Nematomo žmogaus kultūra

“Bet kokios medijos ir technologijos žinutė pakeičia terpę, kurioje ji užgimė” Maršalas MakLuhanas (Marshall McLuhan)

Jei ką ir išmokau per ilgą laiką – tai, kad žmonės nenori bendrauti. Tegu optimistai ir toliau svaičioja apie naujają virtualiąją visuomenę, kuri leis laisviau ir plačiau keistis mintimis – aš dar nemačiau, kad šis idealas būtų pasiektas. Žmonės realiame pasaulyje yra socialiniai individai – ir visur, kur tik susiburia kokia žmonių grupė, pradeda kurtis socialinės “institucijos” – atsiranda vadai, politikai ir ambasadoriai. Tai kodėl šie socialiniai dėsniai neveikia virtualioje realybėje?

Taip, egzistuoja nemažai populiarių kibernetinės Interneto bendrijų (kurių dauguma, vienok, sukasi ratais apie seksą). Bet … kiekvienai jų tenka po keletą “pridususių”, kuriose per kelis mėnesius tegausite tik kelias žinutes (geras pavyzdys – :Vartiklio” Biblijos atsiliepimų puslapis, žr. http://bible.elnet.lt) ar rasite pluoštą retorinių pasisakymų nesulaukiančių jokio atsako… Tad Voratinklyje yra kažkas tokio, kas neskatina bendrauti… Ir net suteiktos galimybės susitikti vienodų pažiūrų ir polinkių asmenims nesuburia jų į bendriją.

Pilkieji naršytojai

Internetą persmelkia anoniminių kelionių kultūra. Štai keli pavyzdžiai:

Kai dauguma firmų plėšosi į gabalus bandydamos išspausti pinigų iš Interneto, sekso paslaugų pardavėjai tai padaro beveik be pastangų, pvz., “JenniCam” gyvoji kamera iš studentų “miegamojo”;

Populiari “slaptojo žvilgsnio” praktika, kai lankytojas tyliai stebi pokalbį jo dalyviams net nežinant apie tai. Visai nesunku nueiti į diskusijų klubą, paskaitinėti, apie ką kalba jo “nariai” ir po to tyliai pasišalinti. Taip elgiasi ir nemaža dalis nuolatinių “Vartiklio” atsiliepimų puslapio (www.vartiklis.elnet.lt/logs/opinion.htm) lankytojų.

Dažniausia mes ateitame į WWW svetainę, paimame informaciją, kurios ieškome, ir tyliai pasišaliname. Jei mus paprašo registruotis, pasipiktiname ir norimos informacijos ieškome kitur. Mes imame ir imame iš Interneto, ir retkarčiais šį jam atiduodame kai kuriuos trupinius – savo asmeniniais WWW puslapiais, kuriuos kiti taip pat tyliai peržiūrės…

Anoniminė medija?

Internetas suteikia galimybę bendrauti su kitais. Ir kartu likti mums nežinomiems. Visi trokšta bendrauti ir kartu bijo tos galimybės, nes išėję iš savo žinomos ir saugios kertės jie pasijaučia labai pažeidžiami. Ir kuo mažiau asmeninės informacijos pateikiama viešai, tuo lengviau tie ryšiai užsimezga – štai kodėl dauguma pasirašinėja išsigalvotomis pravardėmis (nick). Kibernetinė visuomenė pavirto bendrija, kurioje jos nariai nori matyti, bet likti nematomi. Kuo mažiau savęs parodysi, tuo mažiau tave užgaus. Visi nori turėti išimtinę teisė spręsti savo viešumo klausimą. Ir šis noras sužlugdė JAV kongreso 1996 m. kėslus reguliuoti, ką žmonės gali kalbėti Internete. Atsakas iš kiber-erdvės buvo akimirksniu ir kietas kaip deimanto peilis. Internetas pasirodė vieningas ir jis laimėjo. Kiber-erdvės gyventojai nenori, kad kas nors ateitų ir tvarkytų jų gyvenimą. Jie tiesiog nori turėti tai, ką jie nori turėti… Ir taškas!

Mes negalime pakeisti Voratinklio prigimties ir nesu tikras, ar sutiktume ją pakeisti, jei galėtume. Bet prisiminę pradžioje pacituotus Maršalo žodžius, akip sužinoti, kaip Internetas pakeitė mūsų santykius ir ar sumažino socialinę izoliaciją. Galime pradėti analizuoti tradicinio Voratinklio turinį, tačiau Maršalas mus perspės, kad mes ieškome grūdo ne ten: “Turinys tėra sultingas mėsos gabalas, kuris pavilioja minties sarginius šunis”.

Juk visai nesvarbu, ką mes išvysime per JenniCam objektyvą – nusirengiančią moterį ar tuščią kambarį. Svarbu tėra tik pats stebėjimo faktas! T.y., svarbu ne tai, ką randame, o kaip tą priimame.

Pokalbis “linijoje”

Diskusijų klubams galime priskirti tokias savybes:

Nėra apribojimų dalyvių kiekiui;

Nėra pokalbių pradžios ir pabaigos. Bet kas gali įsijungti į pokalbį bet kuriuo metu ir bet kuriuo metu jį palikti;

Pokalbio dalyviai gali likti anonimais;

Pokalbio dalyviai neatsako už pokalbio turinį.

Tokios pokalbių savybės sukuria tai, kas ir atsitinka – dažnas bando regzti pokalbį kuria nors tema, kai kurie jų pavyksta, tačiau neišvengiamai po kurio laiko tokioje neapibrėžtoje terpėje tema užgęsta, nes pokalbio dalyviai nuolat išnyksta ir nuolat atsiranda nauji.

Tai ką daryti? Kūrybingi WWW svetainių kūrėjai galėtų kurti ir patikrinti alternatyvias diskusijų forumų formas. Kaip tai padaryti? Nieks nežino, bet pastangas įvertins laikas…