„Reali virtualybė“
Mokslininkai iš Tokijo universiteto kuria naujos kartos virtualios realybės sistemą. Joje realūs ir virtualūs objektai vienas kitą papildo. Todėl patys kūrėjai sistemą linkę vadinti „papildoma realybe“ (augmented reality).
Norint patekti į tokią realybę, reikia užsidėti specialų šalmą arba akinius. Tačiau, skirtingai nuo įprastos virtualios realybės, kai į šalme įmontuotą ekraną projektuojamas visiškai sintezuotas vaizdas, šiuo atveju žmogus mato ir realaus pasaulio objektus, nes akiniai yra permatomi.
Beje, tokiose sistemose nėra nieko ypač naujo. Jos naudojamos šiuolaikinėje karo pramonėje, daugiausia aviacijoje. Tokiu atveju informacija apie lėktuvo būklę, koordinates ir kita yra išvedama į ekraną, esantį šalme.
Tačiau šios sistemos turi tą trūkumą, kad vartotojas mato virtualų objektą, kai „priešais“ jį yra tikras objektas, pavyzdžiui ranka.
Japonų mokslininkai rado būdą, kaip šį trūkumą įveikti. Jų sistema sudaryta iš specialių akinių ir ekrano, kurio vaidmenį gali atlikti bet koks daiktas.
Ekranas padengiamas retroreflektine medžiaga, kuri spindulius atspindi tokiu būdu, kad atspindėtas spindulys yra lygiagretus su krintančiu.
Akiniai, be stiklo, turi miniatiūrinį projektorių ir vienpusį stiklą. Projektuojami spinduliai atsispindi nuo veidrodinės pusės, krinta į ekraną, vėl atsispindi ir patenka ant žmogaus akies tinklainės. Rezultate žmogui atrodo, kad tarp jo ir ekrano yra virtualus objektas.
