Kas yra Halloween’as?

Tai šventė, kuri vyksta spalio 31 dieną. JAV šios šventės metu vaikai dėvi specialius kostiumus ir vaikšto po namus, sakydami: “Vaišės arba pokštas” (trick-or-treat). Daugelis iš moliūgų išsiskaptuoja žibintus. Halloween’o šventės metu ne tik vaišinamasi, bet ir užsiiminėjama būrimu, baisių istorijų apie raganas ir vaiduoklius pasakojimais ir obuolių triauškimu ir pan.

Halloween’o šaknys glūdi senovėje švęstų naujųjų metų bei mirusiųjų šventėse. 800 mūsų eros metais krikščionių bažnyčia šią šventę pavadino Visų šventųjų diena ir leido ją oficialiai švęsti lapkričio 1 d. Taigi žmonės ir toliau galėjo švęsti įprastą šventę tik kitu pavadinimu. Tą dieną būdavo laikomos mišios ir jos buvo vadinamos Visų šventųjų mišiomis.

Halloween’o šventės istorija

Istorija: veikiausiai, jog šiandien švenčiamo Halloween’o pagrindinis šaltinis – tai keltiška Samhaino šventė. Keltai gyveno prieš 2000 metų ten, kur dabar yra Didžioji Britanija, Airija, Prancūzija. Jų naujieji metai prasidėdavo lapkričio 1 d. O šventė, kuri prasidėdavo Naujųjų metų šventės išvakarėse būdavo rengiama keltų mirties viešpaties Samhaino garbei. Ši šventė pažymėdavo šalčio, tamsos ir gedimo sezono pradžią. Natūraliai ją pradėta asocijuoti su žmogaus mirtimi. Keltai tikėdavo, jog Samhainas tą vakarą leisdavo mirusiųjų sieloms sugrįžti į savo namus.

Samhaino šventės vakare druidai, keltų šventikai ir mokytojai, įsakydavo žmonėms užgesinti savo židinio ugnį. Druidai iš ąžuolo (jiems švento medžio) šakų sukraudavo milžinišką naujų metų laužą. Jame jie degindavo gyvūnus, grūdus ir, spėjama, jog taip pat aukodavo žmones. Tada kiekviena šeima nuo to laužo vėl užkurdavo savo šeimos židinį. Šventės metu žmonės kartais dėvėdavo specialius kostiumus, pagamintus iš gyvulių odų ir galvų. Iš paaukotų gyvulių liekanų jie spėdavo ateinančių metų ateitį.

Romėnai sumanė užkariauti keltus 43 mūsų eros metais. Nukariavę keltus, jie valdė juos 400 metų. Romėnų valdymo metu dvi romėnų rudens šventės susijungė su Samhaino švente. Viena iš tų romėnų švenčių buvo vadinama Feralia. Ji buvo švenčiama spalio pabaigoje mirusiųjų garbei. Kitos šventės metu buvo garbinama Pomona, romėnų vaisių ir medžių deivė. Veikiausiai todėl obuoliai taip pat yra asocijuojami su šia švente.

Kas yra Visų šventųjų šventė?

Daugelis keltų papročių išliko ir po krikščionybės atėjimo. Taigi 800 metais bažnyčia įsteigė Visų šventųjų šventę, švenčiamą lapkričio 1 d. Žmonės senoviniu pagoniškus papročius ir toliau praktikavo, taip jie persisunkė ir tapo krikščioniškos šventos dienos dalimi. Vėliau Katalikų bažnyčia mirusiųjų pagerbimui paskyrė lapkričio 2 d. Ji tapo žinoma kaip Visų sielų diena.

Skirtinguose regionuose išsivystė šiek tiek skirtingi keltų papročiai. Pavyzdžiui, Airijoje žmonės Muck Olla dievo garbei surengdavo paradą, kurio metu rinkdavo maisto duoklę. Parado vedantysis vilkėdavo baltą maršką ir ant galvos būdavo užsidėjęs kaukę iš gyvulio galvos. Škotijoje žmonės rengdavo eitynes su žibintais laukuose. Jie sukurdavo didžiulius laužus, kurie atbaidytų piktąsias dvasias ir raganas. Velse kiekvienas žmogus į šventinį laužą įdėdavo savo pažymėtą akmenuką. Jei kitą rytą jo nerasdavo, jie būdavo įsitikinę, kad tas žmogus tais metais mirs. Anglijoje Halloween’as dar būdavo vadinamas Riešutų gliaudymo arba Obuolių grobstymo diena. Šeimos susėsdavo prie laužo, pasakodavo įvairias istorijas, gliaudydavo riešutus ir krimsdavo obuolius.

Views All Time
Views All Time
4839
Views Today
Views Today
1
0 0