR-šalmas (Head-Mounted-Display, HMD)

Šio tipo prietaisas yra labiausiai paplitęs, žinomas. Veikimo principas toks pat kaip žiūronų: vaizdo fiksavimas kiekvienai akiai. Gamyba virtualiųjų šalmų prasidėjo seniai, pirmaisiais modeliais buvo Vfx1 ir CyberFX. Pirmasis daugiau žinomas turi skleistinę 789×230 (181,470) pikselių, seka galvos pasukimą 45 laipsniais vertikaliai ir 360 horizontaliai. Jo kaina apie 600$, o СyberFX 100$. Vėliau atsirado pagerinti Vfx3D. Jie aprūpinti 0.7 aktyviu-skleistinės displėjumi 75 Hz –640х480, 70 Hz- 800х600 ir 62.5 Hz- 1024х768. Galvos padėties sistema (position tracker) turi jautrumą 0.5° leidžiamam 70-laipsnių pasukimui į viršų/apačią ir 0.1-laipsnių jautrumą visai horizontaliai plokštumai (360°). Fokusas randasi nuotolyje 3.35 metrai, kas ne taip vargina akis. Interfeisas šalmo numatytas platformai Silicon Graphics, Macintosh ir PC (USB-jungtis).

| |

3D skydeliai

Šiuos prietaisus galima sulyginti su virtualios realybės akiniais, tačiau jie skiriasi tuo kad užsideda ant monitoriaus. Naudojant 3D skydelius vaizdas monitoriaus ekrane įgyja gilumą, tiesa yra vienas apribojimas monitorius turi būti 17 ar 19 colių istrižainės. Stereskopinių ekranų gamyba užsiima Nu-Vision Technologics, inc. Kūrėjai tvirtina, kad jų produkcija nereikalauja kokių tai papildomų prietaisų ir nevargina akių.

| |

Vr – pirštinės

Kolkas pirštinės netokios populiarios kaip kaikurie akiniai. Jų tehnologijos dar brangokos pramogoms, nors jau pasiekiamos kai kuriose virtualiose salėse Electronic Visualization Lab. Daugiausia jos naudojamos ne žaidimamas. Sekti pirštų judesius joms padeda sudėtinga sistema elastinių šviesos laidininkų ir pora dešimčių daviklių. Kai tik pirštas pradeda lenktis, laidininkas sumažina šviesos srautą, o davikliai sugauna šviesos kritimą kokioje tai atkarpoje. Nuo šių pakitimų priklauso ir rankos riešas virtualioje aplinkoje. Žinoma ši technologija sukurta daugiau moksliniams tyrymams, negu žaidimams.

| |

Virtualios realybės-kostiumai

Pilnu virtualios realybės rinkiniu yra kostiumai,Jis susideda iš aptemto kombindzono su daugeliu magnetinių sensorių, kurie seka kūno judesius. Prie jo pridedamas HMD, riešo davikliai (rečiau pirštinės) ir laidai prijungimui prie kompiuterio. Iš tokių kostiumų galima būtų paminėti SpacePad pagamintas Ascension Technology Corporation. Jungiasi prie jungties ISA. Davikliai veikia tik magnetiniame lauke, taigi žmogus turi būti patalpintas į kažkoki prietaisa sukuriantį magnetinį lauką.