ADS įlįs Jums po oda – arba – Atėjo laikas Bio-lustams…
Amerikos Applied Digital Solutions (ADS) kompanijai leista pardavinėti mikročipus kodiniu „VeriChip” pavadinimu. Juos bus galima įsodinti žmogui. Skelbiama, kad davikliai galės turėti žmogų identifikuojantį kodą, bet ne medicininius duomenis, vis tik šis ID kodas gali būti susietas su duomenų baze, kurioje gali būti saugoma bet kokia informacija.
Tiesioginio leidimo čipams – implantantams JAV Maisto produktų ir Medikamentų Sanitarinės Priežiūros Valdyba (Food and Drug Administration – FDA) nedavė. Kaip praneša ADS atstovai, jie gavo raštišką valdybos įpareigojimq, kuriame buvo nurodyta, kad FDA nelaiko VeriChip’o medicininiu prietaisu. Vadinasi, čipas – implantas nepriklauso FDA jurisdikcijai, ir ADS gali visiškai laisvai pradėti jo paskleidimo ir marketingo kompaniją JAV teritorijoje.
ADS pareiškime neminimas vienas labai svarbus monetas: FDA nelaiko čipo medicininiu prietaisu, jeigu jis naudojamas tik asmens identifikacijai. Vistik, kaip pažymėjo FDA medicininių prietaisų departamento vadovas Deividas Feigelis (David Feigal), „jeigu jie ten (į daviklius) įdės medicininius duomenis, mes smarkiai sunerimsime dėl tokio jų panaudojimo“. Šiuo atveju, kaip leido suprasti Dr. Feigelis, valdyba gali įsikišti ir uždrausti mikročipo paskleidimą. Tai aiškinama tuo, kad medicininiai duomenys čipe gali pasenti, kas pacientui gali būti kur kas pavojingiau, nei visiškas informacijos nebuvimas.
Nuo šiol VeriCip’as turės tik identifikacinį numerį, pareiškė Deividas Hjugesas (David Hughes), konsultacinės Technology Sourcing International kompanijos, Applied Digital padėjusios vesti derybas su FDA, atstovas.
Jau vien pati čipų įsodinimo idėja spėjo sulaukti nemažai priešininkų, teigiančių, kad šios technologijos panaudojimas gali tapti globalinio sekimo precedentu ir totalinio režimo sudarymo prielaida, aprašyto, pavyzdžiui, Džordžo Orvelo romane „Didysis Brolis” („The Big Brother”). Mistiškai nusiteikusios natūros čipe – implante mato „velnio žymę”, skelbiančią pasaulio galo artinimąsi. Daugeliui šeimų, kuriose yra sunkiai sergančių žmonių (vaikai, kenčiantys nuo autizmo, vaikiško celebralinio paralyžiaus arba Dauno sindromo, pagyvenę žmonės su Alzheimerio sindromu), toks čipas – tai galimybė laiku suteikti medicininę pagalbą, rasti dingusį žmogų, kol jis dar nepateko į bėdą. Ypač tai tinka tais atvejais, kai pats ligonis negali papasakoti gydytojui apie savo būklę, nurodyti savo vardą ir giminaičių koordinates, tačiau skeptikai klausia apie galimas šio ID kodo susiejimo su duomenų bazėmis pasekmes.
Teorškai, čipas gali būti naudojamas daktarų informacijos apie pacientui įsodintus medicininius prietaisus gavimui, pvz., elektroninius širdies stimuliatorius ir dirbtinius sąnarius. Čipai gali būti tokios informacijos, kaip tai, kur ir kada prietaiso duomenys buvo pacientui įrašyti, koks buvo taikomas gydymas, nešikliais.
VeriChip – dydžiu sulig ryžio grūdu – pirmą kartą buvo pristatytas 2001 m. gruodžio 19 d. Jo veikimas remiasi radijodažninės identifikacijos (RFID) metodu (jis plačiai naudojama pramonėje, daugiausiai – prie prekių parduotuvėse tvirtinamų transponderinių daviklių, padedančių išvengti vagysčių, gamybai. Kiekvienas čipas, be įvestos informacijos, turi savo asmeninį, unikalų identifikatorių. Čipo – implanto marketingu ir paskleidimu JAV užsiims korporacija VeriChip, Applied Digital Solutions padalinys, įkurtas 2002 m. vasario 7 d.
Aktyvuojamas radioskaneriu, čipas galės siųsti savo radiosignalą iš po žmogaus odos, perduodamas savyje saugomus duomenis – iki 6 eilučių teksto, – skelbia kūrėjai. Patį čipą specialiu didelę adatą primenančiu prietaisu gali implantuoti bet kuris gydytojas. Tam naudojama vietinė anestezija, be to, įsodinimo vietoje nereikalinga siūlė.
ADS mikročipą planuoja pardavinėti maždaug po 200, skanuojantis prietaisas implante esančios informacijos nuskaitymui kainuos 1-3 tūkst. dolerių.
ADS dabar užima 95 mln. JAV dolerių rinkos dalį ir kiekvienais metais gauna apie 165 mln. dolerių pelno iš čipų – implantų pardavimų. Jie fermerių naudojami vesti savo galvijų, naminių gyvūnų ir net lašišų būrių apskaitai, o taip pat apyrankių su palydovinės globalaus pozicionavimo sistemos (GPS) – [Global Positioning System] davikliais, leidžiančiais pastoviai sekti ją nešiojančio žmogaus buvimo vietą, gamybai. Kompanija taip pat sukūrė prietaisų liniją, pavadintą „Skaitmeniniu Angelu“. Tai – prie dispečerinio punkto mobilaus ryšio protokolu prijungti rankinis laikrodis ir peidžeris, GPS sistemos dėka į pultą perduodantys šio prietaiso savininko buvimo vietą. Ateityje tokie komplektai taip pat galės perduoti biodaviklių gautus duomenis apie žmogaus fizinę būklę – kūno temperatūrą, pulsą, cheminę kraujo sudėtį ir kitus parametrus.
