Jūs esate priklausomas nuo Facebook…
| | | |

Jūs esate priklausomas nuo Facebook…

Jūs esate priklausomas nuo Facebook jeigu: Draugystė su mergina oficialiai įsigalioja tik pakeitus statusą Facebook’e. Tikrinate savo profilį kas valandą bent po kartą. Jūs fotografuojate žmones tik todėl, kad galėtumėte vėliau juos “užtaginti” Facebook’e. Jūs esate vienas iš nedaugelio žmonių, kuris naudojasi Facebook’o chatu. Jūs siūlote (labiau panašu į reikalavimą) draugams palikti One.lt ir registruotis Facebook’e. Jūs turite Facebook’o draugų, kurių net niekada nesate matęs. Jums patinka būti “bakstelėtam”, o dar labiau patinka pačiam “bakstelėti”. Žodžio “bakstelėti” jūs nebelaikote kažkokiu fiziniu kontaktu. Facebook’e jūs dalinatės savo sapnais. Paskutinė jūsų mergina metė jus parašydama tai ant jūsų sienos. Paskutinį kartą bendravote su mama, kai ji jus pasveikino su gimtadieniu Facebook’o sienoje. Facebook’as yra pradinis puslapis jūsų naršyklėje. Jūs “palaikinate” šį įrašą.

Apie facebook’o priklausomybę
| | | |

Apie facebook’o priklausomybę

O jeigu rimtai, tai pradedu galvot, kad gal visai protinga būtų iš ten išsiregistruot. Aišku, pats facebookas yra gan smagus ir truputį keliantis priklausomybę dalykas. Bet kita vertus, tai anksčiau žmonėms reikėdavo samdyt privačius seklius, o dabar užtenka vidutiniškai mokėt naudotis internetu ir tu jau žinai apie žmogų praktiškai viską. O kadangi yra tokių žmonių, kurie nenorėčiau, kad kanors apie mane žinotų (išskyrus tai, kad jei pasitaikys proga, tai pasistengsiu apkartint jiems gyvenimą, kaip jie kažkada padarė man), tai mane kiek neramina ta mintis, kad jie iš kieno nors kito profilio gali peržiūrinėt praktiškai visą mano gyvenimą. Aišku, galima išsitrint daugumą nuotraukų, nieko nerašyt, nespaust ant jokių renginių, kad dalyvausi, bet tai kam tada reikia iš viso to facebooko, jeigu juo nesinaudoji pagal paskirtį… Ir iš viso, anksčiau buvo visokie one’iukai ir pažintys, bet tokio populiaraus ir tiek laiko suėdančio socialinio tinklapio tai tikrai nebuvo. Nežinau, kaip jums, bet man, kaip senamadiškai konservatyviai davatkai, kažkaip labiau patinka naujas pažintis megzt ir senas palaikyt realiai, o ne per internetą.

Facebook’o žaidimai ir mirtis
| | | |

Facebook’o žaidimai ir mirtis

Skaitytoją reikia suintriguoti pavadinimu. Tada padidėja tikimybė, kad tavo straipsnį perskaitys. Žemiau rašysiu apie populiarųjį Facebook’ą ir jo žaidimus. O mirtis į straipsnį pateks per apmąstymus apie viso to prasmę. Facebook’ą išbandžiau pakankamai neseniai – praeitų metų pabaigoje. Iš karto puoliau žaisti. Iš pradžių virtualų zoologijos sodą kūriau (Zoo World), paskui persimečiau į mafijos karus (Mafia Wars), tada atradau fermą (FarmVille) ir lobių paieškas (Treasure Madness). Po truputį žaidimai prarado savo žavesį ir paskutiniu metu likau tik prie vangoko braškių auginimo fermoje. Per tą kelių mėnesių laikotarpį spėjo įsijungti ir mano psichologinis išsilavinimas bei perduoti į sąmonę kelias vertingas įžvalgas apie tai, kodėl ne tik aš, bet ir kiti žmonės gali žaisti šiuos žaidimus. Tad, pirmiausia apie jas. Pamenate tamagochius? Tokį elektroninį prietaisiuką, kurį galėdavai nešiotis kaip raktų pakabuką. Mažam ekranėlyje vaikščiodavo mažytis dinozauras. Jį reikėdavo maitinti, prausti, migdyti. Jei pamiršdavai tai padaryti laiku… dinozauras mirdavo. Iš principo didelė dalis Facebook’o žaidimų vadovaujasi tuo pačiu dėsniu: pamirši nuimti braškių derlių – jos supus, pamirši pamaitinti naujagimį zoologijos sode – jis susirgs. Apeliuojama į mūsų gebėjimą rūpintis. Juk tas, kuris rūpinasi kitu, yra geras žmogus (Motina Teresė). Juk rūpestis – tai meilė, o mylėti yra labai gražu. Keisčiausia, kad žmogui rūpi ne tik gyvasis pasaulis.

Už naudojimąsi „Facebook“ – pas darbdavį „ant kilimėlio“
| | | |

Už naudojimąsi „Facebook“ – pas darbdavį „ant kilimėlio“

Prie darbo stalo – jokių “Skype” ar “Facebook” programų. Plečiantis tarptinkliniam bendravimui, vis daugiau darbdavių savo įmonėse sukuria naują ir visuotinai galiojančią taisyklę, draudžiančią naudotis socialiniais tinklais. Tokių įmonių gretos pastaruoju metu vis auga, o vadovai suka galvas, kaip pažaboti šią priklausomybę. Štai pernai netgi LR Seimas parlamentarams neva saugumo sumetimais uždraudė naudotis „Skype” programa, dėl kurios parlamentarai kas mėnesį sutaupydavo nemažą mobiliųjų telefonų sąskaitos dalį. „Nėra Skype – nėra problemos”, – tuo metu tarė Informacijos technologijų ir telekomunikacijų reikalų departamento vadovas Jonas Milerius ir užblokavo programą. Ne naujiena panašūs draudimai ir kitose įstaigose. Zebra.lt redakcijos šaltinių duomenimis, „SEB” banke „Facebook” puslapis nėra uždraustas, tačiau administracijos viduje yra iškabinamos juo besinaudojančių darbuotojų pavardės. Dalyvavimas socialinių tinklų gyvenime darbo metu yra nepageidaujamas ir „Danske” banke. Tokie draudimai taip pat galioja ir TV3 televizijoje, tuo tarpu LNK televizijos darbuotojai „Facebook” puslapiu gali naudotis nevaržomai. O štai „Swedbank” jokių su socialiniais tinklais susijusių draudimų savo darbuotojams netaiko. Deja, tačiau šių įstaigų darbuotojai nesutiko atskleisti su draudimais susijusių detalių dėl jų žodžio laisvę varžančių sutarčių.

„Time“ Metų žmogus – „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas
| | | |

„Time“ Metų žmogus – „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas

Įtakingas JAV žurnalas „Time” trečiadienį paskelbė 2010 Metų žmogų. Juo tapo socialinio tinklo „Facebook” įkūrėjas Markas Zuckerbergas.Žurnalo teigimu, M. Zuckerbergas nominuotas už tai, kad „sujungė daugiau nei pusę milijardo žmonių ir nutiesė tarp jų socialiniu ryšius; už naujos informacijos apsikeitimo sistemos sukūrimą; ir už tai, kad pakeitė mūsų visų gyvenimo būdą”. M. Zuckerbergas socialinį tinklą sukūrė prieš beveik septynerius metus, 2004 metų vasarį, studijuodamas Harvardo universitete. Tuo metu jam buvo 19 metų. Svetainės, kuri tuo metu vadinosi Thefacebook.com, serverį vaikinas laikė bendrabučio kambaryje. Šiais metais prie „Facebook” (jau netekusio priešdėlio „the”) yra prisijungę per 550 mln. žmonių. Kitaip sakant, „Facebook” paskyrą turi kas 12-as planetos gyventojas. Kasdien socialinis tinklas pasipildo maždaug 700 tūkst. naujų narių. Socialinio tinklo nariai kalba 75-iomis kalbomis ir visi kartu svetainėje per mėnesį praleidžia daugiau nei 700 mlrd. minučių. Kitaip sakant, per mažiau nei 7 metus M. Zuckerbergas sujungė vieną dvyliktąją žmonijos į didžiulį tinklą, taip sukurdamas socialinę erdvę, kuri jungia beveik dvigubai daugiau žmonių, nei gyvena JAV. Jei „Facebook” būtų valstybė, ji būtų trečia pagal dydį pasaulyje po Kinijos ir Indijos.

Buvo sutrikusi didžiausio socialinio tinklalapio „Facebook“ veikla
| | | |

Buvo sutrikusi didžiausio socialinio tinklalapio „Facebook“ veikla

Ketvirtadienį 23 val. 45 minutės neveikė didžiausias pasaulio socialinis tinklas „Facebook”- pranešė Straipsniai.lt skaitytojai. „Facebook” tinklalapis buvo neprieinamas dvidešimt minučių – apie 00:09 val. Lietuvos vartotojai šiuo socialiniu tinklalapiu naudotis jau galėjo. Apie „Facebook” neveikimą iš įvairiausių pasaulio kampelių internautai pranešė savo „Twitter” paskyruose. Jie rašė apie „išmetamas” klaidas arba visišką neprieinamumą. 2010 rugpjūčio 31 dieną „Facebook” tinklalapis buvo neprieinamas kelias valandas – apie 16 val. Lietuvos vartotojai šiuo socialiniu tinklalapiu naudotis jau galėjo. Internetinio portalo Downrightnow.com, kuris fiksuoja visuotinai prieinamų interneto tinklalapių pertraukas veikloje, duomenimis, „Facebook” veikla buvo sutrikusi nuo maždaug 13 val. „Facebook” atsakyme mashable.com rašoma, kad tinklalapis patyrė tam tikras problemas, dėl kurių kai kurie vartotojai negalėjo prisijungti prie „Facebook”. Dėl šių problemų tinklalapis gali neveikti arba veikti labai lėtai. „Facebook” atstovai tikino, kad yra stengėsi išspręsti iškilusią problemą kuo greičiau.

Kas atsitiktų internetui, jei Facebook “nulūžtų”?
| | | |

Kas atsitiktų internetui, jei Facebook “nulūžtų”?

Daug kas pastaruoju metu pabrėžia, kad visas internetas kraustosi į Facebook. Ten yra vis daugiau vartotojų, tad kitų tinklalapių kūrėjai pamišę deda į savo svetaines “Like” mygtukus, leidžia jungtis su “Facebook Connect”, rodo, ką mėgsta prisijungusių vartotojų draugai ir t.t. Bet įsivaizduokime, kad vieną gražią dieną Facebook serveriai nulūžta. Kokiai savaitei. Sunkiai tikėtina, bet realiai – kas tada būtų? Nekalbu apie tai, kad neturėtų ką veikti tie žmonės, kurie ištisas paras praleidžia socialiniuose tinkluose. Jei jie turi priklausomybę, tai yra jų problemos. Bet noriu pabrėžti tai, kad dabar, kai Facebook atidarė API, leidžiančią kitų tinklalapių programuotojams įvairiais būdais integruoti Facebook funkcijas į svetaines, jie puolė tai daryti. Masiškai. O blogiausia tai, kad kai kurios jų pačių tinklalapių funkcijos tapo priklausomos nuo Facebook funkcijų. Kad ir paprastas pavyzdys – reitingavimas. Tarkime, vietoj buvusio balsavimo už patinkančias dainas tinklalapio kūrėjai nusprendžia pasinaudoti mygtuku “Like”. Juk jis ir integruojamas paprasčiau, ir nereikia rūpintis visokiais patikrinimais ir gaišti laiko programavimui. O pagal to mygtuko paspaudimus vėliau ir sudarinėsime dainų reitingus. Viskas, atrodo gražu, bet taip yra pakol Facebook Like veikia gražiai. O prisiminkime kas įvyko visai neseniai: Facebook “Like” Buttons Breaking Down Dabar jie problemą lyg ir jau išsprendė, tačiau kurį laiką “Like” mygtukai tikrai neveikė.

Facebook.com – prie Lietuvos tinklo prisijungė jau 40 tūkst.
| | | |

Facebook.com – prie Lietuvos tinklo prisijungė jau 40 tūkst.

Socialiniame tinklapyje facebook.com Lietuvos tinklui (tinklapio vartotojai turi galimybę pažymėti savo regioną/miestą ir mokyklą/universitetą) priklauso beveik 40 tūkstančių žmonių. Kadangi Lietuvos kaip savo tinklo nurodyti nebūtina (gal kažkam neprestižas) galima daryti prielaidą, jog lietuvių facebook’e yra daugiau… Bet tik 40 tūkst.? Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, 2008 m. IV ketvirtį interneto prieigos paslaugų abonentų, naudojančių plačiajuosčio ryšio technologijas, sudarė jau apie 707 tūkst. Ar facebook’as, nors ir būdamas visiškai nemokamas ir kur kas turtingesnis savo galimybėmis, nesugeba konkuruoti su vietiniais socialiniais portalais? O gal Lietuviai nemoka/nemėgsta bendrauti internetu?

Kalėdinės dovanos moterims ir vyrams
|

Kalėdinės dovanos moterims ir vyrams

Dažniausiai dovanos teikiamos įvairių švenčių proga. Dovanos tikslas – teigiamai emociškai nuteikti adresatą. Na, kartais dovana dar siekiama išpirkti kaltę ar susitaikymo… Tikriausiai dauguma prisipažintų, jog artėjant šventėms, artimo žmogaus gimtadieniui ar kokiai kitai sukakčiai, retas kuris iš anksto pradeda galvoti apie tinkamą dovaną bent jau prieš kelias dienas. Dauguma, deja, dovanos paieškas atideda paskutinei dienai ar net valandai. Tada jau lekia į prekybos centrus, parduotuves, ieškodami „ko nors tinkamo”. Tokiais atvejais, dažniausiai nuperkamos dovanos – vis tos pačios pabodusios žvakidės ar žvakės, nuotraukų rėmeliai, kažkokie minkšti žaislai ir kiti materialūs daiktai daikčiukai, kurie jau sekančią dieną jubiliatui nebekelia jokių emocijų ir malonių prisiminimų. Gerai, jei tokios dovanos tik renka dulkes kur nors ant židinio… Kaip ten bebūtų, gauti reikalingą ar bent jau vertą dėmesio dovaną, ko gero, yra vienas iš didesnių gyvenimo malonumų. O, štai išrinkti dovaną mylimam ar šiaip reikalingam asmeniui – užduotis iš ties kartais būna gana sudėtinga. Juk norisi, kad dovana būtų ir graži, ir originali, ir patiktų, ir ne per brangi…

Google nusi’buzz’ino, Facebook užsidirbo pliusą
| | | |

Google nusi’buzz’ino, Facebook užsidirbo pliusą

Nežinau kaip jums, bet man šią savaitę interneto pasaulyje svarbiausios naujienos buvo Google Buzz paleidimas ir Facebook atnaujinimai. Tai, kad apie abu rašau viename įraše, visai ne sutapimas — niekam ne paslaptis, kad Google Buzz buvo paleistas kaip konkurentas Facebook, Twitter ir kitiems socialiniams tinklams, nors Google to tiesiogiai lyg ir neskelbia. Pradėkim nuo Google Buzz — išgirdęs apie šią tarnybą, o gal tiksliau Gmail priedą, nelikau ypatingai sužavėtas, bet laukiau jo pasirodymo mano dėžutėje. Kuo ilgiau laukiau, tuo labiau norėjau sulaukt, ypač kai pasigirdo geri atsiliepimai iš kolegų. Galiausiai trečiadienį vakare jungiantis prie Gmail ir man buvo pasiūlyta išbandyti Buzz. Atsivertęs Buzz srautą likau visiškai nesupratęs kodėl automatiškai seku kai kuriuos žmones. Daugumos jų išvis nepažinojau, turbūt todėl, kad labiau pratęs matyti jų Twitter vartotojo vardus, nei tikruosius vardus ir pavardes. Kaip ten bebūtų, vietoj išreklamuotos galimybės dalintis informacija su artimiausiais draugais, gavau krūvą nepažįstamųjų. Kliuvo ir tai, kad Buzz sraute virė kažkokia informacijos sriuba – tik ką parašyti įrašai sumaišyti su parašytais seniau ir dar pagardinti jau ir taip sekamų žmonių twitter pranešimais. Toliau atėjo eilė išbandyti kaip Buzz veikia su Google Maps programa Android telefone. Įsijungęs Buzz, nustebau, kad tiek daug buzz’erių mano mažam mieste. Pabandžiau pats ką nors parašyt ir plaukai piestu atsistojo.