Kodėl mes, Homo sapiens, dominuojame pasaulyje?
„Mes laikome akivaizdžiomis šias tiesas: visi žmonės išsivystė skirtingi ir yra gimę su tam tikromis kintamomis savybėmis, yra gyvi ir…
Ar reikia baigti aukštąją mokyklą, kad taptum programuotoju?
Ką reikia daryti, norint rasti gerą darbą? Daug mokytis, taip sako dažnai mūsų tėvai. Reikia gerai mokytis mokykloje, po to pabaigti universitetą, o tada jau ir apie gerą darbą galima pagalvoti. Bet realybė yra kitokia – darbo prireikia dažnai jau studijų metu, jei ne mokykloje. O jeigu nepasisekė įstoti, kas tada, gyvenimas baigtas? Norėčiau su jumis pasidalinti patirtimi iš savo profesinės srities – tai yra programavimas ir tinklapių kūrimas. Ar būtinai reikia baigti universitetą ir kiek svarbus yra aukštojo mokslo diplomas būsimam programuotojui? Pradėkime nuo to, kad pats esu baigęs vidurinę su pagyrimu, o po to baigiau VU programų sistemų bakalauro studijas, taigi žinau, ką reiškia mokytis ir studijuoti. Bet taipogi žinau, kad iš universitete duotų žinių man prireikė iš tikrųjų labai nedaug. Bet apie viską iš eilės. Kad noriu būti būtent programuotoju ir tinklapių kūrėju, pajaučiau dar 11 klasėje, tada net kompiuterio namie neturėjau. Tad pradėjau dažniau lankytis mokyklos informatikos kabinete ir domėtis viskuo, kas susiję su IT. Turėjau labai gerą informatikos mokytoją, kuris pats dažnai pasilikdavo po pamokų, būtent ten ir prasidėjo mano mokslai. Pradžioje Paskalis, informatikos olimpiados (apie tai esu parašęs atskirą straipsnį), po to Delphi, pirmieji taikomųjų programų bandymai, tada HTML, mokyklos tinklapio kūrimas (dabar jau seniai mirusi versija). Ir visa tai per paskutinius du mokyklos metus. Turėjau daug noro mokytis, nes žinojau, kad tai yra perspektyvu.
Šiaulių apskrityje dirba 200-tai mokytojų, neturinčių aukštojo išsilavinimo
Šiaulių apskrityje dirba 200-tai mokytojų, neturinčių aukštojo išsilavinimo. Šiaulių miesto mokyklose 15 mokytojų turi tik vidurinį išsilavinimą, 14-ka – aukštesnįjį. Jei Seimas patvirtins Švietimo įstatymo pataisas, ateinantį rugsėjį mokytojai neturintys aukštojo mokslo, neteks darbo. Šiaulių universitete mokytojų kvalifikaciją kasmet įgyja daugiau nei 900 studentų. Tik nedidelė dalis įsidarbina ugdymo įstaigose. Jei Seimas patvirtins Švietimo įstatymo pataisą, neturintys aukštojo išsilavinimo asmenys, nebegalės dirbti mokyklose, todėl apie 30 laisvų darbo vietų Šiaulių miesto mokyklose turėtų atsirasti universitetų absolventams. Daugiau nei 20-ies metų darbo stažą turintys pedagogai sako, kad mokytojui aukštasis išsilavinimas – būtinas. Pagal įstatymo pataisą, mokykloje galėtų dirbti studijuojantys universitete, jei jiems iki baigimo liko metai. Neturintys aukštojo mokslo diplomo mokytojai, galės dirbti tik neformaliojo ugdymo srityje. Šiuo metu Šiaulių apskrityje dirba daugiau nei 200 mokytojų neturinčių aukštojo išsilavinimo. Šiaulių mieste jų beveik 30.
Kas svarbiau darbdaviui: diplomas ar darbo patirtis?
Ką reikės veikti baigus studijas? Ar įgytas išsilavinimas ir gautas diplomas padės rasti gerą darbą ir užsitikrinti ateitį? Tokius klausimus dažnai užduoda aukštosiose mokyklose besimokantys studentai. Ir nors daugumoje siūlančių darbą skelbimų vienas pagrindinių reikalavimų yra aukštasis išsilavinimas, vieningos nuomonės dėl jo svarbos nėra. Požiūris į diplomą skiriasi ir tarp bestudijuojančių, ir tarp baigusių studijas jaunų specialistų bei darbą siūlančių vadovų. Į klausimą, ko iš jaunų specialistų tikisi darbdaviai, kas patraukia jų dėmesį skaitant pretendentų gyvenimo aprašymus atsakė darbo skelbimų tinklapio www.cv.lt ir personalo atrankos agentūros “Recruitment Associates” vadovas Arūnas Navickas. Vadovas teigė, kad galbūt ne tiek svarbu diplomo turėjimas ar neturėjimas, kiek išsilavinimas ir žinios atitinkamoje srityje: “Žinios ir išsilavinimas svarbus visų sričių specialistams. Galbūt griežtesnius reikalavimus kelia inžinerijos, statybos sričių kompanijos”. Paklausus ar atsižvelgiama į tai, kokį mokslinį laipsnį turi pretendentas, sulaukėme gana dviprasmiško atsakymo: “Diplomas niekada negarantuoja, kad su daktaro laipsniu bus geresnis kandidatas nei su bakalauru, kadangi dar labai svarbu ne tik žinios, bet ir žmogus, kaip asmenybė su savo asmeninėmis savybėmis. Be abejo, aukštenis išsilavinimas yra nemažas privalumas”, – dėstė vadovas. Apklausus studentus paaiškėjo, kad darbo patirtis yra svarbiau už aukštąjį išsilavinimą.
Tarp 150 novatoriškiausių Europos mokytojų – ir Lietuvos atstovė
Novatoriškiausia Lietuvos mokytoja tapusi Tatjana Kriliuvienė turi galimybę pažangius mokymo metodus pristatyti Europos mastu. Savo idėjas kaip informacines technologijas originaliai integruoti į ugdymo procesą ji atskleis daugiau nei 150 pedagogų iš 40 šalių, susirinkusių į Europos mokytojų novatorių forumą Austrijos sostinėje Vienoje. Kovo 24-27 dienomis vykstančiame Europos mokytojų novatorių forume pedagogai keičiasi idėjomis apie mokymo metodiką, dalinasi sukaupta patirtimi. Tai jau šeštasis Europos mokytojų novatorių forumas, kurį organizuoja pasaulinė informacinių technologijų bendrovė „Microsoft”. „Galimybė susitikti su kolegomis, keistis patirtimi ir susipažinti su naujausiais mokymo metodais mokytojus skatina tobulėti, ieškoti neišbandytų metodinių priemonių. Atrasdami naujausias technologijas ir kūrybiško jų panaudojimo mokyme būdus jie randa naujus kelius pažinimui skatinti”, – sakė „Microsoft Lietuva” generalinis direktorius Mindaugas Glodas. Jo teigimu, aktyvus informacinių technologijų naudojimas mokyme ne tik suteikia kompiuterinio raštingumo įgūdžių, bet ir padeda užmegzti glaudesnius mokytojų ir mokinių ryšius, skatina didesnį mokinių įsitraukimą į mokymosi procesą. Trijų dienų forumą Vienoje vainikuos iškilmingi novatoriškiausių mokytojų Europoje apdovanojimai. Konkursui pateikti darbai varžosi keturiose kategorijose – novatoriško bendradarbiavimo, novatoriško bendruomenės kūrimo, novatoriško turinio ir „Mokytojų pasirinkimo”.
LSAS: stabdomas valstybinių paskolų dalijimas grėsmingai sunkins studentų finansinę padėtį
Lietuvos studentų atstovybių sąjunga reiškia susirūpinimą, jog iki šiol nėra paskirstytos lėšos studentų valstybinėms paskoloms. LSAS duomenimis, Švietimo ir mokslo ministras dar vasario pradžioje turėjo patvirtinti lėšų sumas, skiriamas paskoloms. LSAS yra nesuprantama, kodėl daugiau nei dvi savaites delsiama patvirtinti reikiamas lėšas. Esant tokiai situacijai, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas negali skirstyti lėšų aukštosioms mokykloms, todėl aukštosios mokyklos negali atsakyti studentams, kuriems iš jų ir kokio dydžio bus sutektos paskolos. Todėl LSAS prognozuoja, kad paskolų išdavimas vėluos, studentams nebus užtikrinta teisė laiku gauti valstybės paramą, o jų finansinė situacija gali ženkliai pablogėti. „Susidariusi situacija, kai nesilaikoma paskolų išdavimo terminų sunkiai atsilieps daliai studentų, kurie neturi kito finansų šaltinio bent dalinėms savo pragyvenimo išlaidoms padengti. Studentai kas mėnesį neišvengiamai turi apgyvendinimo ir transporto, maitinimosi bei kitų išlaidų, kurios, mūsų šalyje, deja, nėra mažos“, – komentuoja LSAS socialinių klausimų ir akademinio proceso reikalų koordinatorius Arūnas Mark. A.Mark teigia, jog susiklosčius dabartinei situacijai ir skubiai nesiimant veiksmų problemai spręsti, studentai, kuriems pinigų reikia jau dabar, paskolas geriausiu atveju gaus besibaigiant pavasario sesijai.
Pristatoma pirmoji Lietuvoje trumpesnė bakalauro studijų programa
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pristato naują tarpdisciplininę bakalauro studijų programą anglų kalba Tarptautinis verslas ir komunikacija. Tai pirmoji Lietuvoje studijų programa, leidžianti vadybos ir verslo administravimo bakalauro laipsnį įgyti per 3,5 metų laikotarpį ir taip priartinanti Lietuvos aukštąjį mokslą prie Bolonijos proceso standartų. Plačiau programa bus pristatyta vasario 19-21 d. vyksiančioje parodoje “Mokymasis. Studijos. Karjera 2009”. “Lietuva yra ratifikavusi Bolonijos konvenciją, pagal kurią universitetinės bakalauro studijos turėtų trukti vidutiniškai trejus metus. Nusprendėme ilgiau nelaukti ir pirmieji žengti žingsnį arčiau Vakarų Europos studijų standartų, – sprendimą dėl naujos programos komentuoja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studijų dekanas doc. dr. Nerijus Mačiulis. – Be to, šios studijos išsiskirs ne tik savo trukme, bet ir metodais, studentų mainų galimybėmis ir programos turiniu, orientuotu į analitiškai ir globaliai mąstyti siekiančius studentus”. Dekano teigimu, bus siekiama, kad visi pasirinkę šią programą bent dalį laiko praleistų užsienyje viename iš ISM universitetų-partnerių arba tarptautinėje ERASMUS praktikoje. Pasak universiteto atstovo, norima, kad programos intensyvumas ir jos suteikiamos galimybės leistų studentams anksčiau pradėti kaupti darbo patirtį ir sparčiau kopti karjeros laiptais. Be to, baigus tokią programą, magistro laipsnį taip pat bus galima įgyti greičiau – per pusantrų metų laikotarpį.
Kritika užgniaužė galimą psichologinio smurto mokykloje protrūkį
Mokykloje sugalvoję surengti realybės šou uostamiesčio “Žemynos” vidurinės mokyklos moksleiviai sulaukė psichologų kritikos ir buvo priversti savo sumanymą patobulinti. Nusižiūrėję vienos televizijos anksčiau rodytą populiarų realybės šou, moksleiviai sumanė savo klasėse patys padėlioti pliusus ir minusus, kad išrinktų pačius pavyzdingiausius bei didžiausius nevykėlius – moksleivių žodžiais, “lūzerius”. Tačiau psichologai tvirtina, kad tokie “šou” mokykloje ir taip sunkumų turintį moksleivį gali psichologiškai traumuoti. “Žemynos” moksleivių tarybos atstovė vienuoliktokė Eglė Lapkutė sakė, kad atsižvelgus į pastabas nutarta apsiriboti lyderių rinkimais, o minusų “lūzeriams” nutarta nebedėlioti. Savo realybės šou moksleiviai pavadino “Mokykla”. Jis truks tris savaites, o jame dalyvaus 5-12 klasių moksleiviai. Kiekvieną penktadienį klasėse vyks balsavimai – moksleiviai galės skirti pliusus tam savo bendraklasiui, kuris, jų nuomone, labiausiai nusipelno būti vadinamas mokyklos lyderiu. Pasak E. Lapkutės, taip ketinama išrinkti tris lyderius, kuriuos tikimasi apdovanoti – moksleiviai kreipėsi dėl prizų į rėmėjus. Jei būtų įgyvendintas ankstesnysis sumanymas, mokiniai dėliotų ne tik pliusus, bet ir minusus. O po trijų savaičių mokykloje būtų paskelbti ne tik trys lyderiai, bet ir trys didžiausi “lūzeriai”. Pagalbos telefonu “Jaunimo linija” koordinatorė Indrė Gaudiešiutė tokius nevykėlių rinkimus vadina psichologiniu smurtu.
Konfliktai ir smurtas mokykloje
Praėjusią savaitę Pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras į diskusiją prie apskrito stalo sukvietė socialinius pedagogus, seniūnijų socialinius darbuotojus, mokyklų vadovus, psichologus, nepilnamečių reikalų inspekcijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovus. Diskusijos tema – “Konfliktinių situacijų sprendimo būdai mokykloje”. Pasak Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Giedros Gedvilienės, nerimą kelia tai, jog konfliktinės situacijos vis dažniau perauga į smurtą. Praėjusiais metais Lietuvoje nuo smurto nukentėjo 1693 vaikai, mūsų rajone – 29. Dažniausiai vaikai patiria fizinį smurtą, rečiau – psichologinį ir seksualinį. “Turėtų keistis visuomenės požiūris į konfliktinių situacijų sprendimo būdus. Šeimoms trūksta įgūdžių, kaip auklėti vaikus nebaudžiant jų fizinėmis bausmėmis. Smurtą šeimoje patiriantis vaikas smurtaus ir mokykloje”, – sakė G. Gedvilienė. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Genovaitė Gutauskienė sakė, jog vis dažniau smurtaujančių vaikų pasitaiko ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. “Tėvai užimti, siekia karjeros. Vaikus atiduoda į savaitinius darželius ir mažai su jais bendrauja. Darželiuose reikėtų steigti socialinių pedagogų ar psichologų etatus. Kol jų nėra, reikėtų rengti kursus auklėtojoms”, – siūlė vedėja. Pasak psichologo Dainiaus Čerbulėno, pasaulyje populiarus konfliktų sprendimo būdas – tarpininkavimas. Trečiam žmogui iš šalies lengviau įvertinti konfliktinę situaciją ir rasti sprendimo būdus.
Patyčios – mokyklų kasdienybė
Mokykla be patyčių. Deja, bet daugybė Lietuvos vaikų tokios net negali įsivaizduoti. Prasivardžiavimai, užgauliojimai, apsistumdymai tokie įprasti, kad tikėtis juos sutramdyti daugeliui atrodo naivu. Šiais metais atlikto tyrimo duomenimis, 70 procentų Lietuvos mokinių mokykloje patiria patyčias. Patyčių mokyklose dažnumu ir intensyvumu Lietuva pirmauja Europoje. Tačiau patyčios – ne gripas, todėl niekas neskelbia epidemijos, nors kenčia nuo jos daugelis. Teisinės pagalbos taip pat nėra. Visuomenė smurtu laiko veiklą, kai liejasi kraujas, lūžta kaulai, lieka mėlynės. Jei tėvas sumušė vaiką, bet neliko mėlynių, tai nelaikoma smurtu. Ir negali tam vaikui padėti, nes bus sunku įrodyti, kad tėvas smurtavo. Švedijoje ir tėviškas plekštelėjimas vaikui per užpakalį laikomas smurtu. Lietuvoje tai vadiname auklėjimu. Psichologinis smurtas taip pat nepalieka tuoj pat apčiuopiamų fizinių pėdsakų. Pamanykit – pastūmė, atėmė pieštuką, pargriovė, pravardžiavo. Daugelis mokytojų tokią savo auklėtinių kasdienybę laiko normaliu reiškiniu. Jeigu vaikas dėl tokių dalykų skundžiasi, laikoma smulkmena. Apie tai, kad patyčios kitam vaikui sukelia daug sielos skausmo, nevisada susimąsto ir pedagogai. Atrodytų, iš patyčių žmogus su amžiumi turėtų “išaugti”, deja, kaip liudija į redakciją atskubėjusios merginos pasakojimas, patyčios egzistuoja ir tarp vyresnių moksleivių. Šią savaitę konfliktas kilo tarp Tauragės profesinio rengimo centro auklėtinių.