Paslaptis po palaidine
Sunku pasakyti tikslią šios intymios aprangos dalies išradimo datą. Per žmonijos istoriją liemenukas buvo išrandamas kelis kartus.
Kretoje, maždaug 2100 metais prieš Kristų moterys nešiojo iki juosmens atvirą stuomenį, kuris apnuogindavo vieną krūtį, kaip taisyklė kairiąją. Jau tada buvo pastebėta, kad 80 procentų moterų kairioji krūtis didesnė už dešiniąją. Moterys taip pat vilkėjo apodesme – nedidelę juostelę, kurią rišdavo apie torsą, ir kuri prilaikydavo krūtį judant. Vienas iš seniausių meilės laiškų, kurį dar VI amžiuje prieš mūsų erą rašė egiptietis skamba maždaug taip: “Norėčiau tapti tavo krūtį juosiančia juosta”.
1370 metų Strasbūro nutarimas reikalauja, kad “visos moterys prilaikytų krūtis arba marškiniais, arba raišiojama suknele”. Karolio VII valdymo metu ant krūties vilkdavo trikampę atraižą ir lengvą nosinę – gorgerette. Napoleono laikais korsetininkas Lerua išrado korsetą su kauliukais.
Liemenėlė buvo išrastas kelis kartus. 1887 metais Anglijoje patentuotas įrengimas krūties formai palaikyti. Pagal išvaizdą ir lytint panašus į du arbatos sietelius. Liemenėlė pagal šiuolaikinę sampratą pasirodė 1889 metais kai Ermine Kaddol savo korsetų dirbtuvėjė parodė gaminį, kuris buvo pavadintas “le Bien-Etre”. Išvertus tai reiškia “sėkmė”. Liemenėlės kaušelius laikė dvi satininės juostos, o nugaroje ši konstrukcija tvirtinosi prie korseto. Nedidelė kolekcija buvo pasiūta iš šilko, tiulio ir nėrinių. Tačiau Kaddol amžininkės dar nebuvo moraliai pasirengusios atsisakyti nuo žalingų, bet įprastų korsetų.
Amerikietis Hoag Lewins, kuris tyrinėja visokius seksualius daikčiukus teigia, kad šio moterų aprangos autorė – Mary Tuchek, kuri patentą gavo 1893 metais. Tada šis gaminys vadinosi “biusto laikytojas”. O rusų emigrantė Emi Rozental 20-aisiais metais 20-aisiais metais pradėjo numeruoti liemenėles pagal dydį ir kūrė jas įvairaus amžiaus moterims.
1903 metais Paryžiaus Medicinos akademijoje išbandyta moters-gydytojos Gaš Soro pasiūlyta liemenėlė. Ji perpjovė korsetą pusiau: viršutinė dalis tapo liemenėle, o apatinė – juosmeniu. Prieš tai sugalvojo higienišką damų korsetą, kuris išlaisvino moters krūtinę ir pilvą ir rėmėsi tik į klubus. Daktarė Soro mažiausiai įtarė, kad vaistinėse pardavinėjama liemenėlė taps mados objektu.
1912 metais vedęs vokiečiu korsetų gamintojas Zigmund Lindauer laikė, kad jo povestuvinę kelionę sugadino daugybė kabliukų ir sagų jaunosios apatiniuose… Pyktelėjęs sėdo kurti liemenėlę, kurią būtų patogu atseginėti vyrams. Taip atsirado liemenėlė Hautana. Joje nebuvo kietų detalių ir ji buvo dedama tiesiai ant kūno, o ne ant apatinių marškinių.
1913 metais Amerikos aukštuomenės dama Mary Fulps Jacobs matavosi vakarinę suknelę, su kuria rengėsi į balių. Ji pamatė, kad per ploną audinį matosi kieti korseto strypai. Tuomet kartu su tarnaite iš dviejų nosinių ir dviejų rožinių juostelių pasiuvo liemenėlę. 1915 metais ji užpatentavo savo gaminį, pavadinusi jį “liemenėlė be nugaros”. Iš tikrųjų ji buvo pasiūta iš 3-10 cm pločio elastinių juostų, kurių kiekis priklausė nuo krūtinės apimties.
1935 metais liemenėlių gamintojai sugalvojo pagalvėles, kurios dedamos į liemenėlės kaušelius. Tai suteikė krūtinei puošnumą, darė ją putlesne. Tuo pačiu metu įvesta kaušelių numeracija nuo A iki D.
1942 metais atsirado reguliuojamos petnešėlės, o 1986 metais JAV pradėjo veikti apatinių rūbų muziejus.
80-aisiais metais atėjo putlių biustų mada. Prasidėjo “silikoninis bumas”. Vedančios firmos kūrė krūtis pakeliančias liemenėles. “Gundančių” liemenėlių populiarumo viršūnė – 1994 metai. Tada rinkoje masiškai pasirodė garsioji “Wonderbra”.
Liemenėles nuolat tobulina daugelis modeliuotojų. Ko tik neprigalvoja: besiūlės liemenėlės, priglundančios tarsi antra oda, elektroninės liemenėlės mamografiniams tyrimams, liemenėlės su kraneliais pienui užsukti arba liemenėlės aplikatoriai, kurias sudaro vieni kaušeliai.
Neapsieita ir be kuriozų. Mocarto 200 metų jubiliejui “Triumph” Japonijos filialas pagamino muzikinę liemenėlę – ji grojo vieną iš kompozitoriaus melodijų. O 90-ųjų pradžioje pagamintas auksinė 24 karatų liemenėlė.
Parengė Arnoldas Stasiulis
