Prievadai

PK dalys su magistrale jungiamos interfeisais, turinčiais prievadus (Ports) – kanalus informacijai priimti ir perduoti. Duomenys, kuriais keičiasi kompiuteris ir prie jo prijungtas įtaisas, yra valdomi priskyrus jiems IRQ ir I/O adresus. Esant Išoriniams įtaisams adresai yra priskirti prievadui, prie kurio įtaisas prijungtas.

IRQ (Interrupt Request) reiškia tūrio reikalavimą. PK yra 16 tūrių, sužymėtų nuo 0 iki 15 ir kiekvienam nuosekliam ar lygiagrečiam prievadui reikia savo IRQ. (Yra ir išimčių: paprastai COM1 ir COM3, taip pat COM2 ir COM4 prievadai dalijasi tais pačiais IRQ).

Kiekvienam prievadui taip pat reikalingas ir nuoseklus įvesties/išvesties (I/O) adresas. Tai tarsi procesoriaus “pašto dėžutė”, į kurią siunčiami dar neapdoroti duomenys. Jei daugiau kaip vienas įtaisas sunaudoja tą patį IRQ ar I/O adresą, tai įrenginiai neveiks, arba kompiuteris gali “pakibti”. IRQ ir I/O priskyrimas yra labai svarbus.

• Nuoseklieji prievadai

Kompiuteriai gaminami su vienu ar dviem įmontuotais nuosekliaisiais Prievadais. Paprastai tai kitoje kompiuterio pusėje kiekvienam jų skirta devynių kojelių jungtys. Kiekvienas nuoseklusis prievadas priskiriamas vienam iš aštuonių galimų COM adresų (COM1, COM2 ir t.t.), kurie turi unikalius I/O adresus ir IRQ.

Nuoseklusis prievadas perduoda informaciją po vieną bitą vienu metu, todėl jie lėtesni nei lygiagretusis prievadas.
Nuosekliojo prievado sparta priklauso nuo UART lusto, kuris kompiuterio magistralėje lygiagrečiai parduodamus duomenis paverčia į vieno bito srauto, perduodamą prie nuosekliojo prievado prijungtu kabeliu.

Beveik kiekvienas šiuolaikinis kompiuteris yra išleidžiamas su 16550 modelio UART kurio duomenų perdavimo sparta 115Kb/s ir to pakanka per nuoseklujį prievadą jungiamą įtaisą. (Senesnieji UART 16450 ir 8250 tipai, bei naujesniųjų: galima padidinti spartą įsigyjant nuosekliojo prievado išplėtimo plokštę su 921 Kb/s spartos 16750 UART modeliu.)

• Lygiagretieji prievadai

Lygiagretieji prievadai daugiausia žinomi kaip jungtys spausdintuvams, tačiau prie jų galima jungti ir kitus įtaisus, pavyzdžiui skenerius. Lygiagretieji prievadai žymimi LPT. Kompiuteris pats susieja su bet kuriuo surastu lygiagrečiuoju prievadu nuo (LPT1 iki LPT3)

Jie yra našesni nei nuoseklieji prievadai, nes vienu metu gali perduoti aštuonis informacijos bitus nuo 40KM iki 1MD per sekundę sparta.

Dauguma kompiuterių gaminami su vienu lugiagrečiuoju prievadu, 25 skylučių jungtimi užpakalinėje kompiuterio pusėje. Norint Įdiegti antrą prievadą reikia įsigyti I/O plokštę, kuri dedama į išplėtimo jungtis.

Lygiagretieji prievadai būna 4 tipų :
1. Vienkrypčiai
2. Dvikrypčiai
3. EPP
4. ECP

Vienkrypčiai prievadai: dar yra vadinami SP. Tai patys paprasčiausi ir lėčiausi lygiagretieji prievadai. Duomenys perduodami 40-50 Kb/s sparta tik viena kryptimi – iš kompiuterio į spausdintuvą ar kitą įrenginį.

Dvikrypčiai: perdavimo sparta 100 – 300 Kb/s. Informacija perduodama abiem kriptymis, kad kompiuteris “žinotų” įtaiso būklę.

EPP – spartesnis lygiagretusis prievadas sukurtas įrenginiams dirbantiems didele sparta. Tai gali būti išoriniai diskiniai kaupikliai ar tinklo suderintuvai (adapteriai). EPP veikia nuo 400Kb/s iki 1Mb/s sparta. (Gali būti EPP 1.7 arba 1.9)
ECP- didesnių galimybių prievadas skirtas tiek greitai perduoti duomenis, tiek palaikyti ryšį tarp kompiuterio ir išorinių įrenginių. Pvz. Išorinių kaupiklių ar tinklo adapterių.

P.S Veikimo principas: Kiek pasiunčiama informacijos paketų, tiek grįžtamuoju ryšiu turime ir gauti.(tada reiškia, kad su prievadu problemų nėra)

1.”Kompiuterijos žinynas mėgėjams ir žinovams”
2. B. Starkus “Personalinis kompiuteris”,1999, V.