Interneto mazgai ir adresai

Interneto kompiuteriai ir mazgai

Kadangi Internetas yra sudarytas iš tarpusavyje sujungtų dešimčių tūkstančių kompiuterių tinklų, bendras kompiuterių Interneto tinkle skaičius yra matuojamas milijonais. Visi kompiuteriai, prijungti prie Interneto pagal Interneto ryšių taisykles, yra vadinami Interneto kompiuteriais (hosts). Yra sutinkami dviejų skirtingų tipų Interneto kompiuteriai – tarnybinės stotys, teikiančios vieną arba kelias paslaugas nutolusiems Interneto naudotojams, arba klientų kompiuteriai, sudarantys galimybę nutolusiems naudotojams prisijungti prie Interneto ir vykdyti kliento programas, skirtas Interneto paslaugų panaudojimui. Tarnybinės stotys turi būti visą laiką prijungtos prie Interneto, tuo tarpu kai kliento kompiuteriai gali būti prijungiami prie Interneto tik atskiriems darbo seansams. Be Interneto kompiuterių, į šį tinklą galima įjungti ir kitus prietaisus, tokius kaip maršrutizatorius (routers), valdančius priėjimą prie Interneto ir tvarkančius duomenų srautus. Visi galimi prietaisai, įskaitant Interneto kompiuterius, paprastai yra vadinami vienu bendriniu žodžiu – Interneto mazgai, kadangi jie yra ne kas kita kaip fiziniai šio didžiulio tinklo mazgai, tarpusavyje sujungti įvairių tipų ryšio linijomis.

Interneto adresai

Tam, kad identifikuoti Interneto mazgą, teikiant arba naudojant Interneto paslaugas, buvo įvesti Interneto adresai. Interneto adresacija yra kažkas panašaus į įprastą adresaciją. Kiekvienas iš mūsų turime tam tikrą adresą, kurį sudaro namo ir buto numeriai, gatvės pavadinimas, miesto ir šalies pavadinimai. Šis adresas, prijungus prie jo asmens vardą, leidžia identifikuoti asmenį, kad jam būtų galima pasiųsti laišką arba telegramą.

Toks pat principas naudojamas ir Internete, tik čia reikia identifikuoti mazgą, su kuriuo yra dirbama. Aukščiau paminėtas TCP/IP protokolas apibrėžia mazgų adresų sudarymo būdą – taip vadinamus IP adresus. Dabartinė šio protokolo versija apibrėžia mazgo adresą kaip 4 skaičių, atskirtų taškais, kombinaciją. Kiekvienas iš šių skaičių yra vieno baito ilgio, todėl gali įgyti reikšmę iš 0-255 intervalo. Pvz., a mazgas gali turėti adresą 193.178.45.144. Žinoma, kiekvienam mazgui reikia suteikti unikalų adresą, kad užtikrinti korektišką adresaciją viso Interneto tinklo mastu. Lengva apskaičiuoti, kad bendras galimų unikalių adresų skaičius šiuo atveju yra 28x28x28x28 = 4228250625, todėl daugiau kaip 4 milijardai mazgų gali būti adresuojami, panaudojant šį principą.

Tačiau, ši galimų adresų erdvė nėra tokia didelė, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kadangi adresai turi būti unikalūs, IP adresų išskyrimo procesą būtina koordinuoti, ir tą funkciją atlieka specialios tarnybos. Tokia tarnyba Europos Interneto naudotojams yra vadinama RIPE. Adresų išskyrimas yra atliekamas tokiu būdu. Visų pirma, tinklui, kuris ruošiasi tapti Interneto dalimi, yra išskiriama adresų zona, paprastai susidedanti iš 256 adresų blokų. Po to jau šio tinklo administracija skiria adresus iš išskirtosios zonos atskiriems tinklo mazgams. Toks IP adresų padalinimas į blokus, skiriamus atskiriems tinklams, padidina IP adresų poreikį. Tuo būdu, paskaičiuota, kad Internetui taip pat intensyviai augant ir toliau, jau pirmuosiuose XXI amžiaus dešimtmečiuose pritruks IP adresų. Žinoma, ši problema jau sprendžiama, ir tai atliekam, kuriant naują protokolą, kuriame bus naudojami kitokios struktūros IP adresai, labiau primenantys mūsų šiandien kasdieniniame gyvenime naudojamus adresus.

Interneto kompiuterių vardai

Natūralu, kad kompiuteris supranta skaičių kalbą, tuo tarpu kai žmonėms priimtinesnė yra žodžių kalba, tame tarpe ir kreipiantis į įvairius Interneto kompiuterius. Dėl šios priežasties buvo pradėti naudoti Interneto kompiuterių vardai, kiekvienam iš šių vardų nustatant vienareikšmišką atitikmenį su konkrečiu IP adresu. Pilnas Interneto kompiuterio vardas yra sudarytas iš kelių taškais atskirtų žodžių. Kai kurie iš šių žodžių žymi sritį, tuo tarpu kai kairiausias iš jų žymi konkretų kompiuterį. Čia, sritis atlieka tą patį vaidmenį, kaip ir tinklui iš anksto priskirtų adresų blokas – ji padeda vienareikšmiškai identifikuoti tinklą, naudojant vardus vietoje adresų. Pvz., kompiuterio vardas vytautas.vdu.lt reiškia, kad jo vietinis vardas yra vytautas ir kad jis yra vdu.lt srityje.

Aukščiausio lygio sritys Dešiniausias žodis Interneto kompiuterio varde yra parenkamas iš aukščiausio lygio sričių aibės. Galimi aukščiausio lygio sričių variantai yra:

edu – aukštojo mokslo įstaigos,
com – komercinės firmos,
gov – vyriausybinės agentūros,
mil – karinės struktūros (JAV),
org – bendros nekomercinės organizacijos,
net – kompiuterių tinklai,
int – tarptautinės organizacijos,
uk, se, lt – atskiros šalys, šiuo atveju Didžioji Britanija, Švedija, Lietuva.
Kaip matote, kai kurios iš aukščiausio lygio sričių žymi tam tikrą organizacinę struktūrą (gov, org, t.t.). Jos yra dažniausiai naudojamos JAV, tuo tarpu kai kitose šalyse dažniausiai naudojamos toms šalims būdingos aukščiausio lygio sritys (uk, de, lt, se, br , t.t.).

Pilnas srities vardas Pilnas srities vardas, sekantis po vietinio Interneto kompiuterio vardo, paprastai susideda iš keleto lygių, nurodančių kompiuterio priklausomybę vienam iš Internetą sudarančių tinklų. Pvz., Interneto kompiuterio vardas vaiva.vilnius.omnitel.net reiškia, kad vietinis kompiuteris vardu vaiva yra omnitel kompiuterių tinklo vilnius zonoje. Vardas vytautas.vdu.lt reiškia, kad vietinis kompiuteris vardu vytautas yra vdu įstaigoje Lietuvoje.

Srities vardų serveris Tam, kad teisingai atpažinti Interneto kompiuterį, kiekvienas Interneto kompiuterio vardas turi būti vienareikšmiškai susietas su tam kompiuteriui priskirtu IP adresu. Šią funkciją atlieka specialios Interneto tarnybinės programos – DNS serveris, kur DNS yra santrumpa nuo angliškų žodžių, žyminčių srities vardų serverį (Domain Name Server). Kompiuterio atpažinimo pagal jo vardą procesas vadinamas srities vardo atpažinimu (domain name resolving).

E-pašto adresai Adresuojant elektroninį paštą (e-paštą), reikia ne tik surasti atitinkamą Interneto kompiuterį, bet ir identifikuoti naudotoją, dirbantį su šiuo kompiuteriu. Dėl šios priežasties, visiems su Internet kompiuteriais dirbantiems naudotojams yra priskirti unikalūs vardai. Tokiu būdu galima sukonstruoti tam tikros struktūros e-pašto adresus, pvz. john@vilnius.omnitel.net arba j.jonaitis@vdu.lt. Čia john ir j.jonaitis yra naudotojų vardai, o ‘@” yra ženklas, atskiriantis naudotojo vardą nuo srities vardo e-pašto adrese.

Informacijos adresavimas

Panaši schema yra naudojama taip pat ir adresuojant kitus objektus Internete. Pavyzdžiui, tam, kad vienareikšmiškai identifikuoti dokumentą Interneto informaciniame World Wide Web (WWW) tinkle, reikia pridėti kelio iki šio dokumento nuorodą prie kompiuterio, kuriame yra šis dokumentas, vardo. Tokiu būdu, dokumentą index.php, esantį kompiuterio gamezone.lt news kataloge, galima adresuoti kaip gamezone.lt/news/index.php.