Vytautas Kundrotas: Akustikų veikla įgauna naują pagreitį

Akustikos tyrimų rezultatai Lietuvoje turi paklausą, jais domisi užsienio šalys. Reikėtų galvoti apie stiprias mokyklas. Iki šiol Lietuvoje galima surasti pavienių mokslininkų, kurie apgina disertacijas, tačiau aukštosiose mokyklose atskirai nerengiami akustikos specialistai, nedėstomos tokios svarbios disciplinos, kaip garso ir virpesių teorija. Ši mokslo šaka yra apleista – specialistai Lietuvoje nebuvo ruošiami.

Tokios mintys išsakytos 1998 m. lapkričio 20 d. surengtoje Lietuvos akustikų konferencijoje-pasitarime. Kviečiame susipažinti ir su kitomis mintimis, sakytomis konferencijoje, kuri buvo lyg aikštelė, kad ir nedidelė, bet svarbi, siekiant auginti akustikos mokslą Lietuvoje.

Akustikai projektuoja savo ateitį
Lietuvos akustikų sąjungos prezidento habil. dr. Danieliaus Gužo pranešimas buvo skirtas sąjungos ateičiai, beje, ir nuveiktiems darbams apžvelgti. Ne šiaip sakoma, kad tinkamai prognozuoja tas, kuris išnaudoja progą įvertinti jau nuveiktus darbus.

Būtina planuoti akustikos specialistų rengimą Lietuvoje, kalbėjo D. Gužas. Ateityje akustinių projektų ir darbų poreikis didės. Vyriausybė negalės didesnių lėšų investuoti į akustikos mokslo augimą, jei reikės mokėti užsienio projektuotojams. Šiandien be užsienio šalių pagalbos negalima suprojektuoti koncertų bei teatrų salių, samdomi net miestų gatvių triukšmo prognozavimo bei įvertinimo specialistai.

Reikia rengti ir universalius, ne tik siauros srities akustikus, kurie statybos ar technikos klausimais turėtų tvirtų akustikos mokslo žinių. Prie specialių katedrų ar laboratorijų tikslinga rengti tik akustikos specialybių magistrantus, į programas įrašant garso teoriją ir projektus, architektūrinės akustikos, garso ir triukšmo matavimo, triukšmo mažinimo metodų ir priemonių dalykų dėstymą, specialias akustikos disciplinas. Siekiant parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, reikia pakankamai gerai parengtų dėstytojų.

Rengti vadovėlius, įteisinti lietuvišką terminologiją – kitas svarbus klausimas. Iki šiol nėra akustikos mokslo vieningesnio vadovėlio, nesisteminta terminologija. Vieno vadovėlio ir neužtektų. Laukiama atskirų knygų, galimas dalykas, vertimų garso teorijai studijuoti, taip pat triukšmo mažinimo metodams ir priemonėms tirti. Svarbu skirti daugiau dėmesio architektūrinei – salių ir patalpų – akustikai, pažymėjo D. Gužas. Aktyviau galėtų vykti muzikinės akustikos tyrimo darbai.

Turint dabartinį akustikos mokslinį potencialą, tai galima per trumpą laiką atlikti. Tik reikia, kad mokslo institucijos koordinuotų akustikų darbą ir rengtų bendrus planus bei projektus.

Šiaurės ir Vakarų Europos šalių akustikai domisi Lietuvoje vykstančiais akustikos mokslo procesais. 2000 m. Lietuvos akustikų sąjunga švęs įkūrimo dešimtmetį, ta proga ruošiamasi surengti tarptautinę akustikų konferenciją.

Šiandien akustikų sąjungos sąrašuose yra daugiau kaip 50 narių. Daugelis akustikų skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose. Trumpa sąjungos istorija – į akustikų sąjungą akustikų draugija buvo perregistruota 1997 m. rugsėjo mėn., tais pačiais metais tapo asocijuotu Europos akustikų asociacijos nariu, pasiūlyta prisijungti 1996 metais. Įkurta Lietuvos akustikų draugija buvo 1990 m. birželio 8 d.

Akustikų šiandiena

Doc. Reimondas Šliteris konferencijos dalyvius supažindino su KTU prof. K. Baršausko ultragarso mokslo centro veikla – publikacijomis, tyrimais, išradimais. R. Šliteris pažymėjo, kad kuriami nauji Lietuvos akustikos standartai. Tiesa, dažniausiai priimami jau naudojami Europoje, kurie išverčiami į lietuvių kalbą.

Prof. K. Baršausko ultragarso mokslo centre akustiniai metodai taikomi biologiniams tyrimams. Kita mokslinių resursų dalis skiriama fizikinei akustikai – sakysim, ultragarsinių sąveikų apdorojimo tyrimams.

Neatsisakoma visiškai techninio pobūdžio – robototechninių tyrimų, atominių energetikos objektų saugumo – klausimų. Konferencijos dalyviai domėjosi šiame centre naudojama metodika – atskirų dažnumo juostų informatyvumo, signalų dažnumo parinkimo klausimais. Pranešėjas paaiškino, kad dažnumo juostų informatyvumas priklauso nuo tyrimo tikslo, neslėpė tyrimams naudojamų signalų dažnumų.

Lietuvos akustikų asociacijos prezidentas habil. dr. D. Gužas antrajame savo pranešime kalbėjo apie būtinumą įstatymais šalinti triukšmą Lietuvoje. Triukšmas priklauso aplinkos taršos elementams, teigė D. Gužas. Lietuvoje yra tam tikrų apibrėžimų šiuo klausimu, kurie neturi juridinės galios, tačiau į kuriuos reikėtų atsižvelgti. Kitose šalyse triukšmo šalinimui skiriamas didesnis dėmesys. Vokietijoje yra atitinkamų direktyvų, Anglijoje sėkmingai naudojami triukšmo matavimo metodai, įkurta triukšmo lygio kontrolės policija Londone, triukšmadariai baudžiami baudomis. Europos Sąjungoje siekiama, kad visos šalys nustatytų ir suderintų triukšmo kriterijus.

Lietuvos akustikų sąjungos sekretorius, VU Fizikinės akustikos laboratorijos vedėjas dr. Daumantas Čiplys apibūdino Lietuvos akustikų sąjungos ir Europos akustikų asociacijos santykius ir jų vystymą. Europos akustikų asociacija – pelno siekiantis susivienijimas. Asociacijos nariai – 25 Europos šalių akustikų draugijos. Miunchene 1999 m. kovo mėnesį vyks tarybos posėdis. Leidžiamas žurnalas, kuriame rašoma ir apie akustikų darbus Lietuvoje. Pranešėjo nuomone, tai nemokama reklama. Europos akustikų asociacija šiuo metu rengia asociacijos narių ir kompanijų rodyklę.

Be to, pasisakymuose, diskusijose buvo svarstoma, ar Lietuvos akustikų asociacija – tik klubinio pobūdžio organizacija. Ji turėtų užpildyti vietą tarp vartotojų ir produkcijos gamintojų. Visiškai priimtina šnekėti apie projektus, jei yra vartotojų. Buvo teigiama, kad pinigų Lietuvoje yra daugiau, negu galima jų įsisavinti, tačiau, jei nesugebama nieko naujo padaryti, tai nereikėtų ir apsiimti. Tikslinga labiau specializuotis, kadangi specializuotai veiklai užsieniečiai sudaro palankesnes aplinkybes.

Buvo apibrėžtos sekcijos – architektūrinės-statybinės akustikos, fizikinės akustikos ir akustinės elektronikos, ultragarso, muzikinės akustikos, virpesių, aplinkos triukšmo. Sąjungos taryba papildyta naujais nariais. Konferencijos dalyvių pasisakymai buvo turiningi, o pokalbių įtampa tokia optimali, kad pareikšta nuomonė susitikimą surengti ir kitais metais – sakysim, dviejų dienų konferenciją rugsėjo mėnesį tokioj gražioj vietoj, kaip Druskininkai – susilaukė pritarimo. Galima būtų pakviesti svečių ir iš kitur, tai svarbu kontaktams.