Naujieji Metai

Naujieji Metai – šventė, vykstanti sausio 1 dieną ir skirta paminėti metų virsmą. Tai sąlyginė kalendorinių metų pradžia.

Naujųjų metų datą sausio 1-ąją nustatė Romos imperatorius Julijus Cezaris 46 m. pr. m. e.

1582 m. po popiežiaus Grigaliaus XIII padarytos kalendoriaus reformos Naujieji metai sausio 1 d. pradėti švęsti visuose katalikų kraštuose. Julijaus ir Grigaliaus kalendoriai skiriasi 13 dienų.

Sausio 1-oji, kaip Naujųjų metų diena, Lietuvoje pradėta švęsti pagal krikščioniškojo vakarų pasaulio tradicijas ne anksčiau kaip XIX a.

Šventės samprata

Naujieji metai skirtingose kultūrose švenčiami skirtingu laikotarpiu: vienur sutapatinimi su žiemos saulėgrįža, kitur su pavasario lygiadieniu, derliaus šventėmis. Mitologinė Naujųjų metų prasmė – sugrįžimas į kosmogoniją. Ikiistorinėse kultūrose laikas suvokiamas kaip ciklinis dalykas. Norint apsivalyti nuo nuodėmingos istorijos rengiamas Naujųjų metų šventės ritualas, kurio metu atkuriamas pasaulio sukūrimo archetipas, o praeitis nebeegzistuoja. Šiuolaikinėje civilizacijoje Naujųjų metų samprata gerokai pakito, tačiau atsinaujinimo idėja išlieka[1].

Tradicijos

Naujųjų metų išvakarėse žmonės neidavo gulti, kad sulauktų kitų metų atėjimo. Pramiegojus tokį svarbų momentą, visus metus nesiseks: bus apsnūdęs, tinginys. Nuo seno Naujųjų metų šventė lietuviams buvo sveikinimų ir linkėjimų diena. Žmonės tikėjo, kad linkėjimai, ištarti metų pradžioje, turi magija magiškos galios ir išsipildo. Manoma, kad metų pradžioje svarbu elgtis taip, kaip norima elgtis visus metus. Būti vieni kitiems malonūs, nesibarti, netriukšmauti, negerti alkoholio.

Pagal dabartinio žmogaus sampratą, svarbu yra nepramiegoti vidurnaktį, kurį pasveikinę šventine šampano taure, dažnai ramiai einama miegoti.

Pagal mitologinę kalendoriaus sampratą, kaip tik šios dienos veikimu reikia suformuoti savo ateinančių metų programą: atsikelti anksčiau, apgalvoti būsimus metus ir svarbiausius darbus, susitikti su brangiais ir svarbiais žmonėmis.

Šventės datos

Pasaulyje įvairių tikėjimų ir kultūrų žmonės metų atskaitos tašką yra pasirinkę priklausomai nuo naudojamo kalendoriaus.

Daugelyje pasaulio šalių Naujieji Metai švenčiami sausio 1 d. (pagal Grigaliaus kalendorių) 00:00 val.

Ilgą laiką Romos imperijoje Naujieji buvo švenčiami kovo 1 dieną. Nuo 153 m. pr. m. e. Romos konsulai pradėdavo eiti pareigas sausio 1 dieną, todėl, neilgai trukus, ir oficialus kalendorius priėmė šią dieną kaip metų pradžią.

Krikščioniškajame pasaulyje tam skirtas Kūčių ir Kalėdų metas, nors stačiatikiai turi savo Senuosius Naujuosius Metus pagal Julijaus kalendorių ir švenčia juos porą savaičių vėliau. Rusijoje pagal bizantiškąją tradiciją iki 1700 metų Naujieji buvo švenčiami rugsėjo 1 dieną.

Saulės ir mėnulio kalendorius sujungė Rytų pasaulio šalys, Naujuosius sutikdamos kartu su mėnulio jaunatimi Vandenio ženkle.

Senosios Judėjos išminčiai turėjo itin sudėtingą laiko skaičiavimą ir Naujųjų Metų pradžią paliko nefiksuotą, priklausomą nuo mėnulio ženklų. Islamo metai trunka 354 dienas, todėl Naujieji Metai gali būti švenčiami bet kuriuo metų laiku. Kinijos Naujieji Metai skaičiuojami pagal mėnulio kalendorių (2007 m. buvo vasario 7 d.),

Kai kurių kitų religijų bei kultūrų Naujieji Metai švenčiami kovo bei balandžio mėnesiais, tačiau yra švenčiamų ir rudenį.

Kaip Naujuosius metus švenčia įvairios tautos?

Austrija

Kai tik dienos sutrumpėja ir parduotuvių languose pasirodo kalėdiniai papuošimai, gatves užpildo ypatinga dvasia. Advento turgūs kvepia cinamono sausainių ir žvakių aromatu, kuris sklando gatvėse kartu su kalėdinių lempučių šviesa. Kiekviename Austrijos turguje ir virtuvėje rasite tradicinius mažus pyragaičius, vadinamus „Kekse” be kurių šioje Alpių šalyje Kalėdos nebūtų Kalėdomis. Šie žvaigždės, eglutės ar pusmėnulio formos kepiniai gaminami iš sviesto ir skaninami cinamonu, vanile ar uogiene.

Pedantiškiems austrams paskutinioji metų naktis – kone vienintelė galimybė pakvailioti. Tą vakarą ir jauni, ir seni, perka alavines figūrėles ir lydo jas šaukšte virš žvakės liepsnos. Lydinį išpila į specialią lėkštutę. Iš formos sprendžiama, kas laukia kitais metais. Neduok Dieve, jei lydinys primena skaičių 13, o štai saulė arba smaila kepurė – puiku. Per šventes austrai geria karštą vyną su įvairiais prieskoniais [2].

Anglija

Didžiojoje Britanijoje Kalėdų labiausiai laukia vaikai, kurie niekada nepamiršta padėti mažos stiklinės su gėrimu bei džiovintų vaisių ir uogų pyragaičio prieš židinį, taip atsidėkodami Kalėdų Seneliui už pripildytas kojines, kurios kabinamos lovos kojūgalyje ar ant židinio atbrailos.

Graikija

Graikijoje Kalėdos ir Naujieji metai švenčiami su daug prietarų ir papročių. Šioje šalyje nėra Kalėdų Senelio, bet jo pareigas vykdo šv. Bazilis, kuris vaikams atneša dovanų ir saldainių. Kadangi čia nėra ir eglučių, jis padeda dovanas kambario kampe arba ant šventinio stalo. Vaikai jas gauna sausio 1-ą dieną.

Graikijoje šeimininkė, prieš kepdama kalėdinę duoną, paženklina ją savo rankos įspaudu kaip ženklu vaikams, kad šią šventą dieną Dievas palietė duoną. O kepdama Naujųjų metų pyragą nepamiršta jame paslėpti monetos. Pyragą pasidalina šeima, ir kam klius gabaliukas su moneta, tas kitus metus bus turtingas.

Lenkija

Lenkija yra labai tradiciška šalis, todėl ir Kalėdos čia švenčiamos taip pat labai tradiciškai. Lenkijoje tikima, kad tai, kas nutiko Kūčių dieną, kartosis per visus ateinančius metus. Todėl prieš susėsdami prie stalo, suaugusieji stengiasi padirbėti ir uždirbti šiek tiek pinigų, o vaikai mokosi, nes šio papročio laikymasis gali užtikrinti, kad kiti metai bus geri ir sėkmingi. Antrą Kalėdų dieną po mišių žmonės mėto vieni į kitus avižas – tai paprotys, kuriuo ateinančiais metais linkima turėti kuo daugiau pinigų.

Malta

Per Kalėdas Maltos gatvėse groja muzika, veikia mugės. Tačiau autobusai važinėja tik ryte iki 11 val. ir vakare nuo 16 val. Kūčių vakarą vaikai nešioja miestų gatvėmis kūdikėlį ėdžiose, o šią eiseną lydi policija.

Italija

Italijoje gruodžio 24-ąją ateina Babo Natalė (čia kaip mūsų Kalėdų senelis). Švenčių siautulys baigiasi Befanos – senutės raganos, vaikams atnešančios šokoladinių gardumynų – pasirodymu sausio 6-ąją.

Italiukams sekasi – jie dukart gauna dovanų. Žinoma, jei tik vaikas buvo geras ir paklusnus, nes negeriems vaikams Befana į specialiai pakabintas kojinaites prikiša anglių. Šią raganą atsikišusiais dantimis ir lenkta nosimi, užsimaukšlinusią ant akių smailą kepurę, su ilgu apsiaustu ir skylėtomis kojinėmis, nuo stogo ant stogo keliaujančią pėsčiomis, ant šluotos arba raitą, italai labai myli.

Legenda pasakoja, kad į jų šalį ji pateko atsitiktinai, bet jai čia taip patiko, kad apsigyveno visam laikui. Ar esate girdėję, kad keistuoliai italai pro savo namų langus Naujųjų išvakarėse mėto senus daiktus? Italai būtent Befanos nurodymu atsikrato viso seno šlamšto – meta pro langą ir stebi, kokia bus praeivių reakcija.

Ispanija

Religingieji ispanai, kuriems bet kokia proga virsta spalvinga fiesta, pagrindine švente vis dėlto laiko Kalėdas. Šis vakaras praleidžiamas tik su šeima prie gausaus vaišių stalo. Būtent šiai vakarienei stengiamasi prisipirkti įvairiausių skanėstų. Tiek maži, tiek dideli gurmanai kvaišta nuo saldumynų – jų gali būti įvairiausių rūšių: pyragėliai iš vyno tešlos, migdoliniai pyragaičiai, kepiniai su kmynais, riešutai.

Šv. Mikalojaus dieną ispanai švenčia gruodžio 31-ą. Naujųjų išvakarėse yra tradicija suvalgyti dvylika vynuogių. Visi linksminasi, kaip tik išmano. Kartais švenčia keli aukštai ar net namai, užeinama su sangrijos (tradicinis Ispanijos gėrimas) taure ir lėkšte vaišių pas kaimynus. Pasak ispanų, tai įsimintiniausia naktis – vakarą pradedi vienoje vietoje, o Naujus Metus sutinki kitame miesto gale ar net užmiestyje.

Vokietija

Švenčių metu vokiečiai mėgsta vaikščioti po kalėdinius turgus, tai proga paragauti įvairių skanumynų, pavyzdžiui, imbiero ir vaisių duonos, mėgstamas skanėstas yra marcipanai, gaminami iš migdolų ir cukraus.

Kūčių vakarą Vokietijoje dovanų atneša kūdikėlis Jėzus, o ne Kalėdų Senelis. Jo taip pat nereikėtų painioti su šv. Mikalojumi, kurio diena švenčiama gruodžio 6-ą. Šv. Mikalojus buvo vyskupas, daręs daug gero vargstantiems. Pasak legendos, kasmet šią dieną jis su tarnu aplanko kiekvienus namus. Gruodžio 6-tos išvakarėse vaikai kruopščiai nuvalo savo batukus ir pastato juos už durų. Gerai elgęsi visus metus rytą juose randa riešutų, obuolių ir saldainių. Ši diena taip pat minima ir Austrijoje.

Įdomūs faktai apie Naujuosius metus:

Pirmieji Žemėje Naujuosius metus sutinka Čiukotkos Veleno gyvenvietės, kuri yra Dežnevo iškyšulyje, labiausiai į Rytus nutolusiame Azijos kontinento taške, gyventojai. O paskutiniai datą kalendoriuje keičia Aleutų salyno — labiausiai į Vakarus nutolusio Aliaskos taško — gyventojai. Įdomiausia, kad Dežnevo iškyšulys yra Aleutų salyno rytuose, kur tarptautinė datų skyrimosi linija staigiai pasisuka į šoną [3].

***

Jeigu 1700 metų sausio 1 dieną Petras I per prievartą nebūtų įvedęs europietiškos metų skaičiavimo sistemos, rusai dabar minėtų 7509 metus nuo pasaulio sukūrimo pradžios. Ir ne sausio, o rugsėjo mėnesį. Į Kiniją Naujieji 4698 metai pagal tradicinį kalendorių ateis vasario mėnesį. Paskui juos sutiks Indijoje — ten kovo 22 dieną prasidės 1921 metai. Šiek tiek vėliau, balandžio 13 dieną, 2057 metai ateis į Nepalą. Musulmonai sutiks 1420 metus birželio 21 dieną, o žydai naujuosius 5760 metus švęs rugsėjo 15 dieną.

***

Ekspresyvūs italai mano, kad naujuosius metus reikia pradėti atsikračius visko, kas sena. Todėl šventinę naktį pro langus išmeta senus žurnalus, drabužius ir net baldus. Beje, nutinka ir taip, kad ant šaligatvio lekia ir net gana dideli daiktai, pavyzdžiui, spintos ir sofos, nes manoma, kad kuo daugiau daiktų išmesi, tuo daugiau turtų atneš naujieji metai. O jeigu tinkamų senienų po ranka nėra, jų tenka nusipirkti iš sendaikčių prekeivių – antraip laimė pralėks pro šalį.

***

Santūrūs anglai baldų neišmeta ir nieko nesiaubia. Jie į viską žiūri praktiškiau – britai pamąsto, ko jiems labiausiai trūksta gyvenime iki visiškos laimės, sudaro sąrašą ir… įmeta jį į židinį. Manoma, kad su kamino dūmais norų sąrašas pateks pagal paskirtį.

***

Kadangi Australijoje nebūna sniego, eglučių ir elnių, Santa Klausas Sidnėjaus paplūdimiuose pasirodo su maudymosi kostiumu ir ant ryškiai papuoštos burlentės. Tačiau balta barzda ir raudona kepure senelis vis dėlto būna pasipuošęs. Naujieji metai švenčiami pagal europiečių tradicijas su didele kompanija baruose ir gatvėse. Šventės kulminacija – vidurnakčio fejerverkas. Kartu su juo apie pirmą valandą nakties baigiasi ir linksmybės.

***

Mikronezijos salų gyventojai, bandydami suklaidinti piktąsias jėgas, kasmet keičia savo vardą. Atsibudę sausio 1 dieną šeimos nariai pašnibždomis vieni kitiems pasako savo naująjį vardą, o kuris nors iš giminaičių tuo metu būtinai daužo būgną, kad piktoji dvasia negalėtų jo išgirsti. Jeigu du gentainiai susitinka kur nors kelyje, abu pritūpia ir pašnibžda naująjį vardą į ausį, iš visų jėgų daužydami pagaliu į žemę. Beje, vardą kiekvienas išsirenka pats.

***

Birmos gyventojai Naujuosius metus švenčia balandžio viduryje, nes ten šiuo metu ties riba atsiduria du metų laikai: baigiasi karštas sausas sezonas ir prasideda lietūs. Tačiau dar prieš šventes Birmos gyventojai keliauja į džiungles ieškoti ypač magiškais ženklais pažymėto medžio. Jis nukertamas, nugenėjamos šakos ir nulupama žievė. Po to 10-20 metrų stulpas papuošiamas „magiška” drožyba, nunešamas į gyvenvietę ir pastatomas priešais seniūno namą. Ir tik po to kaimo astrologas ryžtasi nudžiuginti gentainius ir pagaliau paskelbia, kada bus Naujieji metai. Nurodytą dieną lygiai 6 valandą ryto prie stulpo uždegama šventa ugnis, o šalia jo ant palmės lapų pastatomi indai su ryžių vynu ir užkanda. Beje, skirtingai nei gobšūs Balio salos gyventojai, birmiečiai viską palieka lietaus dievui, o patys tuo metu su džiaugsmu laistosi vandeniu, nes manoma, kad kuo labiau sušlapsi, tuo daugiau laimės tau bus atseikėta ateinančiais metais.

***

Nepaisant to, kad Graikijoje yra visko, Naujaisiais metais Elados gyventojai nieko geriau nesugalvojo, kaip apmėtyti kaimynus akmenimis. Jeigu akmuo sunkus, sakoma: „Tegu kaimyno turtai bus sunkūs kaip šis akmuo”. O jeigu mažas: „Tegu krislas šeimininko akyje bus toks pats mažas kaip šis akmuo”. Apskritai graikai gali apsieiti ir be duonos, jiems tik duok ką nors pamėtyti. Pagal kitą paprotį lygiai vidurnaktį šeimos galva išeina į kiemą ir meta į sieną granato vaisių. Jeigu jo sėklos išsilaksto po kiemą, ateinančiais metais šeima gyvens laimingai. Nors kažkurią sausio mėnesio dieną vienas iš šeimos narių tikrai nebus laimingas, kai reikės nuvalyti nutekėjusias ir įsigėrusias į sieną granato sultis.

***

Kubos gyventojai niekuomet nebuvo laikomi darbščia tauta, tačiau naujametę naktį šis jų bruožas išryškėja labiau, nei buvo galima tikėtis. Net pagrindinis laikrodis muša tik 11 kartų — dvyliktas kartas tenka jau Naujiesiems metams, nes laikrodžiui leista pailsėti. Ir dar: kaskart, suskambus laikrodžio dūžiui, kubietis suvalgo po vieną vynuogę, o dvylikta vynuogė skirta laimei.

***

1928 metais išėjo VKP(b) CK nutarimas, kuris skelbė, kad „kovojant su religinėmis atgyvenomis” atšaukiamos visos stačiatikių šventės. Į nelegalių švenčių sąrašą pateko ir Naujieji metai. Vietoj jų liaudžiai primygtinai buvo liepta organizuoti susirinkimus ir klausytis materializmo paskaitų. Tiesa, draudimas galiojo tik šešerius metus — 1934 metais Stalinas asmeniškai davė nurodymą grąžinti liaudžiai Naujuosius metus. O kad ši šventė vyktų pagal partijos reikalavimus, tų pačių metų gruodį buvo išleista „Partijos ir komjaunimo mokymo priemonė”, kurioje buvo smulkiai išdėstyta jos palydų ir sutikimo procedūra. Beje, būtent tuomet Betliejaus žvaigždę ant eglės viršūnės pakeitė raudonoji penkiakampė žvaigždė.

***

Naujųjų metų išvakarėse škotai pagrindine Edinburgo gatve ridena liepsnojančią dervos statinę. Žinoma, ne tam, kad papramogautų, bet sudegintų senųjų metų simbolį ir atvertų kelią į naujuosius. Škotams labai svarbus pirmasis pasirodęs svečias: jeigu tai tamsiaplaukis vyriškis — metai bus pinigingi, jeigu blondinė — lauk nesėkmių.

***

Naujųjų metų išvakarėse Turkijos musulmonų vadovas informuoja parapijiečius, ką galima daryti, o ko ne. Kitaip tariant, musulmonams nedraudžiama švęsti Naujųjų metų, tačiau Santa Klausas yra uždraustas. Draudimas įsigaliojo todėl, kad iki to laiko, kol Santa tapo populiariosios kultūros personažu, jis buvo tikras krikščionis Šventasis Nikolas. Kalėdas, kaip svetimos religijos elementą, Alacho garbintojams taip pat uždrausta švęsti. Musulmonai neturi painioti šių dviejų švenčių, o kalėdinių simbolių naudojimas per Naujuosius metus rodo „religinį ir kultūrinį nuosmukį”. Todėl kai kuriose musulmonų šalyse Naujųjų metų šventimui nepritariama, o Saudo Arabijoje net baudžiama areštu.

***

Danijos miškininkai sugalvojo puikų būdą apsaugoti miškus nuo naujamečių brakonierių. Jie miške egles apipurškia ypatinga priemone, kuri šaltyje neskleidžia jokio kvapo, o patalpoje veikia ne blogiau už ašarinių dujų balionėlį. Tokia kampanija vykdoma kasmet per Danijos TV.

***

Iraniečiai savo istorijos pradininke laiko Senovės Persiją ir, norėdami tai įrodyti, laikosi tuo metu joje gyvavusio senovinio naujamečio papročio šventės išvakarėse namuose pakeisti molinius indus. Senuosius, žinoma, su malonumu sudaužo. Manoma, kad jeigu namuose indai nebuvo keičiami dvejus metus, tai žmogus gyvena vargingai.

***

Argentina garsėja trimis dalykais: tango, futbolo rinktine ir naujamete tradicija atsikratyti seno šlamšto. Paskutinę besibaigiančių metų dieną biurų darbuotojai išmeta pro langus senus kalendorius, nereikalingus žiniaraščius. Ypač tuo džiaugiasi kiemsargiai — jau vidurdienį Buenos Airių verslo įstaigų kvartalai pasidengia storu popieriaus sluoksniu.

***

Kosmonautai priversti sutikti Naujuosius metus atlikdami tarnybines pareigas. Be to, jiems tai tenka daryti penkiolika kartų: stotis per parą šešiolika kartų apskrieja aplink Žemę, todėl ekipažas penkiolika kartų įskrenda į, tarkim, 2007 metus ir keturiolika kartų grįžta į 2006-uosius. Skrydžių valdymo centre tai tapo net mokslinio darbo „Apie naujųjų metų sutikimą kosminėje stotyje” objektu.

Tačiau išgerti šampano stoties gyventojams tiesiog nėra galimybės, nes jo į orbitą niekas nepristato. Vienintelis alkoholinis gėrimas — „kontrabandinis” konjakas (jo su savimi pagal tradiciją pasiima kiekvienas ekipažo narys), tačiau ir šiuo gėrimu nepapiktnaudžiausi, nes nesvarumo sąlygomis visiškai pakanka ir antpirščio.

Šaltiniai
1. Mircea Eliade, „Amžinojo sugrįžimo mitas. Archetipai ir kartotė.” Vilnius, „Mintis”, 1996 m.
2. Kelioniumanija.lt | Raminta Žalkauskaitė | 2009-12-09
3. Žurnalas „Savaitė“ | 2006-12-29