10 000 straipsnių
Jei galėtume surasti, kad dauguma Lietuvių reiškiasi tomis pačiomis Dvasios galiomis, linksta į tas pačias Gyvenimo sritis; panašiai jas pergyvena, tai šitie daugumos bruožai jau tektų laikyti Lietuvių charakterio bruožais. Negalima betgi kalbėti apie Lietuvių charakterį kaip pastovią ir nuolatinę dvasinių bruožų visumą. Tiek asmens, tiek Tautos charakteris nėra ir negali būti visiškai statinis. Jis, ... Skaityti toliau
Iš šių Motinos Teresės žodžių ne kartą sėmėsi įkvėpimo garsūs žmonės, menininkai, filosofai. Rodos, paprasti žodžiai, bet juose tiek daug... Iš tikrųjų, kuo daugiau kartų skaitai šį manifestą, tuo daugiau įžvelgi jame ir skaitydama tai, aš atrandu tą pačią veną, kuria suteka šie visi žodžiai į širdį...tai – meilė. Tai tas neapsakomas troškimas jausti, gyventi... Kai dvasia skindi bedugnėje, kai nebelieka nieko, tik savo paties kraujas, kuriame tu mirksti, tada pradedi suvokti šių žodžių prasmę, pradedi tikėti TUO. Tada tai tampa nebe žodžiais, tada tai virsta šiuo tuo daugiau... Ne kasdien ateina žmogui suvokimas, kodėl gyvenimas yra skola, kodėl tai grožis ar kaip susikurti laimę... apskritai šiandien žmonės vien skundžiasi kaip jiems blogai. Motina Teresė atsisakė visko vardan kito, kasdien vilkėjo tą patį rūbą, klaidžiojo karštyje, ieškodama karo nuskriaustųjų, benamių, vaikų... bet ji niekuomet nesustojo skelbti, kad gyvenimas yra nuostabus, turtingas. Jos žodžiai priverčia susimąstyti... o gal...o vistik gal pinigai yra tik šiukšlės? Gal jų vertė dvasiniame pasaulyje yra nulinė? Nenuginčijamai – pinigai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis, tačiau Motina Teresė ir be pinigų išgyveno ilgą laiką. Jei tai nutiko, gal tai nėra taip jau svarbu? Gal žmonės pervertina tai, ko nereikėtų? Pasaulis yra užsiciklinęs ir tai nepakis, tačiau mano tikslas – padėti suvokti pinigų vertę. Dievas nesako „neturėk pinigų“, JIS moko būti turtingiems, bet neišpuikti, o tai – sudėtingas kelias. Dažnai žmogus taip ir nepsiryžta juo eiti.
Šiandieninėje visuomenėje mūsų dėmesį dažnai atkreipia blankūs „princo ir pelenės“ pasakos prisiminimai. Juos skatina bei ugdo, vis dažniau televizijoje bei žiniasklaidoje pasirodę luomo antonimai. „gražuolė jauna pelenė ir senas turtingas princas ant odinės Porsche sėdynės...“. Vis dažniau išgirstame replikas bei spėliones, klausimus – kodėl? Populiariausias spėjimas tikriausiai yra tas, kad viskas dėl pinigų. Bet šiame straipsnyje norėčiau paneigti šią populiarią statistiką, pasikliaudama mums visiems labai gerai žinomais pavyzdžiais ir faktais. Esu sutikusi ne viena pora už save vyresnių vaikinų, vyrų... ir visgi galiu teigti, kad amžius – ne rodiklis. Viskas priklauso ne nuo skaičių, o nuo intelekto. Poroje yra svarbu tarpusavio supratimas, požiūris ir faktas tas, kad porų, su dideliu amžiaus skirtumu yra labai daug, tačiau pabrėžiamos yra būtent tos poros, iš kurių vieno pajamos yra didesnės. Ir nors pinigai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis – tai vistiek silpniau už meilę. Nė viena jauna, normali moteris neaukotų jaunystės, nes jaustųsi nepatogiai, o ir tam tikri rodikliai, kuriuos mes matome, tarkim televizijoje, byloja mums apie žmogaus moralinį ir netgi dvasinį intelektą.
Psichologai, gydytojai, pedagogai ir kitų profesijų žmonės domisi, kaip humorą ir juoką panaudoti žmogaus labui. Teigiama, kad humoro jausmas yra būdingas dvasiškai stiprioms asmenybėms ir visada yra pagrįstas aukštais etiniais idealais. Humoro jausmas - tai talentas, kurį žmogui padovanojo pati gamta. Nėra rakto šiai paslapčiai išaiškinti. Dažnai humoro jausmas priklauso nuo sugebėjimo ir mokėjimo juoktis pačiam iš savęs, t. y. ne ypač rimtai žvelgti į save - ne taip rimtai, kad nebesuprastume humoro. Humoras - tai gyvenimo įprasminimas. Jis priverčia žmones manyti, kad jie lengvai galės įveikti gyvenimo sunkumus ir nesėkmes. Dar Aristotelio laikais buvo manoma, kad humoro jausmas apsaugo žmogų ir padeda jam tvirtai jaustis, net ir užpuolus negandoms. Aristotelis teigė, kad humoras - tai triumfo jausmas. Humoras yra galbūt žymiausias civilizacijos laimėjimas, lai reikšminga jėga, kuri atneša žmonėms džiaugsmą ir gerovę. Humoras kinta priklausomai nuo epochos, žmonių interesų. Įvairiose gyvenimo srityse humoro reikšmė didėja arba mažėja. Humoras ir juokas mokyklose per pamokas yra galinga jėga, kuri veikia tiek mokytojus, tiek mokinius, ir padeda sėkmingai dirbti bei mokytis.
Negalime įsivaizduoti mūsų gyvenimo be emocijų. Mes nuolat džiaugiamės, pykstame, ko nors bijome, jaučiame gėdą ir t.t. Ir visa tai, ką jaučiame, susiję su smegenų veikla. Kiekvienas, kuris yra patyręs stiprių emocijų, supranta, kad tai neįprasta sąmonės būsena. Emocijos mus valdo, jos turi lemiamą, reikšmę gyvenime: ką darome, pavyzdžiui, pykčiui užėjus, dažnai darome nesąmoningai, o paskui stebimės savo poelgiais. Skiriame 10 svarbiausių emocijų: intereso, džiaugsmo, nuostabos, kančios, pykčio, pasibjaurėjimo, neapykantos, baimės, gėdos, kaltės. Kaip matome, jų yra ir teigiamų, ir neigiamų. Tačiau ta pati emocija gali turėti skirtingą poveikį Žmogaus veiksmams. Tai priklauso nuo aplinkybių ir sąveikos su kitomis emocijomis. Emocija yra sudėtingas procesas. Įvairūs dirgikliai - tiek vidiniai, tiek išoriniai, - per pojūčius veikia nervų sistemą. Smegenyse signalai tampa suprantami - atsiranda emocija, kuri sukelia įvairius išgyvenimus, veikia suvokimą, mintis, jausmus, keičia veido išraišką. Veikia ir atgalinis ryšys: veidas -smegenys. Mimika, sukelta emocijos, gali slopinti ar stiprinti ją. Pavyzdžiui, supykus, jaučiant nerimą ar baimę, nusišypsokite ir pastebėsite, kaip neigiamos emocijos ims gesti. Prisiverskime dažniau šypsotis. Mūsų nuotaika bus geresnė, palengvės bendravimas su kitais žmonėmis. Veidas yra galingas stimuliatorius socialiniame gyvenime. Be mimikos emocijos gali būti išreiškiamos prisilietimu, kalba ir t.t. Kiekviena kultūra turi savo emocijų išraišką kaip socialines normas ar tabu sistemas.
Dažnai girdžiu žmones sakant: jis turi gerą humoro jausmą arba: tas žmogus visai neturi humoro jausmo. Ką tai reiškia? Turbūt pastebėjote, kad žmonių humoro jausmas skiriasi – tai kas juokinga man, visai nebūtinai juokinga kitam ir atvirkščiai? Yra anekdotų, kurie juokingi daugeliui, bet yra tokių, kurie kai kam labai juokingi, o daugeliui – visai ne. Tai, kad egzistuoja skirtingos humoro ir humoro jausmo rūšys, patvirtina skirstymas įjuodą, baltą, sarkastišką, anglišką ir t.t. Jei baltas humoras suprantamas kone visiems (nors nebūtinai visada juokingas), tai su juodu reikia elgtis atsargiau, nes netinkamoje vietoje pasakytas toks juokelis gali pašiurpinti juodo humoro nemėgstančius žmones. Arba, kaip įprasta sakyti: juodo humoro nesuprantančius. Angliškas humoras – taip pat labai specifinis, lyg ir britiškai santūrus, bet be jokių tabu – gali šokiruoti konservatyviau nusiteikusius. Arba tiesiog – likti nesuprastas, jei nesate Londono pub‘e, apsuptas anglakalbių bendraminčių.
Man prastai su humoro jausmu. Aš prisipažįstu. Man retai kada juokingi tie populiarūs juokai, banalūs pokštai (iš kurių visi krykštauja), retai sutinku mane prajuokinančių žmonių. Iki ašarų. Juokingiausi anekdotai man tie, kurių paprastai kompanijoj nepapasakosi. Reikia labai stipriai apsižvalgyti kas sėdi šalia. O kartais mintyse kyla absurdiška idėja ir galiu pati sau užsikrykštauti, kur besėdėčiau. Mano juokavimai dažnai pakimba ties riba, kai nežinai ar dabar žmogus nusijuoks, ar vožtels. Ir nors pati sau galiu ašaroti iš linksmumo, privaloma viską pabaigti posakiu: "juokauju". Tai yra baisiausia, paaiškinti, kad čia buvo pokštas. Žinot, kai pasakai pokštą, o tada tarsteli, ei, čia buvo pokštas. Ir visi dirbtinai nusijuokia. Man labai juokinga būna, kai aš tampu bejėgė ir nebesugebu susitvarkyti su savimi. Kai man labai skauda, aš juokiuosi pro ašaras. Kai skauda kitaip, tik ironiškas žvilgsnis į save ir pasakymas: "o taip, dabar suskysk ir pabūk boba, kaip visos" padeda susiimti. Ir tas mano juokas labai gąsdina aplinkinius. Pamenu, kažkada mėginau nueiti iki poliklinikos, kuri yra per kiemą nuo mano namų. Ir sustojusi vidury kiemo, skambinau draugui, negalėdama nustoti juoktis sakiau, kad žinai, aš nebenueisiu. Nei pirmyn, nei atgal. Ir kas man buvo juokingiausia tuo metu, kad kiemas be gatvės. Tai net jei jis atlėktų metęs visus reikalus, turėčiau eiti toliau pati, nes niekas niekur nenuvežtų...
Ed Stockey ir Virginia Kurzawski susitiko šokių aikštelėje, kai šiems buvo vos 18 metų. Tuo metu jaunuolis susitikinėjo su Virginios sesers drauge, tačiau likimas turėjo kitų planų. Nors vedyboms priešinosi merginos tėvas, tikinęs, jog santuoka ilgai nesitęs, viename iš Ilinojaus miestelių įsikūrę amerikiečiai šią savaitę švenčia 70 metų tuoktuvių jubiliejų. Pirmuosius trejus metus šie praleido atskirai - Ed tarnavo jūrų laivyno pajėgose, Virginia gyveno savo tėvų namuose. Galiausiai Harvey miestelyje šie įsigijo namą, kuriame gyvena iki šiol. Pora susilaukė keturių atžalų. Paralyžiuotas sūnus Phyllis gyvena kartu su tėvais, taip pat ir kitas sūnus Frank bei šio dukra Taylor. Duktė Ruth yra biologijos profesorė, sūnus Gregg - psichologas. Per pastaruosius septynis dešimtmečius pora patyrė ir nepriteklių, ir sveikatos sutrikimų, tačiau niekada net nemanė pasukti skirtingais keliais. Pasak jų, laimingos santuokos paslaptis - humoro jausmas ir gerai įrengtas pusrūsis.
Ko dabar labiausiai žmogui trūksta? Nustebau išgirdęs – humoro jausmo. Nors geriau pasvarstęs pritariau, jog gal tai ir tiesa. Kaip būtų gerai, jei į pagrindinį planą grįžtų paprasti jausmai – draugystė, jautrumas ir humoro jausmas. Mums visiems to dabar labai reikia, nes gyvename žiauriame ir ciniškame pasaulyje. Iš dalies dėl stereotipų, kuriems visi paklūstame. Iš interneto gauname pernelyg daug informacijos, kurios patys negalime patikrinti. Teisti kitus mums tampa vis lengviau, užuot geriau supratus pasaulį, mūsų galvose įsigali vis didesnis chaosas. Blogiausia tai, kad technologijos išstumia tradicinius ryšius tarp žmonių. Jie tolsta nuo tikrojo artumo. O juk geriau vienas puodelis geros kavos nei visas tūkstantis neskanios. Humoro jausmas – gero tono ženklas. Reikalingas jis drauge su intelektu bei ironišku požiūriu į save, kad galėtum įsijausti į senstančių faunų ir satyrų būsenas. Mielos merginos, jeigu jūsų vaikinas jums padovanojo Valdo Karklelio kompaktinę plokštelę, greičiausiai jis ir yra Valdas Karklelis. Žiūriu televizijos laidą "Ekstrasensų mūšis". Ekstrasensai spėja, kuris ligonis, kuris išsiskyręs, kuris nusikaltęs, kur kas nors paslėpta ir t. t. Rimtu veidu tauškia nesąmones. Laidos vedantysis, kiti dalyviai puikiausiai supranta, kad tai nesąmonės, bet įsitempę klausosi. O štai grupės "69 danguje" narei Nijolei Pareigytei savo patarimus dėl vestuvių LNK laidoje "Auksinė blykstė" pažėrė būrėja Vaiva Budraitytė, kuri patarė dainininkei ištekėti per metus, antraip kitos progos jai teks laukti neapibrėžtą laiką, kurį būrėja įvardijo labai abstrakčiai: "Labai ilgai." Kitą dieną toje pačioje LNK studijoje vykusioje laidos, skirtos po Šaulių ženklu gimusioms įžymybėms, savo žodį Nijolei jau tarė astrologė Angelina Zalatorienė. Žvaigždžių rodomus ženklus lyg knygą skaitanti astrologė, priešingai nei būrėja Vaiva Budraitytė, neragino dainininkės ištekėti per artimiausius metus, bet ir negąsdino neapibrėžtu kitos vestuvių progos terminu. A. Zalatorienė buvo ypač konkreti ir N. Pareigytei kurti šeimą patarė sulaukus 31-erių metų, t. y. po šešerių metų. Ir viskas normalu, jei į visą tai žvelgi su ironija bei humoro jausmu.
Romantizmas Lietuvoje susijęs su XIX a. – 1831 m. ir 1863 m. – sukilimais, nacionalinio išsivadavimo kova. Vilniuje lenkų kalba apie Lietuvos praeitį, jos didvyrius ir valdovus rašė vadinamieji „Vilniaus romantizmo“ atstovai: Adomas Mickevičius, Julijus Slovackis, Janas Kraševskis, Vladislavas Sirokomlė-Kondratovičius. Žemaičių kultūrinis sąjūdis, kurio svarbiausi veikėjai buvo Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir Silvestras Valiūnas, taip pat padėjo romantizmui plėtotis Lietuvoje. Ryškus romantinis poetas yra Antanas Baranauskas, sukūręs poemą „Anykščių šilelis“, kurioje poetizavo gamtos ir žmogaus dvasios ryšį. Svarbiausias lietuvių romantizmo atstovas yra Maironis (idėjų poema „Jaunoji Lietuva“, poezijos rinkinys „Pavasario balsai“, istorinės dramos „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas Kryžiuočius“, „Didysis Vytautas – karalius“). Jis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios) kultūros tradicijas, susiejo praeitį su dabartimi. Jo kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės ir nepriklausomybės siekius. Anglų romantizmo literatūroje pradininkais laikomi Wordsworth ir Coleridge. Vėliau – Baironas (Byron), Šelis (Shelly), Bernsas (Burns), Kytsas (Keats). Pereinamojo į simbolizmą stiliaus poetu laikomas romatizmo dailininkas ir poetas Viljamas Bleikas (William Blake'as).
San Francisko (JAV) apeliacinis teismas išklausė trijų buvusių Harvardo universiteto studentų – brolių Camerono ir Tylerio Winklevossų bei Divya Narendros – prašymą atnaujinti bylą dėl „Facebook" idėjos pasisavinimo, kuriuo kaltinamas socialinio tinklo vadovas Markas Zuckerbergas. Nors trys minėti asmenys dar 2008 m. buvo susitarę su M. Zuckerbergu ir gavo 65 mln. JAV dolerių (173 mln. Lt) kompensaciją, teismo buvo prašoma atnaujinti bylą, kadangi tuometinė išmoka neatitinka „Facebook" vertės, o broliai Winklevossai ir D. Narendra dėl to neteko milijonų, pranešė BBC. Sprendimą dėl bylos atnaujinimo apeliacinis teismas priims iki balandžio mėnesio. „Facebook" teigimu, didesnių pinigų prašymas nėra pagrįstas. Ieškovai taip pat siekia pripažinimo, kad M. Zuckerbergas, Harvarde jiems padėjęs plėtoti projektą, vėliau pavogė idėją ir sukūrė per 500 mln. vartotojų turintį ir neseniai apie 50 mlrd. JAV dolerių (133 mlrd. Lt) įvertintą populiariausią pasaulio socialinį tinklą. 2008 m. šalių susitarimu bylą nutraukus, „Facebook" trims vyrams išmokėjo kompensaciją, tačiau M. Zuckerbergas nepripažino pavogęs socialinio tinklo idėjos.
Satyriniame tinklalapyje weeklyworldnews.com pasirodžius pokštui, jog socialinis tinklas „Facebook" kovo 15 d. bus uždaromas, ši informacija buvo priimta už gryną pinigą ir paplito taip greitai, kad bendrovei gandus teko oficialiai paneigti. Informaciją „Facebook" paneigė savo socialinio tinklo paskyroje, o tai, kad vienas populiariausių pasaulio tinklalapių veiks kaip veikęs, patvirtino ir bendrovės korporatyvinės komunikacijos direktorius Larry Yu. Nors įvairių pašaipų ir gandų internete sulaukia daugelis, šįkart stebėtina tai, kad melagingos informacijos šaltinis buvo satyrinis tinklalapis, skelbiantis ir tokias žinias kaip kad „2011 m. Žemę puls ateivių kosminiai laivai".