Siemens M75 – dar viena naujiena aktyviam gyvenimo būdui?

Pamenate garsiąją katino Leopoldo frazę: „Gyvenkime draugiškai“? Paprastas, tačiau kiekvienam suprantamas noras – siekti tarpusavio supratimo, susikalbėjimo, draugiškų ir malonių santykių, džiaugsmą ir pilnatvę teikiančio bendravimo. Pagrindinis žmonių bendravimo tikslas – pasiekti tarpusavio supratimą. Tačiau tai ne visada paprasta. Kodėl su vienais žmonėmis bendrauti lengva ir gera, o su kitais – daug sunkiau? Kodėl su vienais sugyvename, o su kitais nuolat pykstamės? Suprantama, kad daug lengviau bendrauti su tais, su kuriais turime tam tikrų sąlyčio taškų. Norėdami išvengti įvairių nesutarimų, pirmiausia ieškokime jų priežasčių. Norint sukurti gerus santykius, labai svarbu išmokti išklausyti ir suprasti savo pašnekovą. Paaiškinę savo norus ir ketinimus išvengsime daugybės nesusipratimų, pykčio ir konfliktų. Sąžiningumas pašnekovo atžvilgiu dažnai yra vienintelė išeitis iš konfliktinės situacijos. Tačiau tiesą būtina sakyti ne žmogui pažeminti, bet pakelti jį jo paties akyse ir paaiškinti savo nuostatą. Kas trukdo ir kas padeda bendrauti? Žmonių tarpusavio nesupratimo priežastys įvairios. Tai ir skirtingi politiniai įsitikinimai, ir išpažįstama skirtinga religija, ir pasaulėžiūros klausimai, ir psichologiniai ypatumai. Tačiau pagrindinė nesusikalbėjimo priežastis – nemokėjimas išklausyti pašnekovo.

Krizės metu psichologinės problemos, kurių turėjo žmogus, tik dar labiau išryškėja. Norom nenorom reikia jas spręsti, negalima nuolat bėgti nuo savęs, nes toks neigimas gali virsti rimtais psichikos sutrikimais. Todėl krizė yra kaip tik palankus metas susikaupusioms problemoms spręsti, atrasti naujas perspektyvas ir įveikti savo baimes. Kad to pasiektų, žmogui neretai prireikia psichologo pagalbos. Bendravimas su psichologu turi daug privalumų. Pirmiausia, ką gali duoti psichologas, tai išklausyti. Žmogus trokšta ir turi teisę pasisakyti ir būti suprastas. Deja, ne visada yra žmonių, norinčių klausytis. Net ir artimieji dažnai negali padėti, nes jie turi savų rūpesčių, o gal tiesiog nemoka suprasti. Šeimose itin dažnas nesusikalbėjimas, nemokėjimas priimti, nesiklausymas, priekaištai. Nesuprastam žmogui daug sunkiau surasti išeitį, nes jį slegia ne tik savigraužos jausmas (kodėl man taip nutiko?), bet ir artimųjų priekaištai, spaudimas. Jei atsitinka taip, kad šeima neišklauso arba tiesiog nežino, kaip padėti, visada galima kreiptis į psichologą. Bendravimas su psichologu yra ypatingas tuo, kad šis žmogus klauso Jūsų be išankstinių nuostatų ar lūkesčių. Jis pažįsta jus mažiau ir negali kelti reikalavimų. Išklausymas ir racionalūs patarimai, žmogaus nukreipimas teisinga linkme – tai dalykai, kuriuos gali duoti psichologas. Net jei atsiranda žmonių, pasirengusių Jūsų klausytis, tai dar nereiškia, kad jie galės Jums padėti.