Mobiliųjų telefonų poveikis sveikatai

Vilniaus visuomenės sveikatos centro
Sveikatos saugos skyriaus
aplinkos higienos gydytoja Asta Razmienė

Vienas iš visuomenės (tiek darbe, tiek namuose) vis aktyviau naudojamų elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių yra mobilusis telefonas.

Mobilusis telefonas– tai mažas kompaktinis siųstuvas ir imtuvas viename korpuse. Elektromagnetines bangas jis spinduliuoja vienpole ar dvipole antena, įdėta į metalinę dėžutę.

Kalbant telefonas laikomas prie pat galvos ir ji patenka į artimąjį spinduliavimo lauką. Tai ir nulemia lokalų spinduliavimo poveikį tik galvai, priešingai negu toliau esantys šaltiniai, kurie tolimuoju lauku veikia visą žmogaus kūną.

Daugumos mobiliųjų telefonų spinduliavimo dažnis yra 900 MHz ir 1800 MHz.

Skirtinga mobiliųjų telefonų galia: nešiojamieji gali būti 0,5 – 4W galios, o automobiliniai 8-20W galios. Labiausiai paplitę nešiojamieji mobilieji telefonai yra 2W galios. Kuo didesnė telefono galia, tuo didesnis išspinduliuojamos energijos srauto tankis.

Vilniaus visuomenės sveikatos centre buvo atlikti tyrimai įvairių modifikacijų 2W galios mobiliųjų telefonų išspinduliuojamos mikrobangų energijos lygiams nustatyti. Tyrimų rezultatai parodė, kad skirtingų modifikacijų mobilieji telefonai išspinduliuoja skirtingus energijos kiekius – nuo 5 iki 26 m kW/cm2. Lietuvos higienos norma 80:2000 “Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje” netaikoma prietaisų išspinduliuotai energijai normuoti, tačiau orientacinis palyginimas galimas: darbo vietose, kuriose elektromagnetinio lauko intensyvumas siekia 27 m W/cm2, galima dirbti 450 minučių per pamainą.

Mobiliojo telefono spinduliavimas vartotoją veikia tik veikiant siųstuvui, t. y. surinkus numerį, ir tęsiasi iki pokalbio pabaigos.

Kai mobilusis telefonas atlieka imtuvo funkcijas (atsakant ir kalbant pašnekovui) spinduliavimas praktiškai nefiksuojamas, taip pat telefonas nespinduliuoja išjungtas ir pakrovimo metu.

Mobiliųjų telefonų išspiduliuotas mikrobanginės energijos srauto lygis priklauso tik nuo telefono modelio ir jo darbinio dažnio bei galios.

Sveikatos sutrikimai dėl mobiliųjų telefonų nėra pakankamai ištyrinėti. Pasaulio mokslinėje literatūroje daug straipsnių apie radijo bei mikrobangų sukeliamus biologinius efektus, tačiau dauguma skelbiamų tyrimų duomenų nėra specifiniai dėl mobiliųjų telefonų naudojimo.

Specifiniai tyrimai, susiję su mobiliųjų telefonų naudojimu, daugiausia atkiekami smegenų vėžio atsiradimo rizikai nustatyti. Taip pat tiriami fiziologiniai ir termoreguliaciniai pokyčiai, akies lęšiuko drumstėjimas.

Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (angl. ICNIRP) pareiškime (1996) teigiama:

Skelbtų epidemiologinių tyrimų duomenys kol kas nepakankami, kad būtų galima sieti mobiliųjų telefonų naudojimą su nepalankiu poveikiu vartotojų sveikatai.

Laboratorinių tyrimų duomenys apie galimą vėžio išsivystymą nepakankami ir neteikia pagrindo riboti mobiliųjų telefonų išspinduliuojamos energijos lygį.

Mobiliųjų telefonų dažniai ir galia negali sukelti elektros šoko ar nudegimų.

Žinoma, kad tam tikromis aplinkybėmis spinduliavimas iš mobiliųjų telefonų gali įsiterpti į kai kurių elektros ar elektroninių prietaisų veikimą (pvz., klausos aparatų) ir padaryti neigiamą įtaką, ypač gyvybę palaikantiems prietaisams.

Todėl mobiliųjų telefonų veikimas turi būti apribotas ligoninių intensyviosios slaugos skyriuose, patalpose, kur sudėtinga elektroninė aparatūra ir pan.

Susirūpinę spinduliavimo sumažinimu mobiliųjų telefonų vartotojai turėtų laikytis šių rekomendacijų:

Naudoti mobiliuosius telefonus, kurių galia ne didesnė kaip 2W.

Laikytis šių minimalių atstumų tarp telefono ir galvos:

kai telefono galia 1-2W – 1cm

kai telefono galia 4W – 3cm

kai telefono galia 8W – 5cm

kai telefono galia 20W – 8cm

Naudotis mobiliuoju telefonu kuo trumpiau ir tik būtinais atvejais.

Mobiliuoju telefonu nesinaudoti žmonėms, kuriems implantuotas širdies ritmo elektros stimuliatorius, klausos aparatas ir pan.

Mobiliaisiais telefonais nesinaudoti vaikams bei nėščioms moterims, nes kuo jaunesnis organizmas, tuo jis jautresnis elektromagnetinei spinduliuotei.